Jei kamuoja moteriški negalavimai

Neretai pasitaikanti krūtų liga – gerybinė displazija, pas mus geriau žinoma mastopatijos pavadinimu. Jei anksčiau tai buvo išskirtinai vidutinio amžiaus moterų liga, tai šiandien dėl mastopatijos į medikus kreipiasi vis daugiau jaunų moterų. Apie šią patologiją pasakoja Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkochirurgijos skyriaus vedėjas Valerijus OSTAPENKO.
 

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mastopatija dar yra vadinama cistine fibrozine liga, pasižyminčia patologiniu krūties liaukinio audinio išvešėjimu ir nykimu.
Klimakteriniu laikotarpiu didesnei daliai moterų nustatoma difuzinė mastopatijos forma, kai sustandėja visa krūtis. Tuo tarpu jaunesnėms moterims dažniau nustatoma mazginė mastopatija.

 

Sveikatos sutrikimo kaltininkai


Šiai moteriškai ligai būdingi tam tikri simptomai. Paprastai mastopatija pasireiškia skausmingais sustandėjimais krūtyse, kurie ir atveja moterį pas gydytoją. Tuo tarpu, apčiuopusi krūtyje neskausmingą guzelį, moteris paprastai neskuba pas medikus.
Skausmingi guzeliai krūtyse paprastai būna 1–2 cm, tačiau gali susiformuoti didesni sukietėjimų židiniai, kurie gali siekti net 3–5 cm. Kita vertus, krūties sustandėjimas gali būti difuzinis, kai skausminga ir sustandėjusi yra visa krūtis be atskirų guzelių.
Šios ligos priežastys gali būti įvairios: dėl hormoninių sutrikimų, ankstyvos mėnesinių pradžios ir vėlyvos menopauzės, mėnesinių sutrikimų, vėlyvo gimdymo, abortų, ginekologinių mažojo dubens ligų, trumpalaikio žindymo pagimdžius, taip pat dėl nuolat patiriamo streso.
Neretai pasitaiko, kad medikai mastopatiją priskiria priešmenstruaciniam sindromui (PMS), manydami, jog ši gerybinė liga praeis pati savaime. Tačiau mastopatija gali kamuoti moterį kur kas ilgiau, nei užtrunka PMS.


 

Kaip gydoma mastopatija?


Visos moterys, atėjusios pas krūtų specialistą – mamologą dėl krūtų skausmų, pirmiausia yra ištiriamos. Jei krūtyje apčiuopiamas guzelis, atliekama biopsija, taip pat imamas krūties išskyrų tepinėlis. Jei būtina, atliekami hormonų ir kiti tyrimai. Jaunoms moterims, susidūrusioms su mastopatijos požymiais, atliekamas ultragarsinis krūtų tyrimas – sonografija. Tuo tarpu vidutinio amžiaus ir vyresnėms moterims atliekama mamografija. Galiausiai pagal krūties patologiją skiriamas medikamentinis gydymas tradiciniais vaistais, žoliniais preparatais, vitaminais ir maisto papildais. Sergant mastopatija, svarbu laikytis dietos. Tačiau kartais neišsiverčiama be operacijos.
Mastopatiją galima išgydyti pašalinus pagrindinę priežastį – sureguliavus hormonų veiklą. Kartais reikia skirti tik menstruacinį ciklą reguliuojančių hormonų, ir mastopatija praeina.
Gydant mastopatiją, siūloma laikytis dietos. Reikia valgyti mažiau riebių produktų, mažiau gerti skysčių, daugiau valgyti žalios spalvos daržovių, liesos mėsos, žuvies ir varškės. Sergant mastopatija naudingi sojų produktai – sojų varškė, pienas, miltai, mėsa. Taip pat rekomenduojama valgyti saulėgrąžas, riešutus, linų sėmenis, sezamo sėklas ir vaisius.
Siekiant išvengti nemalonių pojūčių krūtyse, reikia vengti kofeino turinčių produktų – kavos, kakavos, šokolado, arbatos, nes kofeinas skatina dirglumą, kuris neigiamai veikia krūtų audinį, – jos pradeda gaminti daugiau priešpienio.
 

Savityra būtina


Kiekviena moteris ciklo viduryje turėtų atidžiai prieš veidrodį apžiūrėti savo krūtis: ar jos nedeformuotos, ar viena krūtis nedidesnė už kitą, ar nėra sustandėjusių mazgelių krūtyje ir/ar pažastyse. Pastebėjus net ir nedidelius pakitimus, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, ginekologą arba mamologą. Tai gali padėti užbėgti už akių didesnei bėdai – onkologinei ligai.
Moterims rekomenduojama ne tik sveikai maitintis, bet ir nerūkyti, užsiimti fizine veikla, sportuoti.
Beje, gydant mastopatiją chirurginiu būdu, moterims stengiamasi atlikti estetinę tausojamąją operaciją, kad pacientės dėl chirurginės intervencijos neturėtų psichologinių problemų.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai