Panacėjos beieškant

Tai, kas kai kam per daug skaudu

Spaudoje vis pasirodo vienas už kitą sensacingesnių pranešimų apie atradimus kamieninių ląstelių srityje. Apimti skaudžios nevilties, žmonės prisikuria iliuzijų, kad jau galima išgydyti ne vieną sunkią ligą. Jie pasiryžę atiduoti viską už galimybę vėl pasijusti sveikiems. Tuo ir naudojasi kai kurie nesąžiningi žmonės, įkurdami įstaigas, „stebuklingai“ gydančias vėžį ir kitas ligas. Žmonės sumoka dešimtis tūkstančių litų ir lieka apgauti, nes embrioninių kamieninių ląstelių (EKL) tyrimai civilizuotame pasaulyje nėra pasiekę net klinikinių bandymų stadijos. Šiuo metu yra naudojamos tik kai kurių tipų suaugusio žmogaus kamieninės ląstelės (SKL).
Tačiau nusivilti neverta. Kamieninių ląstelių tyrimai teikia nemažai vilčių ir galbūt tik laiko klausimas, kada bus galima jomis gydyti. Mokslininkai aktyviai jas tyrinėja ir tikisi sukurti naujus tokių ligų, kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, Alzheimerio liga, miokardo infarktas, cukrinis diabetas ar stuburo smegenų traumos, gydymo metodus.
 

Stebuklingoji ląstelė

Jau senai buvo įtariama, kad egzistuoja „pagrindinės“ ląstelės iš kurių vėliau formuojasi visos kitos. Ši hipotezė eksperimentais patvirtinta tik 1961 metais, kai buvo įrodyta, kad labai maži donoro ląstelių kiekiai gali atnaujinti pažeistą pelių kraujodarą. „Pasaulyje nėra vieningos nuomonės, kas yra tos kamieninės ląstelės. Tai rodo, kad mokslas žengia tik pirmuosius žingsnius“, – sako dr. A. Pivoriūnas.
Kamieninės ląstelės – tai nespecializuotos ląstelės, kurios, veikiamos tam tikrų veiksnių, sugeba virsti bet kokiomis ląstelėmis ir sudaryti tam tikrą audinį. Pvz., perpylus leukemija sergančiam ligoniui kaulų čiulpų, juose esančios kamieninės ląstelės virsta baltaisiais (neutrofilais, eozinofilais ir kt.) bei raudonaisiais (eritrocitais) kraujo kūneliais. Taip atkuriama normali kraujodara.
Patogiausia kamienines ląsteles klasifikuoti pagal jų išskyrimo šaltinį:
• Embrioninės kamieninės ląstelės, kurios gaunamos iš 5–7 d. embrionų, likusių po dirbtinio apvaisinimo ar kitų procedūrų.
• Suaugusių žmonių kamieninės ląstelės, išskiriamos iš suaugusio žmogaus audinių. Šiam tipui taip pat galima priskirti ląsteles, išskirtas iš po gimdymo likusių virkštelių ir placentų.
 

Kodėl embrioninės kamieninės ląstelės geresnės?

Mokslininkai kultivuoti žmogaus embrionines kamienines linijas išmoko tik 1998 metais. Daugelis sutinka, kad jos turi didesnį potencialą už suaugusių žmonių kamienines ląsteles. Kodėl? Visų pirma, embrioninės kamieninės ląstelės gali virsti bet kurio tipo ląstele, tuo tarpu suaugusių žmonių kamieninės ląstelės yra labiau specializuotos, t.y. jos lengviau virsta to audinio tipo, iš kurio buvo išskirtos, ląstelėmis (pavyzdžiui, iš kaulų čiulpų išskirtos jos lengviausiai virsta kraujo ląstelėmis).
Kitas embrioninių kamieninių ląstelių pranašumas yra tas, kad jos laboratorijos sąlygomis gali būti kultivuojamos praktiškai neribotą laiką, tuo tarpu suaugusiųjų kamieninių ląstelių gyvavimo trukmė in vitro sąlygomis yra ribota.
 

Perspektyvos – miglotos

Deja, embrioninių kamieninių ląstelių panaudojimo mokslo ir medicinos tikslams perspektyva yra miglota.
„Ar yra moraliai leistina sukurti žmogaus embrionus eksperimento tikslais bei prisidengiant gydymu juos sunaikinti? Ar etiška aukoti vieną gyvybę kitos labui?“ – klausia teologijos daktarė Agnė Širinskienė. Juk, gerbiant negimusio asmens teisę gyventi, tokia intervencija į embrioną, jį sunaikinant, yra moraliai neleistina. Dėl to ir kyla visos etinės diskusijos“.
Dėl kamieninių ląstelių tyrimų vis dar nėra vieningos politikos. Dauguma Vakarų šalių draudžiami embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai. Kitos, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Švedija, tyrimų nedraudžia. Tyrimams reikia labai daug embrionų, todėl reikia ir daugiau kiaušialąsčių, o jų stygius jaučiamas jau dabar. Pasitaiko atvejų, kai laboratorijos išnaudoja savo darbuotojas ar vargingiau gyvenančias moteris. „Moteriai tokia intervencija, kurios metu siekiama subrandinti ir išgauti kiek galima daugiau kiaušialąsčių, yra labai rizikinga“, – sako dr. A. Širinskienė, tad D. Britanijoje jau netgi formuojasi feminisčių judėjimas, pasivadinęs „Šalin rankas nuo mūsų kiaušidžių“. Judėjimas kalba apie modernias moters išnaudojimo biotechnologijoms formas.
Siekiant išvengti bioetikos problemų, pastaruoju metu ypač aktyviai ieškoma technologinių sprendimų, leidžiančių išskirti suaugusių žmonių kamienines ląsteles iš alternatyvių šaltinių. Ypač domimasi vadinamaisiais „liekamaisiais“ audiniais – placenta, virkštele, riebalais po plastinio nusiurbimo operacijų. Šie audiniai yra pasmerkti žūti, todėl galimybė juos panaudoti yra labai patraukli dėl jų prieinamumo (kiekvieną dieną yra utilizuojami ir prarandami milžiniški šių audinių kiekiai).

Revoliucingi pranešimai

Dr. A. Pivoriūnas pasakoja apie mokslinėje spaudoje pasirodžiusius pranešimus, jog naujos žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių linijos ateityje gali būti kuriamos nesunaikinant embrionų.
Pirmasis vilčių teikiantis pranešimas pasirodė šių metų rugpjūčio mėnesį žurnale „Nature“. Mokslininkų grupei, vadovaujamai R. Lanzos, pavyko iš morulės (embriono vystymosi stadija) išskirti vieną ląstelę (blastomerą) ir iš jos išauginti visavertę embrioninę kamieninę ląstelę. Ląstelės paėmimo procedūra yra panaši į tą, kuri naudojama apvaisinimo mėgintuvėlyje metu. Taip pirmąkart sukurtos žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės linijos nesunaikinant embriono.
Antrasis pranešimas pasirodė žurnale „Cell“. Japonų mokslininkai į pelės fibroblastą (specializuotą subrendusią ląstelę) įterpė keturis genus. Ši procedūra nulėmė specializuotų fibroblastų virtimą ląstelėmis, pasižyminčiomis embrioninėms kamieninėms ląstelėms būdingomis savybėmis.
Šie tyrimai teikia vilčių, kad ateityje bus sukurti metodai, leidžiantys išskirti ląstelių linijas nesunaikinat embriono.
Tačiau vis dar išlieka daug problemų. Dažniausiai nurodomos šios trys:
• diferenciacijos problema. Dauguma ląstelių savaime virsta nepageidaujamos. Iškyla klausimas, ar embrioninės kamieninės ląstelės geba visavertiškai diferencijuotis ir integruotis į audinius,
• kancerogeniškumas. Atliekant tyrimus su gyvūnais pastebimas teratomų (piktybinių navikų) susiformavimas. Pranešimų apie kancerogenines savybes nuolat auga,
• zoonozių rizika, nes embrioninės kamieninės ląstelės kultivuojamos gyvulinių produktų turinčiose terpėse.
 

Situacija pas mus

Lietuvoje kamieninių ląstelių tyrimai atliekami Vilniaus universiteto eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute. Čia naudojamos suaugusiųjų mezenhiminės kamieninės ląstelės, išskirtos iš placentos, virkštelės audinių (visiems bandymams gauti Bioetikos komiteto leidimai). Iš šių ląstelių vėliau vystosi riebalinis, kaulinis ir kremzlinis audiniai. Be to, sukūrus tinkamas sąlygas, šias ląsteles galima diferencijuoti į nervines, širdies ir kepenų ląsteles. Mokslininkai tyrinėja šių ląstelių diferenciacijos, dauginimosi, gyvybingumą palaikančius mechanizmus. Ateityje šie tyrimai gali būti pritaikyti naujoms medicinos technologijoms kurti.
 

Bažnyčia už SKL tyrimus

Kunigas prof. dr. Andrius Nerbekovas džiaugiasi, kad šiuolaikinė medicina dar negimusį vaisių vadina „pacientu“ ir gali atlikti sudėtingas, gyvybę gelbstinčias operacijas jam nė negimus. Tačiau kartu medicina kaip niekada anksčiau sukuria daug prielaidų, kurios prisideda nuvertinant gyvybę. Embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai – viena iš tokių. Prisidengiant kilniais tikslais, bandoma pačius bejėgiškiausius panaudoti juos sunaikinant kaip gydymo ar net kosmetikos priemones. Lietuvos vyskupai, šių metų pavasarį kilus diskusijoms dėl tyrimų finansavimo iš ES biudžeto lėšų, yra priminę, jog gerbiant negimusio žmogaus teisę gyventi, bet kokia intervencija į embrioną, kuri pažeidžia jo integralumą ar baigiasi jo mirtimi, yra moraliai neleistina. O, kaip žinoma, embriono kamieninių ląstelių paėmimas yra susijęs su embriono žūtimi.
Profesoriaus teigimu, embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai nepagrįsti, nes mokslui yra žinomi alternatyvūs šaltiniai išgauti kamieninėms ląstelėms, kurios jau senai sėkmingai taikomos gydymo tikslu. Antai, tūkstančiai žmonių jau yra išgelbėti, persodinant suaugusio žmogaus kraujodaros kamienines ląsteles-kaulų čiulpus. Taigi Bažnyčia pasisako ne prieš kamieninių ląstelių tyrimus ir jų panaudojimą apskritai, bet tik prieš embriono kamieninių ląstelių tyrimus, kurie susiję su žmogaus gyvybės, turinčios prigimtinę teisę į gyvenimą, sunaikinimu.
 

Lietuva bando neatsilikti

Dr. A. Pivoriūnas mano, kad Lietuvoje per mažai dėmesio yra skiriama fundamentinio mokslo vystymui. „Į mokslą reikia pritraukti gabius jaunus žmones, tokių Lietuvoje niekada netrūko“. Mokslininko profesija turi tapti prestižinė. „Mes turime daugiau kurti, nes kiti vis tiek pagamins pigiau“. Išsivysčiusios šalys investuoja į biomedicininius tyrimus milžiniškas lėšas. Jeigu atsiliksim, modernios medicinos paslaugas būsim priversti pirkti kitur. Mokslininkas tikisi, kad situaciją gali pakeisti Europos Sąjungos parama. Vykdomas Europos Sąjungos remiamas projektas „Mokslinės visuomenės žinių plėtojimas kamieninių ir aukštesnės diferenciacijos ląstelių tyrimų srityje“. Apie tai plačiau galite pasiskaityti www.kamienineslasteles.lt. Šiuo projektu tikimasi suvienyti geriausių Lietuvos mokslininkų-tyrėjų ir gydytojų-klinicistų pastangas ruošiant vieningą kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų ir kvalifikuotų specialistų rengimo sistemą.
Gauta Europos Sąjungos fondų parama investiciniam projektui „Nacionalinis kamieninių ląstelių centras“.