Menopauzė – moters gyvenimo tarpsnis, kai dėl fiziologiškai sumažėjusios moteriškų lytinių hormonų (estrogenų ir progestinų) sintezės kiaušidėse pakinta jų balansas ir visiškai išnyksta mėnesinės. Menopauzė – tai laikotarpis, nustatomas, kai nuo paskutinių mėnesinių praeina 12 mėn. Tuomet prasideda pomenopauzės periodas. Paprastai menopauzė įvyksta tarp 45-55 metų amžiaus. Kiekviena moteris, žinodama mamos menopauzės amžių, apytiksliai gali numatyti ir savąjį.
Moterys, kurioms dėl medicininių indikacijų chirurgiškai pašalinama gimda (t.y. atliekama histerektomija) ir (arba tik) abi kiaušidės, patiria chirurginę menopauzę. iuo atveju staiga nutraukiama kiaušidžių hormonų sintezė ir išnyksta mėnesinės.
Pakaitinė hormonų terapija (PHT) – gydymo metodas, kai, organizme trūkstant lytinių hormonų, jie pakeičiami sintetiniais analogais. Šiuo atveju moteriai skiriamas nepertraukiamas gydymas estrogenų ir gestagenų deriniu. Toks gydymo metodas, kai gydoma tik estrogenais, vadinamas pakaitine estrogenų terapija (PET).
Menopauzės simptomų yra daug ir jie gali pasireikšti labai individualiai. Vienos moterys patiria minimalius nepatogumus, tuo tarpu kitas vargina sunkūs negalavimai. Vienas iš dažniausių ir ankstyviausių menopauzės simptomų yra karščio pylimas, jis pasireiškia daugiau nei 60 proc. moterų. Kiti ankstyvieji simptomai: padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimas, galvos skausmai, alpimai, kraujospūdžio kitimas, šaltkrėtis. Atsiranda ir psichologinių simptomų: depresija, nemiga, dirglumas, verksmingumas, prastėja koncentracija. Visi šie ankstyvieji simptomai atsiranda dėl to, kad estrogenai vis dar gaminami, bet organizme nebepakanka progestinų, nes nesusidaro geltonkūnis. Susidariusi santykinė hiperestrogenemija ir lemia minėtus simptomus.
Toliau mažėjant estrogenų kiekiui vystosi vadinamieji tarpiniai simptomai: makšties gleivinė sausėja, plonėja, mažėja jos elastingumas, todėl lytiniai santykiai dažnai būna skausmingi. Dėl sumažėjusio šlapimo organų audinių elastingumo gali išsivystyti šlapimo nelaikymas kosint, čiaudint, juokiantis ar staiga pakeitus kūno padėtį. Taip pat padažnėti šlapimo takų infekcijos. Dėl mažėjančio kolageno kiekio plonėja ne tik gleivinės, bet ir oda, pradeda slinkti plaukai, lūžinėti nagai.
Vėlyvieji arba ilgalaikiai simptomai pradeda vystytis iš karto po menopauzės. Estrogenų kiekio organizme sumažėjimas siejamas su nepalankiais cholesterolio ir kitų lipidų bei fibrinogeno kiekio kitimais kraujyje. Dėl to didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei insultų rizika.
Dar viena vyresnio amžiaus moterų problema – osteoporozė. Normalių organizmo senėjimo procesų metu po truputį mažėja mineralų kiekis kauluose, o menopauzės periodu (ypač 2-3 menopauzės metais) šis procesas gerokai pagreitėja, kaulai tampa trapesni, padidėja lūžių rizika. Paskaičiuota, kad, mažėjant estrogenų kiekiui organizme, moterims, vyresnėms nei 50 metų, kaulų lūžių rizika išauga iki 20 proc. Lūžių, ypač šlaunikaulio kaklelio, gijimas trunka ilgai ir dažnai būna komplikuotas. Dėl slankstelių kompresinių lūžių iškrypsta stuburas, sumažėja ūgis, vargina skausmas.
Paminėtina ir Alzheimerio liga. Šiai ligai atsirasti taip pat svarbus lytinių hormonų kiekio mažėjimas. Statistika rodo, kad iš trijų sergančiųjų Alzheimerio demencija dvi yra moterys.
Minėti simptomai ir organizmo pokyčiai kelia susirūpinimą daugumai moterų. Vartojant egzogeninių hormonų, kompensuojamas natūralių hormonų trūkumas organizme, menopauzės simptomai sumažėja ar pavyksta visiškai jų išvengti bei pagerinti gyvenimo kokybę. Taigi kiekvienai moteriai gali kilti klausimas: pradėti ar ne vartoti PHT ir kiek ilgai?
PHT privalumai
Per keletą dešimtmečių sukaupta pakankamai duomenų, įrodančių, kad PHT yra efektyviausia priemonė, palengvinanti su menopauze susijusius karščio pylimus bei miego sutrikimus. Taip pat įsitikinta, kad PHT sumažina nemalonius pojūčius makštyje, nes didėja makšties audinių stangrumas, elastingumas ir sekrecinė funkcija. Rečiau sergama šlapimo takų infekcinėmis ligomis. Kadangi didėja šlapimo organų audinių elastingumas, moterų nevargina įtampos šlapimo nelaikymas.
Vartojant PHT preparatų, didėja kaulų tankis ir taip sėkmingai sprendžiama osteoporozės problema bei mažinama kaulų lūžių rizika. Įrodyta, kad nutraukus PHT, kaulų tankio mažėjimas, deja, ir vėl atsinaujina. Taigi nusprendus vartoti PHT, nereikėtų jos nutraukti per anksti.
Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad skiriant PHT mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėja.
Kai kurie tyrimai rodo, kad PHT teigiamai veikia kai kurių kraujo lipidų koncentraciją (mažina mažo tankio lipo-proteinų bei bendro cholesterolio kiekį kraujyje ir didina didelio tankio lipoproteinų koncentraciją) bei mažina fibrinogeno koncentraciją. Dėl šių teigiamų organizmui pokyčių mažėja aterosklerozinių plokštelių atsiradimo galimybė, širdies ligų rizika sumažėja beveik per pusę.
Pastaruoju metu suabejota PHT efektyvumu, saugumu ir nauda. Abejonių kilo įtarus, kad įvairių tyrimų rezultatus galėjo iškreipti faktas, jog PHT vartoja labiau savo sveikata besirūpinančios moterys. Vienok, naujausi tyrimai tik dar kartą patvirtino PHT naudą, ypač osteoporozės profilaktikai.
PHT trūkumai
Nepaisant PHT teigiamų savybių, ji, kaip ir kiekvienas vaistas, gali sukelti tam tikrų nepageidaujamų poveikių. Dažnai, neįsigilinus į tyrimų rezultatus, jų atlikimo sąlygas bei tiriamųjų grupės specifinius požymius, teigiama, kad PHT gali turėti įtakos endometriumo (gimdos gleivinės), kiaušidžių bei krūties vėžio atsiradimui. Nepagrįstai manoma, kad vėžio rizika didėja, jei hormonų vartojama ilgą laiką (ilgiau nei 10 metų). Kaip yra iš tiesų?
20 a. penktajame dešimtmetyje pradėjus taikyti pakaitinę estrogenų terapiją (PET), būdavo skiriamos didelės estrogenų dozės be progestogenų. Per kitus du dešimtmečius PET labai išpopuliarėjo, tačiau aštuntajame dešimtmetyje paaiškėjo, kad moterims, vartojusioms tik estrogenų, endometriumo vėžio rizika išaugo net 6-8 kartus. Atsižvelgiant į tokius duomenis bei remiantis to meto mokslo pasiekimais PHT skirti vaistai buvo tobulinami.
Šiuo metu rekomenduojama skirti daug mažesnes estrogenų
dozes su progestogenais, nes pastarieji slopina estrogenų skatinamą endometriumo išvešėjimą. Tuo tarpu moterims, kurioms atlikta histerektomija, progestogenų nereikia ir joms galima skirti tik estrogenų.
Bonos universiteto Medicinos centro paskelbtame apžvalginiame straipsnyje teigiama, jog ankstesnių tyrimų metu tiesioginio ryšio tarp PHT ir padidėjusios kiaušidžių vėžio rizikos nebuvo nustatyta.
Amerikos vėžio draugijos (American Cancer Society) tyrimo, kurio metu 1982-1996 m. buvo stebimos 211 581 pomenopauzės amžiaus moterys, rezultatai bei Nacionalinio vėžio instituto vykdyto Demonstracinio krūties vėžio nustatymo projekto tolesnio tyrimo (Breast Cancer Detection Demonstration Project (BCDDP) Followup Study), kurio metu 1979-1998 m. buvo stebimos 40 762 pomenopauzės amžiaus moterys, duomenys įrodo, kad ilgiau nei dešimt metų PHT vartojant vien tik estrogenų vėžinių ligų rizika padidėjo statistiškai patikimai. Ar panašiai veikia ir kompleksiniai estrogenų ir progestogenų preparatai, įrodyta nebuvo. Vadinasi, prieita prie išvados, kad moterims PHT vien tik estrogenais netinka, išskyrus tada, kai moteriai chirurgiškai pašalinama gimda.
Per pastaruosius 25 metus taip pat buvo atlikta daug tyrimų ieškant ryšio tarp PHT ir krūties vėžio. Šie tyrimai labai skyrėsi savo struktūra, tiriamųjų skaičiumi, vartotomis hormonų dozėmis ir deriniais. Ankstyvų tyrimų metu vartota PET, vėlesnių – estrogenų deriniai su progestogenais. Tyrimų rezultatai buvo labai nevienodi: vieni rodė, kad rizika padidėja, kiti – kad nekinta.
Lygiai taip pat neaišku, ar yra ryšys tarp krūties vėžio rizikos ir PHT trukmės. Kai kurios moterys PHT vartoja tik keletą metų (kol aprimsta menopauzės simptomai), kitos – 10 metų ir ilgiau.
Nors pastaruoju metu pasirodė straipsnių, kuriuose daug kalbama apie neigiamą PHT poveikį sveikatai, reikia pastebėti, kad jie dažnai remiasi duomenimis tyrimų, kurie buvo atliekami neatsižvelgiant į tirtų moterų sveikatą, amžių, PHT indikacijas, o ir PHT vaistai ne visada buvo parenkami patys saugiausi.
Visgi estrogenų ir progestogenų kompleksinis gydymas skiriamas dėl estrogenų trūkumo organizme atsirandantiems simptomams šalinti. Tokiuose PHT vaistuose esantys estrogenai pakeičia pomenopauzės laikotarpiu nebegaminamus endogeninius estrogenus, o progestogenai saugo nuo endometriumo hiperstimuliacijos. Kompleksiniai estrogenų ir progestogenų preparatai veiksmingai palengvina visus menopauzės simptomus ir padeda išvengti ilgalaikės menopauzės pasekmių. Pagrindinis pakaitinės terapijos principas yra tas, kad gydymas lytiniais hormonų steroidais skiriamas ne tik gyvenimo kokybei gerinti, bet ir sveikatai bei gyvybei grėsmingų ligų profilaktikai. PHT naudinga tol, kol ji taikoma, todėl ji turi būti ilgalaikė ir nepertraukiama. Suprantama, pasirinkimo teisė paliekama pačiai pacientei, kuri pati geriausiai gali įvertinti estrogenų sumažėjimo ir klimakterinio periodo simptomus bei PHT teikiamą naudą.
Augaliniai preparatai yra nevienodai veiksmingi, tačiau moterys, kurios “nepasitiki” konvenciniu gydymu, gali juos rinktis menopauzės simptomų kontrolei. Fitoestrogenai – tai į estrogenus panašios medžiagos, esančios sojos produktuose, nesijotuose bei daigintuose grūduose, kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse. Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija (American College of Obstetricians and Gynecologists, ACOG) karščio pylimams ir naktiniams prakaitavimams palengvinti rekomenduoja trumpai vartoti sojos fitoestrogenų.
Kadangi daugelio kitų augalinių preparatų gamyba nereguliuojama, produktų sudėtis, kokybė ir veiksmingumas nėra visada žinomas.
Kita vertus, ne visi šie preparatai tinka osteoporozės ar kitų lėtinių ligų profilaktikai.
Osteoporozės ir širdies ligų riziką efektyviai mažina reguliarūs fiziniai pratimai, žalingų įpročių korekcija, subalansuota mityba, pakankamas kalcio, vitamino D ir maisto papildų vartojimas.
Šiuo metu atliekami kruopščiai sumodeliuoti tyrimai vertina ilgalaikės PHT įtaką moterų sveikatai pomenopauzės periodu. Jie tiria širdies ligas, osteoporozę, krūties bei storosios žarnos vėžį. Iš šių tyrimų tikimasi išsamių bei statistiškai patikimų rezultatų, taip pat kad kiekviena moteris kartu su gydytoju, aptarusi bei įvertinusi PHT naudą bei riziką, galės šią terapiją menopauzės periodu derinti su tinkamu fiziniu aktyvumu, mityba, kitomis pagalbinėmis priemonėmis ir tuo pačiu ilgiau išliks žvali ir energinga.
Literatūros sąrašas - redakcijoje.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę