Kartais manoma, kad nebūtina protezuoti dantų, jeigu nematyti, ar jie yra, ar jų nėra. Tai klaidingas požiūris.
Burna yra virškinamojo trakto pradžia. Jeigu maistas nėra gerai sukramtomas, gali sutrikti jo virškinimas ir pasisavinimas. Antra, netekus danties, aplinkiniai dantys pradeda svirti į atsiradusios ertmės vietą. Keičiasi ir veido išraiška: netekus krūminių dantų, įdumba skruostai (nes pažemėja sąkandis), netekus priekinių dantų, sukrenta lūpos ir žmogus atrodo senesnis. Dėl apatinio žandikaulio ir smilkinkaulio sąnario deformacijos sutrinka kalba, imama švepluoti. Todėl labai svarbu nedelsti ir kreiptis į stomatologą ortopedą, kad pritaikytų dantų protezą. Kai sukandimo deformacijos yra senos, ištaisyti padėtį sudėtinga, brangiai kainuoja ir ilgai trunka.
Dantis galima protezuoti pavieniais metalo keramikos, metalo plastikos, helioplastikos ar bemetalės keramikos vainikėliais ir tilteliais. Medžiagos, naudojamos dantų protezams gaminti, paprastai nesukelia alerginių reakcijų. Kai kurie metalai, naudojami protezams gaminti, yra iš tauriųjų metalų lydinių.
Protezas visiškai atkuria danties anatominę formą, tiksliai priglunda. Iš šiuolaikinių medžiagų galima pagaminti dantų protezą (ypač didelės metalo keramikos ar bemetalės keramikos galimybės), kuris savo fizinėmis, mechaninėmis bei estetinėmis savybėmis beveik prilygsta natūraliam dančiui. Net specialistai ne iš karto gali pastebėti kokybišką protezą tarp kitų dantų.
Kai burnoje yra likę tik keletas dantų ar jų visai nėra, tada dažniausiai gaminami išimamieji dantų protezai. Jie gali būti ir daliniai. Vėliau juos galima pakeisti atraminiais lanko protezais.
Daliniai nuimamieji protezai tvirtinami ant esančių dantų apkabėlėmis arba vadinamosiomis užraktų sistemomis. Nuimamieji dantų protezai neleidžia keistis žandikaulių padėčiai, palaiko veido raumenis. Žinoma, jais galima puikiai kramtyti ir gerai jaustis. Kaip juos prižiūrėti ir kokia reikalinga burnos higiena, paaiškins odontologas arba burnos higienistas. Jų rekomenduotos priemonės ir geri paciento higienos įgūdžiai išlaikys dantų protezą puikios būklės daugelį metų.
Taip teigia Rytų išmintis. Odontologai patvirtina, kad kietesnio maisto kramtymas yra dantims naudinga „mankšta“.
Žandikaulyje dantis prilaiko elastingi raiščiai. Tai galima pajusti stipriai sukandus dantis: jie šiek tiek juda. Kramtant minėti raiščiai treniruojami, suaktyvėja medžiagų apykaita kramtymo raumenyse ir apydančio audiniuose. Taip danties audiniai geriau aprūpinami maistinėmis medžiagomis, „išsivaikšto“ infekcijos sukėlėjai. Žmogaus dantims netinka skystas, minkštas maistas. Tarp valgymų naudinga pakramtyti kietų produktų: džiūvėsių, riešutų, sugraužti morką, obuolį, apdžiūvusios duonos riekę, kas gali – svogūno ar česnako skiltelę. Tai aktualu ir suaugusiems žmonėms, ir vaikams. Kietas maistas padeda dantims natūraliai apsivalyti. Gyd. Z.Danilevičiaus knygoje „Žmogus“ (išleista 1944 m. Kaune) rašoma: „Danties šaknis ir vidinė vainiko dalis yra sudaryta iš elastingos, į dramblio ilčių kaulą panašios dentino masės. Vainikas iš viršaus yra padengtas sluoksniu kietesnės medžiagos – emalio; emalis sudaro lyg siuvėjo pirštelį, kuris yra užmautas dentinui apsaugoti. Emalis yra neparastai kietas, stangrus. Danties šaknis ir ją supąs kaulo tuštimas iškloti plonu indų ir nervų audiniu, kuris maitina iš viršaus dantį. Juo daugiau dantys dirba, juo kietesnį daiktą kramto, juo jo mityba gerėja, ir jis darosi tvirtesnis. Tad ypač beaugantiems vaikams nuo 5 iki 15 metų amžiaus patartina duoti kietesnis maistas“ (kalba netaisyta).
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę