){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kaip teigia JAV specialistai, gripas gali kelti daug didesnį pavojų nei raupai ar juodligė, nes šis virusas labai greitai plinta. Tvirtinama, kad mirčių nuo gripo ir jo komplikacijų esama keturis kartus daugiau nei teigta. Kiekvienais metais gripu suserga 10-20 proc. pasaulio gyventojų. Europoje kasmet nuo gripo paskiepijama daugiau kaip 5 mln. žmonių, tačiau išlieka globalinės pandemijos grėsmė, nes virusai nuolat keičiasi.
Gripo pandemijos kyla kas 10-40 metų, kai, staiga pasikeitus A tipo viruso antigenams, susiformuoja naujo potipio virusas, kuriam gyventojai beveik neturi imuniteto. Dauguma žmonių, gimusių po 1957 metų (vyravo viena didžiausių epidemijų), neturi patikimo imuniteto gripo A atmainai.
Pasaulio infektologijos specialistams dabar tenka spręsti problemas dėl vadinamojo paukščių gripo. Azijos šalyse gripas anksčiau buvo tik paukščių liga, tačiau ja pradėjo sirgti ir žmonės. Šiuo metu yra tikimybė, kad paukščių gripo virusas susimaišys su gyvulių virusu, pakis ir užkrės žmogų. Toks mutavęs virusas bus labai pavojingas, nes žmogus jam neturi imuniteto. Galima pandemija, tikėtina, dar baisesnė nei 1918 m. vadinamoji ispanka.
Tai įpareigoja farmacijos kompanijas kuo greičiau sukurti naują patikimą vakciną.
Siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir išvengti nedarbingumo, siūloma pasiskiepyti vakcinomis nuo gripo. Į 2004-2005 metų gripo sezonui skirtą vakcinos sudėtį įeina kiekvieno potipio, kurie, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos prognozes, turėtų dominuoti, antigenai. 2004-2005 metų sezoną dominuos vadinamosios Fudžijamos, Naujosios Kaledonijos ir Šanchajaus virusų padermės.
Kiekvienais metais gaminama nauja gripo vakcina, atsižvelgiant į PSO rekomenduojamą prognozuojamo gripo viruso padermę naujam sezonui.
Vakcinos - saugios, gerai toleruojamos. Veiklioji vakcinos medžiaga yra inaktyvinti gripo viruso fragmentai, turintys antigeną, atitinkantį gripo virusų štamą, pagal sezono virusus. Minimalus laikas, per kurį pasiskiepijus pasigamina antikūnai (7-10 dienų), priklauso ir nuo individualių žmogaus savybių. Tyrimai rodo, kad antikūnų gali susidaryti nepakankamai, jeigu imuninis atsakas dėl nusilpusio imuniteto yra silpnas (tokiems žmonėms reikia didesnės vakcinos dozės). Tai paaiškina, kodėl kartais gripu suserga pasiskiepiję žmonės. Tačiau tokie žmonės juo lengviau perserga.
Norint išvengti gripo ir jo komplikacijų, skiepytis reikia kasmet, nes dėl nuolatinės gripą sukeliančio viruso antigenų kaitos kiekvienais metais atsiranda naujų gripo virusų padermių, kuriems žmogus neturi imuniteto arba jis per metus jau būna išblėsęs.
Užpernai nuo gripo pasiskiepijo 4 proc. visų Lietuvos gyventojų, 2003 m. - 5 procentai. Lietuvoje gripo “sezonas” yra lapkričio - kovo mėn.
Aukšta kūno temperatūra - vienas iš gripo simptomų. Karščiuojant neretai be reikalo stengiamasi “mušti” temperatūrą. Dera žinoti: kai kūno temperatūra neviršija 38 ar 38,5 laipsnių, ji paprastai per 3 ar 4 dienas nuslopsta natūraliai. Esant minėtai temperatūrai, organizmas, vykstant inteleukinų ir kitų svarbių medžiagų sintezei, “susidoroja” su gripo virusais. Pavyzdžiui, nuo nepagrįstai vartojamo paracetamolio gausiai prakaituojama, netenkama dalies natrio bei kalio, o imuninė sistema prislopinama. Tai visiškai nenaudinga organizmui. Kita kalba, kai karščiuoja vaikas ar senukas. Bet sveikam žmogui, kurio amžius iki 60 m., imuninės jėgos padės įveikti ligą. Tik tada, kai temperatūra aukšta - 39 laipsniai ir daugiau, skiriama 3-4 tabletės paracetamolio. Gerinant išprakaitavusio ligonio būklę, reikia reguliuoti skysčių balansą (pakankamai daug gerti).
Jeigu sergančiojo būklė per 2-3 dienas negerėja, būtina gydytojo konsultacija.
• Sergantiesiems lėtinėmis ligomis - astma, lėtiniu bronchitu, plaučių emfizema, įgimta širdies yda, stenokardija, reumatu, miokarditu, cukriniu diabetu, inkstų patologija, mažakraujyste, vėžiu, esant imunitetą silpninančioms būklėms (AIDS, chemoterapija, gydymas prednizolonu ir kt. kortikosteroidais).
• Visiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, slaugos specialistams ir įmonių darbuotojams, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir išvengti nedarbingumo, siūloma pasiskiepyti vakcinomis nuo gripo. Į 2004-2005 metų gripo sezonui skirtą vakcinos sudėtį įeina kiekvieno potipio, kurie, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos prognozes, turėtų dominuoti, antigenai. 2004-2005 metų sezoną dominuos vadinamosios Fudžijamos, Naujosios Kaledonijos ir Šanchajaus virusų padermės.
Kiekvienais metais gaminama nauja gripo vakcina, atsižvelgiant į PSO rekomenduojamą prognozuojamo gripo viruso padermę naujam sezonui.
Vakcinos - saugios, gerai toleruojamos. Veiklioji vakcinos medžiaga yra inaktyvinti gripo viruso fragmentai, turintys antigeną, atitinkantį gripo virusų štamą, pagal sezono virusus. Minimalus laikas, per kurį pasiskiepijus pasigamina antikūnai (7-10 dienų), priklauso ir nuo individualių žmogaus savybių. Tyrimai rodo, kad antikūnų gali susidaryti nepakankamai, jeigu imuninis atsakas dėl nusilpusio imuniteto yra silpnas (tokiems žmonėms reikia didesnės vakcinos dozės). Tai paaiškina, kodėl kartais gripu suserga pasiskiepiję žmonės. Tačiau tokie žmonės juo lengviau perserga.
Norint išvengti gripo ir jo komplikacijų, skiepytis reikia kasmet, nes dėl nuolatinės gripą sukeliančio viruso antigenų kaitos kiekvienais metais atsiranda naujų gripo virusų padermių, kuriems žmogus neturi imuniteto arba jis per metus jau būna išblėsęs.
Užpernai nuo gripo pasiskiepijo 4 proc. visų Lietuvos gyventojų, 2003 m. - 5 procentai. Lietuvoje gripo “sezonas” yra lapkričio - kovo mėn.
Aukšta kūno temperatūra - vienas iš gripo simptomų. Karščiuojant neretai be reikalo stengiamasi “mušti” temperatūrą. Dera žinoti: kai kūno temperatūra neviršija 38 ar 38,5 laipsnių, ji paprastai per 3 ar 4 dienas nuslopsta natūraliai. Esant minėtai temperatūrai, organizmas, vykstant inteleukinų ir kitų svarbių medžiagų sintezei, “susidoroja” su gripo virusais. Pavyzdžiui, nuo nepagrįstai vartojamo paracetamolio gausiai prakaituojama, netenkama dalies natrio bei kalio, o imuninė sistema prislopinama. Tai visiškai nenaudinga organizmui. Kita kalba, kai karščiuoja vaikas ar senukas. Bet sveikam žmogui, kurio amžius iki 60 m., imuninės jėgos padės įveikti ligą. Tik tada, kai temperatūra aukšta - 39 laipsniai ir daugiau, skiriama 3-4 tabletės paracetamolio. Gerinant išprakaitavusio ligonio būklę, reikia reguliuoti skysčių balansą (pakankamai daug gerti).
Jeigu sergančiojo būklė per 2-3 dienas negerėja, būtina gydytojo konsultacija.
• Sergantiesiems lėtinėmis ligomis - astma, lėtiniu bronchitu, plaučių emfizema, įgimta širdies yda, stenokardija, reumatu, miokarditu, cukriniu diabetu, inkstų patologija, mažakraujyste, vėžiu, esant imunitetą silpninančioms būklėms (AIDS, chemoterapija, gydymas prednizolonu ir kt. kortikosteroidais).
• Visiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, slaugos specialistams ir įmonių darbuotojams, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę