Pirmiausia, gydytojos nuomone, vertėtų žinoti, kad dantų pastos skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir paskirtimi. Jos gali būti higieninės, profilaktinės, gydomosios-profilaktinės, dar yra skirtų vaikams. Pagal poveikį jos gali būti mažinančios dantų ėduonies susidarymą, dantų jautrumą, akmenų, apnašų susidarymą, balinamosios. Dantų pastų sudėtyje yra įvairių medžiagų, tarp jų kvapiųjų, drėkinamųjų, saldiklių, konservantų, dažiklių.
„Dažikliai suteikia pastoms atspalvį, tačiau skirtingų spalvų pastos juostelių poveikis nesiskiria, – pastebi Asta Visokinskienė. – Higieninės dantų pastos neturi veikliųjų medžiagų, tačiau gerai išvalo dantis. Todėl jas galima naudoti, kai dantys sveiki, nėra gleivinės pažeidimų.“
Gydomosiose-profilaktinėse pastose yra veikliųjų medžiagų, kurios turi skirtingą poveikį. Štai antibakterinės, tokios kaip chlorheksidinas, triklozanas, mažina apnašų susidarymą, stabilizatoriai ir konservantai slopina bakterijų dauginimąsi ir t.t.
Į kai kurias pastas dedama ir augalinių ekstraktų, kurie pasižymi veikliosiomis savybėmis. Pavyzdžiui, šalavijų, ramunėlių, ežiuolių ekstraktai saugo nuo uždegimo, alijošius veikia raminamai, žaliosios arbatos, obuolių ekstraktai – tai natūralūs antioksidantai, greipfruto sėklų ekstraktas veikia antibakteriškai, chitozanas apsaugo nuo žalingo rūgščių poveikio.
„Perkant dantų pastas, reiktų atsižvelgti, kokios veikliosios medžiagos daugiausia ir ar ji tinkama jūsų problemai įveikti. Manau, kad galima visiškai pasitikėti rašoma pastų sudėtimi. Tik reikia atidžiai žiūrėti,“ – priduria odontologė.
Beje, nuo seno pastebėta, kad gydomosiomis savybėmis pasižymi ir brangieji metalai. Štai sidabras turi itin stiprų antibakterinį poveikį, auksas skatina minkštųjų audinių regeneraciją ir jų gijimą. Senovės išmintis pritaikyta ir gaminant įvairius gydomuosius preparatus, tarp jų ir pastas. Jos sunaikina ligas sukeliančias bakterijas, saugo nuo dantų apnašų susidarymo; dantų akmenų formavimosi, dantų ėduonies.
Gydytoja ypač pabrėžia fluoro svarbą. „Pagal tai, kaip genda dantys, galima rinktis pastas su skirtingu jo kiekiu.Vaikams iki 6 m. fluoro užtenka 250–500 ppm (1000ppm atitinka 0,1 proc.gryno fluoro arba 0,2 proc.natrio fluorido). Nuo 6 m. pradėjus dygti nuolatiniams dantims, fluoro kiekis turi būti didesnis – iki 1000 ppm.O suaugęs žmogus gali naudoti pastą, kurioje jo kiekis siekia 1500 ppm. Į šį rodiklį reikia atkreipti dėmesį, nes per mažas fluoro kiekis suaugusiam žmogui neturės pakankamo antikariozinio poveikio, o vaikui per didelis kiekis gali būti žalingas,“ – pabrėžia A. Visokinskienė.
Paklausta, ar dantų pastas geriausia pirkti vaistinėse, gydytoja sako, kad nebūtinai. .„Beje, dabar daugelis perka pas platintojus. Tai nėra blogai, tik reikia žiūrėti pastos sudėtį,“ – priduria odontologė.
„Jeigu dantenos apimtos uždegimo, kraujuoja, reiks pastos su uždegimą slopinančiu poveikiu. Tik, žinoma, nereikia tikėtis, kad apnašos išnyks, o akmenys nukris. Pirmiausia reikia atlikti burnos higieną ir tik tada laukti rezultato, – pastebi gydytoja. – Savo pacientams visada rekomenduoju dantų jautrumą mažinančias pastas – efektas tikrai yra.“
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę