){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Krūtys ima augti maždaug nuo 8 –13 metų iki 17 –18 metų. Dažniausiai pirmesnė ima augti kairioji krūtis. Ilgainiui krūtų dydis supanašėja, nors daugelio moterų viena krūtis yra šiek tiek didesnė už kitą. Krūtys formuojasi veikiamos moteriškųjų lytinių hormonų (estrogenų). Kiekvienos moters krūtys šiek tiek skiriasi savo išvaizda, tačiau krūtų paskirtis ta pati. Šiek tiek daugiau žinodamos apie savo krūtis, moterys paprastai išvengia nemalonių problemų. Tarkime, speneliai būna plokšti, kūgio formos arba apvalūs. Spenelius supa laukelis, kuriame yra labai jautrūs raumenys, reaguojantys į šaltį, čiulpimo dirgiklį. Pačią krūtį sudaro jungiamasis audinys. Iš šio audinio suformuoti palaikomieji raiščiai, neleidžiantys krūtims nukarti. Metams bėgant raiščiai „dėvėsi“, neprižiūrint krūtų, jos greičiau praranda stangrumą, nukąra. Krūties pieno latakai, kurie didžiausią darbą atlieka maitinant kūdikį, jungia liaukinį audinį su speneliu. Krūtų formą ir dydį lemia jose esantys riebalai, kurie saugo liaukas. Krūtys sudaro maždaug 1 proc. kūno svorio ir 4–5 proc. riebalų masės.
Kadangi krūtyse vyrauja riebalinis audinys, todėl, moteriai liesėjant arba tunkant, krūtys reaguoja į šiuos pokyčius – jos arba sumažėja, arba padidėja. Ypač krūtys padidėja nėštumo metu, kai moters organizmas ruošiasi laktacijai (pieno gamybai). Krūtų dydžiui įtakos taip pat gali turėti ovuliacija, kūno temperatūra, lytinis susijaudinimas, paveldėjimas, amžius, rasė, odos storis ir tamprumas, hormonai, menopauzė. Tai yra svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso krūtinės išvaizda.
Kaip minėjome, krūtinė padidėja tada, kai mergina ar moteris priauga riebalinio audinio, nes krūtį sudaro liaukinis ir riebalinis audiniai. Todėl, riebiau ir gausiau valgant bei padidėjus bendram riebalų kiekiui organizme, krūtinė bent šiek tiek tikrai padidėja. Bet nereikėtų užmiršti, kad yra moterų, kurių krūtinė išsivysčiusi mažiau ir genetiškai yra mažesnė, todėl kad ir kiek priaugtų svorio, krūtys daug nepadidės, o yra tokių moterų, kurių krūtinė, palyginti su visuma, labai didelė. Todėl gali būti taip, kad moteris ar mergina valgys bandeles, mielinę tešlą ir panašiai, tačiau jai užaugs pilvas ar padidės sėdmenys, bet ne krūtinė, nes jos krūtų dydis yra nulemtas genetiškai. Tad teiginys, jog valgant mielinę tešlą užauga didesnės krūtys, yra tik visuomenėje paplitęs mitas.
Nors konkrečių produktų, kuriuos reikėtų valgyti, kad užaugtų krūtinė, nėra, tačiau atkreipti dėmesį į tai, kas yra lėkštėje, reikėtų. Juk svarbu ne tik krūtų dydis, bet ir jų bei odos dailumas. Štai kas rekomenduojama, jei norite, kad krūtys būtų dailios:
▪ Žuvis, natūralus alyvuogių aliejus. Mažiau vartokite maisto, turinčio gyvulinės kilmės riebalų.
▪ Vitaminai C, E, beta karotinas ir selenas – geriausi odos draugai. Taip pat tinka daug antioksidantų turintys vaisiai ir daržovės, tokie kaip svogūnai, česnakai, morkos, pomidorai, brokoliai, kopūstai, žiediniai kopūstai.
▪ Valgykite daugiau skaidulinio maisto, ypač avižų, sorų, rugių, rudųjų ryžių ir pupelių. Skaidulos padeda maistui judėti žarnynu ir gali padėti sureguliuoti moteriško hormono estrogeno kiekį.
▪ Neužmirškite vartoti ir baltymų, kurie yra svarbūs raumenų tonusui palaikyti.
▪ Mažiau vartokite šokolado, kavos, stiprios arbatos, ribokite alkoholio vartojimą. Alkoholis gali sumažinti odos elastingumą ir išbalansuoti hormoninę pusiausvyrą.
Aktyvus sportas turi įtakos krūtinės formai, bet ne dydžiui. Tie pokyčiai įvyksta dėl krūtinės didžiojo raumens, kuris yra po krūtimi kaip pamatas, treniravimo ir jo vystymosi. Tikriausiai pastebėjote, kad sportuojant ir netenkant svorio mažėja ir jūsų krūtinė. Todėl sportas tik padailina krūtinės formą. Todėl galite rinktis tokį mankštinimosi būdą, kad nelietumėte daug prakaito ir jaustumėte malonumą, pavyzdžiui, jogą, Pilateso mankštą ar plaukiojimą baseine. Juk bendras, nors ir minimalus, fizinis aktyvumas gerina savijauta, nuotaiką, darbingumą, stiprina imunitetą. Štai keletas rekomenduojamų krūtų priežiūros pratimų, tik juos atlikdamos stenkitės įtempti krūtinės raumenis.
▪ Atsistokite tarpduryje, kojos truputį pražergtos. Lėtai spauskite rankomis staktą, pečiai tuo metu horizontalioje padėtyje, delnus pasukite į šalis. Sustinkite 10 sekundžių. Atpalaiduokite krūtinės ir rankų raumenis. Pakartokite 8–10 kartų.
▪ Atsisėskite turkiškai. Nugarą ištieskite. Rankas sulenkite, alkūnes prispauskite prie liemens, plaštakas uždėkite ant pečių. Pakelkite pečius, paskui nuleiskite, lenkite atgal ir į priekį.
▪ Stovėkite tiesiai, delnus suglaudusios prieš save. Alkūnės – ties krūtine. Spauskite delnus 10 sekundžių. Pakartokite pratimą penkis kartus.
▪ Atsigulkite ant nugaros, keliai sulenkti, tiesios rankos su svarmenimis iškeltos į viršų prieš krūtinę. Lėtai nulenkite tiesias rankas už galvos, taip pat lėtai sugrįžkite į pradinę padėtį. Pakartokite 8–10 kartų.
Kartais įsivaizduojama, kad kuo didesnės moters krūtys, tuo ji seksualesnė, tačiau tai klaidinga nuomonė. Kartais moterys mažomis krūtimis lytiškai jautresnės ir aktyvesnės nei didelėmis krūtimis. Ideali, labiausiai vyrus jaudinanti krūtų forma keičiasi pagal epochai būdingą grožio idealą ir madąs. Senovės Egipte grožio idealas buvo didelės, minkštos, žemai nusileidusios krūtys, senovės Graikijoje – apvalios ir standžios, klasicizmo epochoje – aukštai pakeltos, baroko – aukštos ir putlios.
Viena amerikiečių mokslininkė (Ivon Rosdeil) pradėjo tyrinėti ryšį tarp moteriško biusto dydžio ir IQ (intelekto koeficiento). Mokslininkė ištyrė 1200 moterų. Tyrimo metu visas dalyves padalino į penkias kategorijas, į kurias pastarosios buvo paskirtos pagal krūtinės dydį: nuo pačio mažiausio iki pačio didžiausio. Po to, šios moterys turėjo atlikti įprastą IQ nustatymo testą. Rezultatai buvo tokie: moterų, turinčių dideles krūtis, intelekto koeficientas 5–10 punktų didesnis nei vidutinis. Tikėti ar ne, paliekame spręsti jums patiems.
Norint, kad krūtys kuo ilgiau išliktų sveikos, stangrios ir patrauklios, visuomet reikia dėvėti tinkamą liemenėlę. Krūtų raiščiai neelastingi, todėl jas reikia tinkamai prižiūrėti. Liemenėlę reikėtų rinktis iš natūralių medžiagų, tokią, su kuria ne tik gražiai atrodytumėte, bet ir patogiai jaustumėtės. Mitas, kad sportuojant ar aktyviai leidžiant laisvalaikį nebūtina segėti liemenėlės. Iš tiesų ji būtina krūtims prilaikyti, apsaugoti nuo tempimo ir kitų aktyviai judant metu tykančių traumų.
Ne mažiau svarbu, kad krūtys būtų ne tik gražios, bet ir sveikos. Nepatingėkite pasitikrinti krūtų, nes laiku pastebėti pakitimai gali padėti išvengti nemalonių ligų.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę