Nemažai moterų pas gydytoją ateina tada, kai krūties vėžys jau būna smarkiai užleistas. Daugelis jų, paklaustos, kodėl tiek ilgai delsė, teigia, kad iš baimės. Jausmas suprantamas, tačiau ar protinga juo pasikliauti ir vilkinti laiką nesikreipiant pagalbos į medikus? Gydytoja E.Juodžbalienė apgailestaudama konstatuoja: vis tiek anksčiau ar vėliau net ir labai bijančios pacientės praveria gydymo įstaigos duris, nes prasideda skausmai, ima kamuoti dusulys. Moterys yra priverstos ieškoti pagalbos ir labai gailisi to laiko, kurį praleido veltui, kai nesigydė. Pirmasis pokalbis su paciente, sergančia išplitusiu krūties vėžiu, paprastai būna labai sunkus - ji netiki gydytoju, neįžvelgia gydymo prasmės ir kt. Tokiais momentais geriausią pagalbą įsibaiminusiai ligonei suteikia sveikstančių pacienčių pasakojimai, kaip jos kovoja su krūties vėžiu, ką yra pasiryžusios nuveikti”.
Laikraščiai, žurnalai dabar daug rašo apie krūties vėžio rizikos veiksnius, ir moterys pakankamai gerai juo žino. Galimybė susirgti šia onkologine liga smarkiai padidėja, jeigu nustatomi tokie pagrindiniai faktoriai:
• krūties vėžys diagnozuotas giminės moterims (seseriai, mamai, močiutei, tetai);
• ankstyvos mėnesinės, vėlyva menopauzė;
• vėlyvas gimdymas;
• kitos onkologinės ligos (storosios žarnos, kiaušidžių, gimdos);
• kenksminga aplinka;
• riebus maistas, žalingi įpročiai;
• su krūties vėžiu susiję genai - BRCA 1 ir BRCA 2. Moterys, kurios yra šių genų mutacijų nešiotojos, gali greičiau nei kitos susirgti krūties vėžiu (joms iki 60 metų rizika susirgti šia liga siekia apie 70-80 proc.). Tikimybę, kad moteris turi pakitusią BRCA 1 ar BRCA 2 mutaciją, leidžia įtarti faktas, jog kelių kartų giminaitės (močiutė, mama, teta ir pan.) sirgo ar serga krūties vėžiu.
Kad krūties vėžys būtų laiku pastebėtas, nepakanka, kad moteris sunerimtų pastebėjusi, jog priklauso didesnės rizikos pacienčių grupei. Būtina, kad ji dar ir suvoktų ankstyvosios diagnostikos svarbą.
Mamografija - tai krūtų peršvietimas rentgeno spinduliais. Šiuo tyrimu galima aptikti labai mažus mazgelius, net jų užuomazgas. Mamogramos padeda surasti neapčiuopiamus, tik rentgenu matomus piktybinio tipo kalcinatus, būdingus neinvazinio vėžio pradžiai. Vėžys ne iš karto pasidaro invazinis. Jo piktybiškumą lemia savybės keliauti limfa, krauju ir pasiekti kitus organus sukeliant juose metastazes. Kol navikas augdamas nepasiekia audinio, kuriame yra kraujagyslių, jis - neinvazinis.
Yra pacienčių, kurios atsisako mamografijos vien todėl, kad bijo radiacijos ir skausmo. Ši baimė nepagrįsta. Krūtis atliekant mamogramą turi būti šiek tiek spaudžiama (kad atsirastų geras kontaktas su plokštelėmis ir nuotrauka būtų kokybiška). Tačiau šis skausmas tikrai nėra intensyvus ir nepakeliamas.
Jaunoms moterims krūtų audinys tiriamas echoskopu - gydytojas krūtį tiria vedžiodamas ultragarsinio aparato galvute. Mat jaunų moterų krūtų audinys tankus, todėl mamograma nėra informatyvi ir pagal ją nustatyti ankstyvos stadijos krūties vėžį mažai tikėtina.
Tačiau jeigu moteris vyresnė, jai, pvz., per 40 metų, jos krūtyje yra daugiau riebalinio audinio. Jis gerai praleidžia rentgeno spindulius, todėl mamograma daug ką pasako: matosi net ir mažiausi mazgeliai, jų užuomazgos. Mazgelis mazgeliui nelygu. Todėl visada tikslinama, kas tai yra: ar gerybiniai krūtų dariniai (pvz., lipoma, fibroadenoma), ar piktybinis navikas. Tuo tikslu papildomi tyrimai: echoskopija, biopsija (specialia adata ištraukiamas mazgelio audinių dalelė. Ji apžiūrima mikroskopu. Po atitinkamo laboratorinio apdorojimo matoma, ar mazgelyje yra navikinių ląstelių, ar ne) ir kt.
Tik po kruopščių tyrimų galima daryti išvadą, kokia liga pacientė serga - gerybine ar piktybine.
Kol išsivysto navikas, ląstelės piktybėja keliais etapais: I etapas - ląstelės genetinėje informacijoje dėl kokių nors priežasčių įvyksta nebeišnykstančių pakitimų, bet pati ląstelė išoriškai nepakinta; II etapas - keičiasi jau ir ląstelės išorinis vaizdas, ji tampa navikinė.
Navikas laikomas ankstyvu, kol dar nėra išplitęs į kitus organus, t.y. jis gali būti tiek krūtyje, tiek šalia esančios pažasties limfmazgiuose. Tokie navikai iškart operuojami. Jeigu tiriant mikroskopu matosi pasikeitusios ląstelės, po histologinio ištyrimo nustatoma galima nepalanki prognozė, taikoma chemoterapija, spindulinis gydymas, hormonų terapija.
Beje, stadija ir naviko dydis ne visada parodo prognozę ir ligos vystymosi ypatumus. Navikas gali būti didelis, net peraugęs odą, tačiau niekur neišplitęs. Kaip pastebi gydytoja E.Juodžbalienė, jai teko susidurti su paciente, kuriai buvo diagnozuotas IV stadijos vėžys. Ji net 7 metus “augino” naviką, tačiau į gydytojus nesikreipė, nes “nieko blogo nejautė”. Moteris ir dabar, nustačius diagnozę, netiki, kad serga krūties vėžiu, nes, anot jos, nejaučia jokių simptomų.…
Būna taip, kad mažo naviko eiga yra itin agresyvi, ir metastazės labai greitai išplinta po visus organus - navikinės ląstelės keliauja limfagyslėmis ir kraujagyslėmis, sukurdamos įvairiose kūno vietose vis naujus židinius. Todėl stengiamasi vėžio audinį krūtyje, kol jis dar neišplito, kuo skubiau šalinti.
Kadangi dabartiniu metu pripažįstamas I stadijos krūties vėžio agresyvumas bei reali galimybė vėžinėms ląstelėms pasklisti po visą organizmą per limfą ir kraują, krūties vėžiu sergančių pacienčių sisteminis gydymas pradedamas po operacijos, kiek galima anksčiau.
Lokaliems gydymo metodams priskiriama operacija ir spindulinė terapija, sisteminiams gydymo metodams - chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija. Taikant sisteminį gydymą, nesvarbu, kurioje organizmo vietoje atsirado vėžinių ląstelių, vaistai visur jas paveikia.
Kokią individualią gydymo metodiką derėtų taikyti, parodo histologinė medžiaga, gaunama po operacijos (kokia naviko histologinė forma, agresyvumas, ar navikinės ląstelės greitai dauginasi, ar ne; yra estrogenų, progesterono receptorių ar jų nėra ir t.t.). Taigi po operacijos nustatyti prognostiniai veiksniai diktuoja tolesnę gydymo schemą.
Pasaulyje vis labiau populiarėja biologinė terapija. Šis metodas, reikia tikėtis, pasieks ir Lietuvos praktikus. Biologinės terapijos esmė - pacientui skiriama vaistų, labiausiai atitinkančių jo navikinių ląstelių biologinę struktūrą, genetinius sutrikimus. Jeigu, pvz., nustatoma geno Her 2 mutacija, gydoma tokiais medikamentais, kurie specifiškiausiai veikia patologinį procesą. Tai leidžia efektyviai slopinti ligą.
Vėžinių ląstelių specifiškumo principu remiasi ir hormonų
terapija. Pvz., pacientės, kurių navikuose yra estrogenų ir progesteronų receptorių, gydomos tamoksifenu - vaistu, pasižyminčiu antiestrogeniniu veikimu. Ši terapija skiriama po chemoterapijos ir taikoma penkerius metus. Be tamoksifeno, yra ir kitų veiksmingų, daug specifiškesnių hormoninių preparatų.
Chemoterapijos metodas (plg. su biologine ar hormonų terapija) nėra toks specifiškas - chemoterapiniai vaistai, pažeisdami navikines ląsteles, gali turėti žalingą poveikį normalioms organizmo ląstelėms ir audiniams. Labiausiai kenčia tie audiniai, kurių ląstelės dauginasi intensyviausiai (plaukų folikulai, virškinamojo trakto gleivinė, kraujo gamyba kaulų čiulpuose, lytinės liaukos). Šiandien stengiamasi jau iš anksto apsaugoti ligonį nuo galimų komplikacijų, kad jis gydymo metu jaustųsi kuo geriau ir išliktų darbingas.
“Kiekvienas krūties vėžio atvejis - individualus, su sava ligos eiga — teigia gydytoja E. Juodžbalienė. Labai neatsakingai elgiasi tos pacientės, kurios žvalgosi į netinkamai besielgiančias kaimynes ar pažįstamas ir įgnoruoja gydymą (“Marytė neleido gydytojams krūties operuoti ir jau 2 metai žoleles vartodama kuo puikiausiai gyvena - nieko jai neatsitinka”). Nepagrįsta radikalaus gydymo baimė, kaip jau minėta, gali sutrukdyti laiku sėkmingai išgydyti ligą. Kiekviena pacientė privalo suvokti, kad pirmiausia būtina padaryti viską, ką šiandien siūlo onkologijos mokslas. Reikia ginti savo teisę gyventi.”
Mamografija - tai krūtų peršvietimas rentgeno spinduliais. Šiuo tyrimu galima aptikti labai mažus mazgelius, net jų užuomazgas. Mamogramos padeda surasti neapčiuopiamus, tik rentgenu matomus piktybinio tipo kalcinatus, būdingus neinvazinio vėžio pradžiai. Vėžys ne iš karto pasidaro invazinis. Jo piktybiškumą lemia savybės keliauti limfa, krauju ir pasiekti kitus organus sukeliant juose metastazes. Kol navikas augdamas nepasiekia audinio, kuriame yra kraujagyslių, jis - neinvazinis.
Yra pacienčių, kurios atsisako mamografijos vien todėl, kad bijo radiacijos ir skausmo. Ši baimė nepagrįsta. Krūtis atliekant mamogramą turi būti šiek tiek spaudžiama (kad atsirastų geras kontaktas su plokštelėmis ir nuotrauka būtų kokybiška). Tačiau šis skausmas tikrai nėra intensyvus ir nepakeliamas.
Jaunoms moterims krūtų audinys tiriamas echoskopu - gydytojas krūtį tiria vedžiodamas ultragarsinio aparato galvute. Mat jaunų moterų krūtų audinys tankus, todėl mamograma nėra informatyvi ir pagal ją nustatyti ankstyvos stadijos krūties vėžį mažai tikėtina.
Tačiau jeigu moteris vyresnė, jai, pvz., per 40 metų, jos krūtyje yra daugiau riebalinio audinio. Jis gerai praleidžia rentgeno spindulius, todėl mamograma daug ką pasako: matosi net ir mažiausi mazgeliai, jų užuomazgos. Mazgelis mazgeliui nelygu. Todėl visada tikslinama, kas tai yra: ar gerybiniai krūtų dariniai (pvz., lipoma, fibroadenoma), ar piktybinis navikas. Tuo tikslu papildomi tyrimai: echoskopija, biopsija (specialia adata ištraukiamas mazgelio audinių dalelė. Ji apžiūrima mikroskopu. Po atitinkamo laboratorinio apdorojimo matoma, ar mazgelyje yra navikinių ląstelių, ar ne) ir kt.
Tik po kruopščių tyrimų galima daryti išvadą, kokia liga pacientė serga - gerybine ar piktybine.
Kol išsivysto navikas, ląstelės piktybėja keliais etapais: I etapas - ląstelės genetinėje informacijoje dėl kokių nors priežasčių įvyksta nebeišnykstančių pakitimų, bet pati ląstelė išoriškai nepakinta; II etapas - keičiasi jau ir ląstelės išorinis vaizdas, ji tampa navikinė.
Navikas laikomas ankstyvu, kol dar nėra išplitęs į kitus organus, t.y. jis gali būti tiek krūtyje, tiek šalia esančios pažasties limfmazgiuose. Tokie navikai iškart operuojami. Jeigu tiriant mikroskopu matosi pasikeitusios ląstelės, po histologinio ištyrimo nustatoma galima nepalanki prognozė, taikoma chemoterapija, spindulinis gydymas, hormonų terapija.
Beje, stadija ir naviko dydis ne visada parodo prognozę ir ligos vystymosi ypatumus. Navikas gali būti didelis, net peraugęs odą, tačiau niekur neišplitęs. Kaip pastebi gydytoja E.Juodžbalienė, jai teko susidurti su paciente, kuriai buvo diagnozuotas IV stadijos vėžys. Ji net 7 metus “augino” naviką, tačiau į gydytojus nesikreipė, nes “nieko blogo nejautė”. Moteris ir dabar, nustačius diagnozę, netiki, kad serga krūties vėžiu, nes, anot jos, nejaučia jokių simptomų.…
Būna taip, kad mažo naviko eiga yra itin agresyvi, ir metastazės labai greitai išplinta po visus organus - navikinės ląstelės keliauja limfagyslėmis ir kraujagyslėmis, sukurdamos įvairiose kūno vietose vis naujus židinius. Todėl stengiamasi vėžio audinį krūtyje, kol jis dar neišplito, kuo skubiau šalinti.
Kadangi dabartiniu metu pripažįstamas I stadijos krūties vėžio agresyvumas bei reali galimybė vėžinėms ląstelėms pasklisti po visą organizmą per limfą ir kraują, krūties vėžiu sergančių pacienčių sisteminis gydymas pradedamas po operacijos, kiek galima anksčiau.
Lokaliems gydymo metodams priskiriama operacija ir spindulinė terapija, sisteminiams gydymo metodams - chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija. Taikant sisteminį gydymą, nesvarbu, kurioje organizmo vietoje atsirado vėžinių ląstelių, vaistai visur jas paveikia.
Kokią individualią gydymo metodiką derėtų taikyti, parodo histologinė medžiaga, gaunama po operacijos (kokia naviko histologinė forma, agresyvumas, ar navikinės ląstelės greitai dauginasi, ar ne; yra estrogenų, progesterono receptorių ar jų nėra ir t.t.). Taigi po operacijos nustatyti prognostiniai veiksniai diktuoja tolesnę gydymo schemą.
Pasaulyje vis labiau populiarėja biologinė terapija. Šis metodas, reikia tikėtis, pasieks ir Lietuvos praktikus. Biologinės terapijos esmė - pacientui skiriama vaistų, labiausiai atitinkančių jo navikinių ląstelių biologinę struktūrą, genetinius sutrikimus. Jeigu, pvz., nustatoma geno Her 2 mutacija, gydoma tokiais medikamentais, kurie specifiškiausiai veikia patologinį procesą. Tai leidžia efektyviai slopinti ligą.
Vėžinių ląstelių specifiškumo principu remiasi ir hormonų
terapija. Pvz., pacientės, kurių navikuose yra estrogenų ir progesteronų receptorių, gydomos tamoksifenu - vaistu, pasižyminčiu antiestrogeniniu veikimu. Ši terapija skiriama po chemoterapijos ir taikoma penkerius metus. Be tamoksifeno, yra ir kitų veiksmingų, daug specifiškesnių hormoninių preparatų.
Chemoterapijos metodas (plg. su biologine ar hormonų terapija) nėra toks specifiškas - chemoterapiniai vaistai, pažeisdami navikines ląsteles, gali turėti žalingą poveikį normalioms organizmo ląstelėms ir audiniams. Labiausiai kenčia tie audiniai, kurių ląstelės dauginasi intensyviausiai (plaukų folikulai, virškinamojo trakto gleivinė, kraujo gamyba kaulų čiulpuose, lytinės liaukos). Šiandien stengiamasi jau iš anksto apsaugoti ligonį nuo galimų komplikacijų, kad jis gydymo metu jaustųsi kuo geriau ir išliktų darbingas.
“Kiekvienas krūties vėžio atvejis - individualus, su sava ligos eiga — teigia gydytoja E. Juodžbalienė. Labai neatsakingai elgiasi tos pacientės, kurios žvalgosi į netinkamai besielgiančias kaimynes ar pažįstamas ir įgnoruoja gydymą (“Marytė neleido gydytojams krūties operuoti ir jau 2 metai žoleles vartodama kuo puikiausiai gyvena - nieko jai neatsitinka”). Nepagrįsta radikalaus gydymo baimė, kaip jau minėta, gali sutrukdyti laiku sėkmingai išgydyti ligą. Kiekviena pacientė privalo suvokti, kad pirmiausia būtina padaryti viską, ką šiandien siūlo onkologijos mokslas. Reikia ginti savo teisę gyventi.”
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Vaisingumo indikatorius BIOSELF - alternatyva kontraceptikams!
BIOSELF - tai kokybiškas, patikimas ir visiškai nekenksmingas prietaisas leidžiantis nustatyti vaisingą ir nevaisingą periodą Jūsų ciklo eigoje. BIOSELF - tai naujovė padedanti natūraliai planuoti šeimą. Kaina 499 litai.
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt
saunuole jus, nepasiduodat. o nuo ko viskas prasidejo, ka pajutot negero?