Jūs laikotės sveiko gyvenimo būdo, sveikai maitinatės, esate pakankamai fiziškai aktyvus, darote specialią mankštą, vengiate toksinių veiksnių. Ar to pakanka, jeigu norite padaryti viską, ką galite? Atsakymas būtų „ne“. Į šiuolaikinio žmogaus, siekiančio, kad iki senatvės būtų gera sveikata, didelis fizinis ir psichologinis pajėgumas, ištvermė ir darbingumas bei norinčio apsisaugoti nuo ligų, sveiko gyvenimo sąvoką dažnai įeina ir specialių medicinos produktų vartojimas. Daugybę rinkoje egzistuojančių maisto papildų, žolinių preparatų, sveikatą stiprinančių ir profilaktinių savybių turinčių vaistų galima suskirstyti į šias svarbiausias grupes:
· vitaminai ir mineralai,
· papildai specialiesiems tikslams, tarp jų žoliniai preparatai,
· maisto papildai intensyviai sportuojantiems.
Vitaminai
Vitaminai yra biologiškai veiklūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai palaikyti. Organizmui jų reikia labai nedaug – nuo kelių mikrogramų iki keliolikos ar keliasdešimt, retais atvejais – kelių šimtų miligramų per parą. Mūsų organizmas daugelio vitaminų beveik negamina ir nekaupia, todėl jų reikia nuolat gauti su maistu. Deja, kai kurių žmonių mitybos įpročiai, maisto gaminimo būdas, žalingi įpročiai ar dideli krūviai neužtikrina viso vitaminų poreikio. Taip pat gauti tinkamus jų kiekius gali sutrukdyti dėl įvairių priežasčių pablogėjęs pasisavinimas. Tokiais atvejais būtina papildomai vartoti vitaminų maisto papildų ar medicinos preparatų pavidalu. Svarbiausi vitaminai yra: askorbo rūgštis, B grupės vitaminai, folio rūgštis, tokoferoliai, vitaminai A ir D. Įrodyta, kad jų trūkumas gali ne tik sukelti hipovitaminozės simptomus, bet ir paskatinti daugelio ligų, tarp jų širdies ir kraujagyslių bei onkologinių, vystymąsi. Folio rūgšties trūkumas pastojusioms moterims gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Šiuo metu daug reikšmės skiriama bioflavonoidams (vit P). Tai daug medžiagų (hesperidinas, rutinas, flavonai, katechinas, kercetinas, flavonoliai), veikiančių kartu, padedančių veikti vitaminui C (askorbo rūgščiai) ir gerinančių kraujagyslių, ypač kapiliarų sienelės, funkcijas, taip pat kolageno, sudarančio ląstelių membranas, audinius ir kremzles, funkcijas. Kai kurie flavonoidai turi antibakterinį ir antivirusinį poveikį, įrodytą net ŽIV ir herpeso viruso atvejais.
Mineralai
Tai mikroskopinės gamtoje sutinkamų medžiagų (dažnai metalų) dozės, dar vadinamos mikroelementais. Mikroelementai labai svarbūs medžiagų apykaitai, hormonų gamybai, taip pat daugeliui kitų biologinių procesų mūsų organizme. Svarbiausi mikroelementai, kurie vartojami kaip maisto papildai, yra kalis, magnis, selenas, cinkas, geležis, kalcis.
Tai įvairios natūralios ir sintetinės medžiagos, padedančios pagerinti kurios nors organizmo sistemos veiklą arba gydyti tam tikros rūšies ligas. Jos dažnai būna parduodamos kaip maisto papildai arba nereceptiniai vaistai, vienos arba sudėtiniuose preparatuose bei rinkiniuose. Papildai specialiesiems tikslams gali būti skirstomi į šias grupes: antibiotikai, uždegimą slopinančios medžiagos, antioksidantai, medžiagos, gerinančios kaulų ir sąnarių funkciją, kraujotaką, virškinimą, nervų sistemos funkcijas ir stiprinančios imunitetą.
Vis didėjant bakterijų atsparumui medikamentiniams antibiotikams, vis daugiau dėmesio kreipiama į natūralias medžiagas, turinčias poveikį bakterijoms, grybeliams ir virusams. Dažniausiai šiems tikslams vartojamos šios medžiagos ir preparatai, pagaminti iš jų: alijošius, česnakas, imbieras, bičių pikis, jonažolė, arbatmedžio aliejus, raudonėlio aliejus, ilgoji ciberžolė, saldymedžio šaknis, greipfrutų sėklos. Įdomu, kad, gydant herpeso infekciją ir ŽIV infekciją, gali padėti aminorūgštis lizinas, paprastai vartojamas po 1 gramą tris kartus per dieną.
Vis daugiau tyrimų rodo, kad uždegimo procesas yra atsakingas už daugelį ligų, net tokių kaip aterosklerozė ir vėžys. Taip pat uždegimas skatina senėjimo procesus. Todėl žmonės skatinami stengtis užkirsti kelią bet kokių uždegimo procesų vystymuisi, kuriuos gali skatinti aplinkos užterštumas, netaisyklinga mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu, lėtinės infekcijos, hormonų disbalansas, per daug intensyvus fizinis krūvis, sukeliantis mikrotraumas. Be to, sukurta dietų, mažinančių uždegimą ir jos pasekmes. Taip pat šiuo tikslu gali būti vartojami specialūs papildai (bromelainas, pagamintas iš ananasų, karotenoidai, flavonoidai, magnio salicilatas), uždegimą slopinantys augaliniai preparatai (alijošius, ežiuolė, česnakas, imbieras, saldymedis, ciberžolė) ir uždegimą slopinantį poveikį turinčios aminorūgštys (gliutaminas ir lizinas).
Tai medžiagos, naikinančios laisvuosius radikalus mūsų organizme, kurių perteklius gali sukelti ar skatinti daugiau kaip 100 sunkių ligų, tarp jų vėžį, kraujagyslių, autoimunines ir degeneracines ligas. Taip pat manoma, kad laisvieji radikalai yra viena iš svarbiausių priešlaikinio senėjimo priežasčių. Be jau minėtų vitaminų, svarbiems antioksidantams, kuriuos mes galime vartoti papildomai kaip maisto papildus ar vaistus, priklauso kofermentas Q10, alfa-lipoinė rūgštis, bioflavonoidai, sojos izoflavonai, kercitinas ir bromelainas, ginkmedžio ekstraktas, selenas, karotenoidai, mėlynės, Gojos uogos, gudobelė, liuteinas, lipoinė rūgštis.
Tai ne tik plačiai žinomi kalcis ir fosforas (beje, šiuo metu jiems jau nepriskiriami visi kaulų stiprinimo laurai), bet visos medžiagos, gerinančios kremzlės ir kaulinio audinio medžiagų apykaitą (magnis, manganas, askorbo rūgštis, aminorūgštys luzinas ir prolinas, chondroitino sulfatas, glukozamino sulfatas, mukopolisacharidai). Menopauzinio amžiaus moterims kaulų retėjimą gali efektyviai stabdyti natūralus flavonoidas ipriflavonas, randamas sojoje arba išskiriamas laboratorijoje. Jis gali būti naudingas net gydant tinitą (ūžesį ausyse), atsiradusį dėl ausyje esančio kauliuko, vadinamo kilpele, imobilizacijos. Tačiau visada reikia prisiminti, kad geriausiai (daug geriau nei visi papildai ir net cheminiai vaistai) kaulus ir sąnarius stiprina tinkamai parinkti fiziniai pratimai. Šis poveikis pastebimas net pradėjus fizinius pratimus vyresniame amžiuje.
Tai ginkmedis, kaštonas, raudonasis ankštinis pipiras, raudonosios ryžių mielės, imbieras, alijošius, margenis, česnakas. Reikia tik nepraleisti progos įtraukti šiuos produktus į savo racioną.
Probiotikai – tai „gerosios“ bakterijos, atliekančios daugybę mūsų sveikatą apsaugančių ir stiprinančių funkcijų: a) stimuliuoja sveikas imunines reakcijas, b) „konkuruoja“ su patogeniniais ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir neleidžia jiems aktyviai veikti, c) mažina kitų bakterijų išskiriamų toksinų poveikį, d) padeda pasisavinti reikalingas biologiškai veiklias medžiagas, e) neutralizuoja kancerogenus, gaunamus su maistu, f) padeda išlaikyti biologinę pusiausvyrą organizme. Šitai grupei priskiriami ir prebiotikai – maisto medžiagos (dažniausiai oligosacharidai ar inulinas), padedančios veikti probiotinėms kultūroms ir stimuliuojančios jų augimą bei dauginimąsi. Medicinos tikslais dažniausiai naudojamos probiotinės kultūros yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Probiotikai turi būti vartojami kaip preparatai, atsparūs skrandžio rūgštims (dažniausiai kapsulėse), nes kitaip reikalingos bakterijos rūgščioje skrandžio terpėje žūna ir laukiamo rezultato negaunama.
Norint turėti gerą imunitetą, reikia ne tik būti fiziškai aktyviems, bet ir vartoti pakankami baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių. Taip pat imunitetą stiprina antioksidantai, arabinogalaktanas, laktoferinas, luzinas, alijošius, česnakas, astragalas, ežiuolė, reiši, shiitake, maitake grybai, saldymedis.
Tai visos medžiagos, dalyvaujančios nervinių ląstelių ir jas supančių audinių mityboje bei padedančios perduoti nervinius impulsus. Labai svarbūs šiuo atžvilgiu yra B grupės vitaminai, omega 3 riebalų rūgštys, biotinas, inositolis, karnozinas, fosfaditilcholinas ir fosfaditilserinas, žiemės slenktenės alkaloidas vinpocetinas (kurio pagrindu pagamintas viena iš dažniausiai vartojamų cheminių vaistų grupių), amino rūgštys triptofanas, glicinas, serinas, tirozinas, taip pat skaistenio ir ginkmedžio preparatai.
Tai preparatai ištvermei didinti, raumeninei masei auginti, kraujotakai raumenyse didinti, hormonų sistemai stimuliuoti. Dažniausiai šiais tikslais vartojami išrūgų baltymų izoliatai arba koncentratai, aminorūgštys (visų pirma raumenų masei didinti), kreatininas (raumenų jėgai bei ištvermei), tribulus terrestris produktai (testosterono gamybai stimuliuoti).
Beveik visų čia išvardintų preparatų (vienų ar deriniuose su kitais) galima įsigyti vaistinėse. Kai kuriuose multivitaminų preparatuose taip pat yra šių svarbių medžiagų, kurių nedidelės, tačiau veiksmingos dozės leidžia padidinti siūlomo multivitamino medicininę ir profilaktinę vertę.
Atsakymas yra „taip“, jeigu norite išnaudoti visas šiuolaikinės medicinos galimybes. Tinkamai vartodami maisto papildus, užtikrinsite geresnę biologinę pusiausvyrą organizme, didesnį atsparumą krūviams ir stresams, geriau apsisaugosite nuo sunkių ligų.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę