){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar yra suaugusių žmonių, kurie taip niekada nesijautė? Ko gero, ne. Tačiau, jei nemiga kankina ilgą laiką, tokį žmogų verta užjausti, nes sumažėja gyvenimo džiaugsmas, darbingumas, atmintis tampa prasta, o jis pats irzlus ir piktas. Dažnai tokiu atveju žmogus nė nežino kaip sau padėti.
Apie 50 proc. suaugusiųjų retkarčiais patiria miego sutrikimus. Vaikai, kaip žinome, blogai užmiega rečiau (maždaug 1 iš 5), o, jei taip ir būna, šią problemą paprastai nesunkiai išsprendžia mamos ar tėčio sudainuota lopšinė ar pasekta pasaka. Dažniau nemiga kamuoja moteris (galbūt pernelyg įsijautėme į „stipriosios“ lyties vaidmenį?). Jei sutriko miegas, greičiausiai neseniai patyrėte stresą, o galbūt jį patiriate ilgą laiką, gal sergate nerimu ar depresija.
Kita dažna priežastis – dienos ritmo išsibalansavimas ar tiesiog svetima lova. Be abejo, blogiau miegosite, jei sergate, kur nors skauda, vartojate kai kurių vaistų, arba kaimynas naktį nusprendžia pradėti remontą. Vakaro įpročiai daro nemažą įtaką miego kokybei. Dar viena labai svarbi šiuolaikinio žmogaus nemigos priežastis – per mažai fizinio darbo.
• Po pietų ar vakare raskite laiko ramiai pasivaikščioti.
• Skaitykite knygas, mokykitės, žiūrėkite televizorių ar dirbkite kompiuteriu kitame kambaryje negu ilsitės.
• Prieš miegą nedirbkite jokių varginančių protą ar sielą darbų.
• Eikite miegoti įprastu metu.
• Vartokite mažiau kavos, alkoholio, mažiau rūkykite, ypač vakare. Jei geriate kokių nors vaistų, paklauskite gydytojo, ar jie negali sukelti nemigos.
• Nepersimiegokite, nes vis tiek atsikelsite pavargęs, o kitą vakarą sunkiai užmigsite.
• Miegokite tiek, kad ryte jaustumėtės pailsėję. Pakankamo miego trukmė kiekvienam individuali – vienam užtenka pamiegoti 6 val. per naktį, kitam maža ir 10 val.
• Nesnūduriuokite dieną, geriau eikite pasportuoti, kad prasiblaškytumėte.
• Neprisivalgykite prieš miegą.
• Žinokite, kad neužmigsite, kol neatsipalaiduosite ir neužmiršite dienos įvykių. Jei jūsų gyvenimas labai įtemptas, išmokite autotreningo, prieš miegą paklausykite ramios muzikos.
Miego sutrikimas gali virsti ir paprastai virsta rimta problema. Reiktų pasistengti išsiaiškinti jo priežastis: galbūt prisiminti, nuo kokio įvykio prasidėjo nemiga, ar atkreipti dėmesį, kokie įpročiai skatina nemigą. Kartais gali būti naudinga apsilankyti pas savo gydytoją, nes miego sutrikimus gali sukelti skydliaukės ligos, taip pat psichikos ligos, pvz., depresija ar nerimas.
Kartais neišsiverčiame ir be migdomųjų. Dažnai skiriama benzodiazepinų grupės vaistų. Deja, nuo jų kai kurie žmonės gali jaustis apsnūdę, o, neišgėrus vaisto, prasidėti dar baisesnė nemiga. Be to, jie slopina ilgalaikę atmintį, atsargiai turi vartoti vyresnio amžiaus žmonės.
Mažiau nepageidaujamų poveikių turi kiti migdomieji – imidazopiridinai, padedantys greitai užmigti. Kaip teigia prof. habil. dr. Vanda Liesienė, jie trumpina užmigimo trukmę ir normalizuoja miegą, tačiau nesutrikdo fiziologinės miego struktūros. Vaistas sukuria fiziologinį miegą, todėl nesukelia mieguistumo, atminties pablogėjimo ar raumenų silpnumo dieną. Ryte žmogus jaučiasi pailsėjęs ir darbingas.„Net mėnesius vartojant preparato, prie jo nepriprantama. Be to, jis nesąveikauja su alkoholiu, neturi įtakos kitų kartu vartojamų vaistų pasisavinimui, – atkreipia dėmesį prof. V.Liesienė. – Tinka ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nepavyksta užmigti prieš svarbų susitikimą, egzaminą, kai svarbu ryte jaustis pailsėjus. Jie leidžia lengvai užmigti, nesukelia rytinio mieguistumo, žmogus lengvai prabunda. Neslopina judesių koordinacijos ir protinės veiklos dieną.“
Kartais miego problemas išsprendžia antidepresantai.
Miego sutrikimams gydyti tinka kai kurie žoliniai (melisos, mėtos, ramunėlės, sukatžolės, jonažolės (pastaroji gydo ir depresiją), valerijono, apynių, krapų) preparatai.
Jų galima pasigaminti ir namuose. Pavyzdžiui, 10 apynio spurgų užpilkite stikline verdančio vandens. Vartokite po valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę