Dr. Eglė Urbanavičienė
VŠĮ Kauno Šilainių poliklinka
Cukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija. Du iš trijų pagrindinių naujausių klinikinių tyrimų, analizavusių intensyvią CD kontrolės ir kraujagyslių ligų ryšį, atskleidė, kad intensyviai gydomiems pacientams gana ženkliai padidėjo svoris. Todėl natūraliai didėja ir susirūpinimas, jog svorio prieaugis, kurį sukelia kai kurie CD vaistai, menkina jų klinikinę naudą. Turint galvoje, kad devyni iš dešimties 2 tipo CD sergančių pacientų jau ligos pradžioje yra nutukę, o ilgainiui kūno masė dar labiau padidėja, tampa aišku, kodėl svorio problema gydant CD tokia aktuali.
Padidėjus kūno masei, dar labiau stiprėja atsparumas insulinui, „užkraunama“ papildomą našta kasos beta ląstelėms ir išorinio insulino reikia vis daugiau, kad būtų išlaikyta gerą glikemijos kontrolė. Priešingai, kūno masės sumažėjimas lemia geresnę glikemijos kontrolę ir gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką. Taigi, sureguliavus kūno masę, galima sumažinti sergamumą ir mirtingumą, ir ne tik nuo ŠKL. Kūno masės mažinimas – labai svarbi nutukusių ar antsvorio turinčių pacientų CD valdymo dalis. Žinoma, kad, sumažėjus svoriui, padidėja jautrumas insulinui, be to, sumažėja kraujospūdis, bendrojo cholesterolio, trigliceridų koncentracijos ir uždegimo žymenys, koaguliacija bei endotelio disfunkcija. Keletas tyrimų, įskaitant ir svorio mažinimą chirurginiu būdu, atskleidė, kad sumažėjus kūno masei CD pacientų glikemijos kontrolė yra daug geresnė, be to, pakako vartoti mažiau vaistų. Vaistai CD gydyti kūno masę veikia skirtingai. Kai kurie jų gali sukelti ženklų jos padidėjimą, kiti yra neutralūs ar net gali sąlygoti svorio mažėjimą. Pastaruoju metu pagalbinių CD vaistų, kurie daugiausia mažina svorį ir pagerina glikemijos kontrolę, daugėja. Šiame straipsnyje aptariamas ir paaiškinamas kiekvieno dabar vartojamo CD vaisto ar jų grupės poveikis kūno masei bei galimas jo mechanizmas.
Metforminas
Metforminas yra vienas seniausių vaistų CD gydyti. Jis dažnai pasirenkamas, nes gerai kontroliuoja glikemiją ir nesukelia hipoglikemijos. Jo pranašumas, palyginti su kitais nuo seno vartojamais vaistais, – neutralus poveikis svoriui. Be to, turima įrodymų, kad metforminas, vienintelis iš geriamųjų vaistų nuo CD, gali sumažinti ŠKL riziką. Gydytojai pasitikėdami skiria jį kaip pirmos eilės vaistą daugeliui antsvorio turinčių ar nutukusių pacientų, sergančių 2 tipo CD. Šį pasirinkimą patvirtina daugelis tarptautinių gydymo gairių. Metforminas sumažina glikemiją, didindamas kepenų ir raumenų jautrumą insulinui, mažindamas kepenų gliukozės perteklinę gamybą, įjungdamas AMFK ir didindamas į gliukagoną panašaus peptido-1 (GLP-1) koncentraciją serume. Neutralus metformino poveikis kūno masei nustatytas keletu atsitiktinių imčių tyrimų. Kiti mažesni ne atsitiktinių imčių tyrimai rodo, kad metforminas netgi sukelia reikšmingą svorio sumažėjimą pacientams, sergantiems 2 tipo CD. UKPDS tyrime metforminas nepadidino kūno masės per 3 m. nepertraukiamo vartojimo. Pacientai „prisiaugino“ mažiau svorio per 6 ir 10 metų stebėsenos laikotarpį, palyginti su sulfamilkarbamido (SK ) preparatais ar insulinu. Skyrus papildomai metformino pacientams, vartojantiems didžiausią SK dozę, kai glikemijos kontrolė bloga, ženkliai kūno svoris padidėjo. Nors tikslus metformino poveikio kūno masei mechanizmas nėra žinomas, visų pirma jis mažina suvartojamų kalorijų kiekį. Vieno tyrimo duomenimis, 88 proc. sumažėjusios kūno masės lėmė riebalinio audinio sumažėjimas, ypač visceralinių riebalų. Metformino poveikis per GLP-1 ir DPP -4 inhibitorius yra prieštaringas. Kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad preparatas yra DPP4 inhibitorius. Tačiau kiti tokio poveikio nepatvirtino, o didesnį GLP-1 poveikį galima susieti su padidėjusia jo gamyba. Senas teiginys, kad metforminas sukelia svorio sumažėjimą tiesiog dėl skrandžio ir žarnyno nepageidaujamų reiškinių arba dėl sumažėjusios angliavandenių absorbcijos žarnyne, yra nepagrįstas.
Sulfonilkarbamido preparatai
Sulfonilkarbamido grupės (SK ) preparatai – vaistai, veiksmingai kontroliuojantys glikemiją. Jie stimuliuoja insulino gamybą iš kasos beta ląstelių, nepriklausomai nuo glikemijos, todėl gali sukelti hipoglikemiją. Senesni SK , pvz., chloropropamidas ir acetoheksamidas, JAV ir Europoje nebevartojami. Žinoma, kad SK sukelia svorio didėjimą, tačiau padidėjimas priklauso nuo vaistinio junginio ir jo vartojimo trukmės. 3 metų UKPDS stebėsenos tyrimas atskleidė, kad glibenklamidas ir chloropropamidas labiau padidina svorį, palyginti su dieta. Nepriklausomai nuo mitybos, pacientai priaugo 5 kg nuo vidutinio svorio per 6 metų laikotarpį. Labiausiai svoris padidėja per pirmuosius gydymo metus. Kita vertus, glimepiridas, vartojamas vieną kartą per parą, ilgai veikiantis glipizidas ir gliklazidas MR, kai kurių tyrimų duomenimis, ženkliai svorio nepadidino, bent pirmuosius gydymo metus. Vartojami vieni, SK sukelia didesnį svorio prieaugį negu metforminas, taip pat ir derinami kartu su kitais CD vaistais. Svorio prieaugis, vartojant SK , yra panašus į sukeliamą pioglitazono, bet mažesnis negu sukeliamą insulino. Insulinotropinis SK veikimo pobūdis lemia svorio augimą per tą patį mechanizmą kaip ir insulinas. Nėra žinoma, ar SK , veikdami beta ląsteles, sustiprina amilino išsiskyrimą. Svoris gali didėti ir dėl didesnio suvalgomo maisto kiekio hipoglikemijai kompensuoti ir (ar) „apsauginio“ užkandžiavimo baiminantis, kad neįvyktų hipoglikemija.
Meglitinidai
Meglitinidai yra trumpai veikiantys sekretagogai, kurie padidina insulino gamybą ir išsiskyrimą iš kasos. Lietuvoje anksčiau buvo vartojamas repaglinidas, o kai kuriose šalyse – nateglinidas. Meglitinidai sukelia svorio didėjimą tiek vartojami atskirai, tiek kartu su bet kuriuo kitu vaistu, pvz., metforminu, insulinu ar tiazolidinedionais. Palyginti su SK , repaglinidas sukelia vos mažesnį svorio augimą.
Tiazolidinedionai
Tiazolidinedionai (TZD) pagerina jautrumą insulinui ir skatina riebalų ląstelių diferenciaciją, veikdami per peroksisomų proliferatoriaus aktyvinamą gama receptorių (PP AR γ). Kai PP AR γ receptorių aktyvina TZD, padaugėja nuo insulino priklausomų gliukozės nešiklių GLUT -4, be to, vyksta genų, atsakingų už riebalų rūgščių pernašą ir sintezę reguliavimas. Jų poveikis kontroliuojant glikemiją trunka ilgiau nei metformino ir SK . Tyrimais nustatyta, kad TZD sukelia ženklų svorio didėjimą. Pioglitazonas, vartojamas vienas, svorį padidino 1,35 kg, o placebo grupėje jis sumažėjo 1,87 kg. Svoris labiau didėjo vartojant didesnę pioglitazono dozę ir kai prieš gydymą kūno masės indeksas (KMI) buvo didesnis. Panašus poveikis kūno masei nustatytas pioglitazoną vartojant kartu su metforminu, SK ar insulinu (Europoje toks derinys nerekomenduojamas). Viename iš naujausių tyrimų pioglitazonas sukėlė panašų svorio padidėjimą kaip gliburidas, tačiau rečiau sukėlė hipoglikemiją ir mažiau ŠKL komplikacijų. Pridėjus pioglitazono prie geriamųjų antidiabetinių vaistų buvo pastebėtas vidutinis 3 kg kūno svorio padidėjimas. TZD sukelia mažesnį svorio augimą, kai jie derinami su metforminu.
Svorio prieaugio su TZD mechanizmas nėra visiškai aiškus. Tai gali būti susiję su padidėjusia naujų riebalų ląstelių diferenciacija. Tyrimuose pioglitazonas padidino poodinių, bet ne visceralinių riebalų kiekį. Žinoma, kad troglitazonas, pirmasis TZD, sumažina cirkuliuojančio leptino kiekį, kuris yra anoreksigeninis hormonas, slopinantis pagumburio alkio centrus.
Alfa gliukozidazės inhibitoriai
Šie vaistai sulėtina arba riboja angliavandenių absorbciją žarnyne. Jie paprastai yra silpni CD vaistai ir jų vartojimas klinikinėje praktikoje ribotas, iš dalies ir dėl sukeliamų virškinimo trakto sutrikimų. Lietuvoje šie vaistai nėra registruoti. Vartojant akarbozę, iš pradžių svoris išliko neutralus, bet vėliau sumažėjo 0,8 kg. Sisteminė apžvalga patvirtino neutralų miglitolio poveikį kūno masei. Svorio sumažėjimas iš dalies paaiškinamas kitų geriamųjų vaistų ar insulino dozės sumažinimu ir energijos nuostoliu dėl padidėjusios gaubtinės žarnos fermentacijos. Metaanalizė rodo, kad akarbozė reikšmingai sumažino KMI, bet jos poveikis kūno masei nebuvo reikšmingas.
Insulinas
Daugumos formų insulino poveikis didina kūno masę. Insulinas skatina baltymų sintezę ir padidina ląstelėse aminorūgšties kiekį. Jam būdingas tiesioginis anabolinis poveikis tiek raumenų, tiek ir riebaliniame audinyje. Ilgai veikiantis insulinas sukelia 24 val. trunkančią hiperinsulinemiją, kuri stimuliuoja lipogenezę ir slopina lipolizę. Be to, pacientai, baimindamiesi hipoglikemijos, daugiau valgo, o tai irgi prisideda prie svorio didėjimo. Kita vertus, insuliną vartojant ilgai, didėja leptino koncentracija serume, kuri pasikeičia dėl atsparumo leptinui. Manoma, kad 50 proc. insulino sąlygoto svorio padidėjimo įvyksta per pirmuosius 3 mėnesius nuo jo vartojimo pradžios. Vėliau svoris didėja mažiau, bet didėjimo tendencija per pirmuosius metus paprastai išlieka, net atlikus mitybos ir režimo pakeitimus. DCCT tyrime 25 proc. intensyviai gydytų pacientų priaugo 6,8 kg/m2 nuo pradinio svorio per 6,5 metų stebėjimo periodą. UKPDS tyrimo dalyviai vidutiniškai priaugo 4,8 kg, palyginti su dalyviais, gydytais tik dieta per 3 metų laikotarpį. Visi šiame tyrime dalyvavę buvo konsultuoti dėl mitybos prieš tyrimą ir jo metu. Po 10 metų stebėsenos insulinas turėjo didžiausią poveikį kūno masei, kuri vidutiniškai padidėjo 4 kg. Nors kai kurios insulino formos sukelia mažesnį svorio padidėjimą negu kitos, insulino injekcijos laikas bei schema gali įturėti didelės įtakos svorio didėjimui. Pavyzdžiui, viename retrospektyviniame tyrime NPH insulinu gydomiems asmenims vidutiniškas svorio prieaugis buvo 3,3 kg per metus. Insulinas su SK svorį padidino 3 kg. Pacientai, gydomi metforminu, neteko vidutiniškai 1,3 kg, prieš pridedant insulino, o pridėjus insulino, priaugo 4 kg svorio. Glarginas. Insulinas glarginas yra plačiai vartojamas ilgai veikiantis insulinas. Panašiai į daugelį kitų insulino preparatų, glarginas skatina svorio augimą. Lyginant su NPH insulinu, glarginas gydymo pradžioje sukelia gerokai mažesnį svorio padidėjimą pacientams, sergantiems 1 ir 2 tipo CD. Daugelis ankstesnių tyrimų rodo, kad insulinas glarginas nesukelia svorio prieaugio per pirmąsias 4 jo vartojimo savaites, o svoris padidėja po ilgesnio vartojimo. Detemiras. Detemiras yra ilgai veikiantis insulinas, kuris sukelia mažesnį svorio padidėjimą negu kiti insulino preparatai. Tarptautiniame atsitiktinių imčių atvirame tyrime nustatytas mažesnis svorio augimas vartojant detemirą, palyginti su glarginu. Įdomu tai, kad labai nedaug svoris padidėjo nutukusiems pacientams, sergantiems 2 tipo CD, kurių didelis KMI (>35 kg/m2). Vidutiniškai svoris nukrito 0,5 kg. Kiti tyrimai rodo, kad gydant 1 tipo CD detemiro poveikis svoriui buvo neutralus, palyginti su NPH insulinu. DIET tyrime analizuotas svorio pokytis turintiems antsvorio ar nutukusiems anksčiau insulino nevartojusiems pacientams, sergantiems 2 tipo CD. Vartojant insuliną detemirą kartą per parą svoris lygintas dviejose pacientų grupėse: vienoje taikyti mitybos mokymai, kitoje – ne. Suteiktos dietologo konsultacijos (3 susitikimai, 3 konsultacijos telefonu), kurių tikslas – mitybos planas ir maisto keitimo mokymai, kad kalorijų suvartojimas sumažėtų 15 proc. Svorio sumažėjimas abiejose grupėse buvo vienodas (-1,05 ir -0,56 kg). Taigi, svoris sumažėjo, nepriklausomai nuo to, ar pacientai buvo konsultuoti dietologo ar ne. Kuo didesnis pradinis KMI, tuo daugiau mažėjo svoris. Kodėl detemiras svoriui neutralus, nėra aiškiu. Lyginant su NPH, detemiras sukelia mažiau hipoglikemijos epizodų, todėl rečiau reikalingi „apsauginiai“ užkandžiavimai. Įrodyta, kad detemiras pasižymi stipriu signaliniu poveikiu eksperimentinių gyvūnų pagumburiui. Jo lipofilinės savybės ir gebėjimas prasiskverbti pro smegenų barjerą išskiria jį iš kitų insulinų. Nėra visiškai aišku, ar šis centrinis poveikis turi įtakos kūno svoriui. Insulinas lispro yra trumpai veikiantis insulinas, kurio poveikis daug trumpesnis negu standartinio bazinio insulino. Tačiau jis sukelia panašų svorio padidėjimą kaip ir bazinis insulinas abiejų CD tipų pacientams. Kita vertus, lispro, vartojamas vienas, svorį veikia mažiau negu glibenklamidas: lispro grupėje 0,7 kg sumažėjo, glibenklamido – 0,3 kg padidėjo. Insulinas lispro mišinyje su ilgai veikiančia forma (75/25) svorį padidino 1 kg, palyginti su gliburidu. Palyginti su glarginu, 75/25 vartojant lispro mišinį kartu su metforminu svoris padidėjo 2,3 kg, palyginti su 1,6 kg vartojant glarginą. Insulinas aspartas yra trumpai veikiantis insulinas, kuris sukelia svorio augimą. Vartojamas vienas, sukelia 0,4 kg svorio prieaugį. Insulino asparto mišinys su ilgai veikiančia forma (70/30) labiau padidina svorį, palyginti su glarginu. Vartojant mišraus poveikio insuliną, pasitaiko daugiau hipoglikemijos epizodų,o tai gali paaiškinti svorio didėjimą. Kai insulinas aspartas vartojamas vienas, jis sukelia mažesnį svorio augimą negu tada, kai derinamas su SK . Insulinas glulizinas. Panašus į kitus du trumpai veikiančius insulinus, o svorio padidėjimas panašus į bazinio insulino, kai leidžiamas prieš valgį. Tačiau viename iš tyrimų pacientams, sergantiems 1 tipo CD, po valgio sušvirkštas glulizinas sukėlė mažesnį svorio augimą negu prieš valgį bazinis insulinas.
Pramlintidas
Pramlintidas yra amilino analogas. Jis lėtina skrandžio ištuštinimą, slopina gliukagono sekreciją po valgio ir sumažina kalorijų suvartojimą slopindamas centrinį apetitą. Pramlintidas patvirtintas vartoti kartu su valgio insulinu, kad pagerėtų glikemija po valgio. Pridėjus pramlintidą prie stabilaus gydymo insulinu, 2 tipo CD pacientai neteko daug svorio (vartojant 120 μg dozę prieš kiekvieną valgį, bet mažesnės dozės neturėjo tokio poveikio). Panašiai ir pacientams, sergantiems 1 tipo CD, kurie buvo gydomi pramlintido 60 μg 3 arba 4 kartus per parą kartu su insulinu, svoris sumažėjo 1,3 kg, palyginti su 0,7 kg padidėjimu placebo grupėje. II fazės tyrimai parodė galimą teigiamą poveikį nutukimui gydyti, kai pramlintidas derinamas su leptinu.
GLP-1 agonistai
Eksenatidas – pirmasis vartoti klinikinėje praktikoje pradėtas GLP-1 analogas. Jis stimuliuoja insulino gamybą bei išsiskyrimą iš kasos beta ląstelių ir slopina gliukagono gamybą kasos alfa ląstelėse bei sekreciją. Šis nuo glikemijos priklausomas dvejopas mechanizmas ir skrandžio ištuštinimą sulėtinantis poveikis pagerina glikemiją po valgio. Pridėjus eksenatido prie metformino, SK ar jų derinio lėmė didelius teigiamus svorio pokyčius. Svorio sumažėjimas buvo ryškesnis vartojant didesnę dozę – 10 μg du kartus per parą. Su metforminu derinamas eksenatidas, svorį sumažino labiau negu derinamas su SK. Palyginti su glargino ir geriamųjų vaistų deriniu, eksenatidu gydomi pacientai neteko vidutiniškai 1,8 kg, o glarginu priaugo vidutiniškai 1,8 kg. Analizė parodė, kad eksenatidas su geriamaisiais vaistais lėmė svorio mažėjimą daugumai pacientų (73 proc., -3 kg svorio), lyginant su insulinu (76 proc., +3 kg svorio). Vartojant ilgiau veikiančią vaisto formą (eksenatidas LAR), DUR ATIO N-6 ilgalaikio tyrimo duomenimis, svorio sumažėjo 4,3 kg ir išliko po šešerių metų. Tik nedidelei daliai pacientų, gydomų eksenatidu, svoris nesumažėjo. Liragliutidas (kol kas Lietuvoje nekompensuojamas) – lgai veikiantis, vieną kartą per parą švirkščiamas GLP-1 analogas. Tiesioginiuose lyginamosiose tyrimuose su trumpai ir ilgai veikiančiu eksenatidu (eksenatidas LAR), liraglutidas efektyviau mažino glikemiją (glikozilintą hemoglobiną (HbA1c) abiejose tyrimuose, o svorio mažėjimas buvo ryškesnis gydant liraglutidu nei ilgai veikiančiu eksenatidu (Buse JB et al. Lancet. 2009;374:39–47 (LEAD-6); Buse JB et al. Lancet. 2013; 381:117–124 (DURATION-6)). Kitame tiesioginiame lyginamajame tyrime liraglutidas buvo efektyvesnis mažinant HbA1c ir ženkliau mažino svorį, lyginant su trumpai veikiančiu GLP-1 liksisenatidu (Kapitza et al. Diabetes Obes Metab 2013 Jan 31. doi: 10.1111/dom.12076). Lyginant liraglutidą su DPP-4 inhibitoriumi sitagliptinu tiesioginėje lyginamojoje studijoje, nustatyta, kad liraglutidu gydyti pacientai turėjo ir mažesnį HbA1c, ir mažesnį svorį (Pratley R et al. Lancet 2010:375;1447–1456). 2014 m rugsėjo mėnesį Europos vaistų agentūra (EMEA) patvirtino liraglutido ir ilgai veikiančio insulino degludeko junginį viename švirkšte: švirkščiant šį sudėtinį vaistą, didinant insulino dozę, didėja ir liraglutido dozė. Šiais metais liraglutidas buvo rekomenduotas JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnybai (FDA) patvirtinti nutukimo gydymui, tačiau didesne, 3 mg, doze negu vartojama CD gydyti (1,8 mg).
DPP-4 inhibitoriai
Tai bene labiausiai pastaraisiais metais tiriama vaistų grupė (kaip ir GLP-1 agonistai). Yra keletas šios klasės vaistų, iš kurių Lietuvoje turime sitagliptiną, saksagliptiną ir vildagliptiną. DPP -4 inhibitorių veikimo mechanizmas: GLP-1 koncentraciją padidina 2–3 kartus, dėl to skatinamas insulino išsiskyrimas iš beta ląstelių, tačiau priklausomai nuo glikemijos, todėl, priešingai negu SK , nesukelia hipoglikemijos. Panašiai kaip eksenatidas, DPP-4 inhibitorius pagerina valgio glikemiją slopindamas gliukagono sekreciją, tačiau nesumažina svorio. Jo poveikis kūno svoriui daugelyje tyrimų yra neutralus. Sitagliptinas stabilizuoja GLP- 1 kiekį po valgio; todėl jo bendras poveikis svorio atžvilgiu daugiausia yra apsauginis, o ne indukcinis. Vildagliptino ir saksagliptino tyrimuose taip pat įrodyta, kad jie svoriui neutralūs, o kai kuriuose nustatytas minimalus svorio sumažėjimas (0,5 kg).
Apibendrinimas
Naujose CD valdymo gairėse vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip gydant CD sumažinti antidiabetinių vaistų nepageidaujamą poveikį. Tyrėjai stengiasi toliau tobulinti glikemiją mažinančius vaistus, nesukeliančius svorio augimo. Ekspertų nuomone, alternatyvus algoritmas, kuriame dėmesys kreipiamas ne tik į HbA1c, bet ir į kūno svorį, hipoglikemijos profilaktiką, geriausiai atitinka individualizuoto gydymo koncepciją. Toks gydymas būtų naudingas ir ekonomiškai. Supratimas, kaip kiekvienas CD vaistas veikia svorį, gali padėti gydytojams išmintingai pasirinkti geriausią vaistų derinį, galintį mažinti kūno masę, nepakenkiant CD kontrolei. Lietuvoje gydytojai iš dalies turi galimybę rinktis iš kelių naujesnių ir veiksmingų vaistų, kurių poveikis svoriui neutralus ar jį mažinantis. Norint kad svoris mažėtų, reikėtų pridėti metforminą ar jo dozės padidinti iki 2550 mg, nebent yra kontraindikacijų, nes hipoglikemija pasitaiko retai. Sulfonilkarbamidai skatina didėti svorį, todėl norint jį koreguoti dozė turi būti mažinama ar jų neskiriama, ypač jei pacientas laikosi dietos, nes mažesnio kalorijų kiekio sulfonilkarbamidais gydomiems gali įvykti hipoglikemija. Jei sulfonilkarbamidų skiriama, pirmenybė teiktina prailginto atsipalaidavimo formai. Tiazolinedionai labai pagerina jautrumą insulinui, tačiau paprastai daro didelę neigiamą įtaką kūno masei. Jie nesukelia hipoglikemijos, bet dozė turėtų būti gerokai sumažinta. Tačiau nėra reikalo visai nutraukti gydymą dėl didelės jų naudos glikemijai. DPP -4 inhibitoriai svoris neveikia, o jų derinys su metforminu būtų labai pageidautinas. Jei skiriamas ilgai veikiantis insulinas, pirmenybė gali būti teikiama detemirui, nes jis mažiau skatina augti svorį nei NPH ar glarginas. Trumpai veikiantis insulinas gali būti švirkščiamas iškart po valgio arba per 20 min. nuo valgio pradžios. Vartodami trumpai veikiančius insulinus po valgio, pacientai turi galimybę apskaičiuoti trumpai veikiančio insulino dozę pagal maisto kiekį, kurį jie suvalgė, o ne pagal numanomą kiekį, kai insulino švirkščiama prieš valgį. Tokia taktika sumažina hipoglikemijos riziką ir riboja nereikalingas papildomas kalorijas, jei susileidžia insulino iš anksto. Gliulizinas tiktų dėl šiek tiek greitesnės poveikio pradžios.
Daugiausia svoris sumažėja, kai eksenatidas vartojamas kartu su metforminu. Klinikinė patirtis rodo, kad svorio netekimas yra didžiausias, kai eksenatido švirkščiamas 1 val. prieš valgį. Svorio sumažėjimas derinant kai kuriuos antidiabetinius vaistus su gyvensenos pokyčiais turi didelį teigiamą poveikį medžiagų apykaitos sutrikimams, ŠKL rizikos veiksniams. Toks gydymas gerokai veiksmingesnis negu palaipsniui pridedami vaistai CD gydyti, nors ir pigūs, kurie potencialiai skatina svorio augimą. Vis dėlto dar nemažai sprendimų reikia priimti ar pakeisti, siekiant veiksmingai pritaikyti pažangias mokslo naujoves ir žinias praktikoje.
Šaltinis „Lietuvos gydytojo žurnalas“
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – viena aktualiausių XX a. antros pusės ir XXI a. visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. Prognozuojama, kad 2030 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgs apie 366 milijonai gyventojų . ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – pagreitį įgaunanti liga. Endokrinologai tikina, kad ji plinta lyg epidemija – pasaulyje kas dešimt sekundžių diagnozuojami du nauji diabeto atvejai. Šiuo metu pasaulyje serga apie 270 mln. žmonių. Spėjama, kad po penkiolikos metų sergančiųjų bus apie 330 mln. „Lietuvoje serga apie 80 tūkst. žmonių. Tačiau dar yra pusė tiek, kuriems ši liga nediagnozuota”, – sako gydytoja endokrinologė Eglė Rudinkienė. Dalis žmonių net neįtaria sergantys, nors jau kenčia nuo ligos pasekmių. Tokios diagnozės kaip „lengvas diabetas“ nėra. Bet bijoti ligos nereikia, nors jos komplikacijos išties gąsdina. Medikai pataria į cukrinį diabetą žiūrėti ne kaip į ligą, o tiesiog laikyti jį gyvenimo būdu....
Skaityti daugiauLietuvoje yra apie 40 tūkstančių žmonių, sergančių cukriniu diabetu. Sergant juo, neišvengiamai atsiranda komplikacijų. Kada jos atsiras, priklauso nuo individualių žmogaus savybių, nuo glikemijos kontrolės. Cukrinis diabetas pažeidžia akis (iki aklumo), inkstus (iki inkstų funkcijos nepakankamumo), periferines galūnių kraujagysles ir nervus (ligonį vargina galūnių skausmas, tirpimas, atsiranda opos), širdies bei smegenų kraujagysles (infarktai, insultai). Labai sunki komplikacija – diabetinės pėdos sindromas....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD) – 2000 metais jų buvo 171 mln., ir prognozuojama, kad 2030 m. šis skaičius pakils iki 366 mln. Insulinas yra efektyviausia gydymo priemonė sergantiesiems 1 tipo CD, taip pat vis daugiau sergančiųjų 2 tipo CD, kuriems liga nepakankamai kontroliuojama geriamais, gliukozės kiekį mažinančiais, vaistais Insulinas padeda koreguoti glikemiją, mažina glikuoto hemoglobino kiekį (HbA1c), padeda išvengti specifinių cukriniam diabetui komplikacijų – retinopatijų, nefropatijų ir neuropatijų. Jungtinėje Karalystėje perspektyviuoju tyrimu buvo nustatyta, kad, jei glikuoto hemoglobino kiekis sumažėja bent 1 proc., tai miokardo infarkto rizika sumažėja net 14 proc., o komplikacijų, susijusių su smulkių kraujagyslių pažeidimais (akys, inkstai, nervų sistema), – 37 proc. Todėl labai svarbu reguliariai atlikti šį tyrimą ir žinoti jo įvertinimą....
Skaityti daugiauDar senovės egiptiečiai žinojo apie cukrinį diabetą, tačiau tik visai neseniai pavyko išmokti efektyviau kovoti su šia pavojinga liga. Ilgus dešimtmečius buvo tobulinamos gydymo bei profilaktikos priemonės. Deja, ir šiandien cukrinis diabetas išlieka klastinga liga, nusinešanti į užmarštį šimtus milijonų niekuo dėtų gyvybių, nepasigailėdama nei seno, nei jauno. Pasak Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus gydytojos endokrinologės Onos Burkauskienės: „siekiant optimizuoti diabeto gydymą, būtinas paciento žinojimas apie šią ligą ir tiksli glikemijos kontrolė. Tik žinios gali padėti ligoniui pasiekti gerų rezultatų gydant diabetą, nes, kontroliuojant ligą, labai svarbus vaidmuo tenka pačiam sergančiajam“....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas– lėtinis daugelio veiksnių sukeltas metabolinis sutrikimas, kurio metu dėl insulino sekrecijos trūkumo kasos beta ląstelėse ar jautrumo insulino poveikiui sumažėjimo organizmo audiniuose pasireiškia lėtinė hiperglikemija, sutrinka angliavandenių, riebalų, baltymų apykaita ir progresuoja ilgalaikis įvairių organų pažeidimas....
Skaityti daugiauDabar daug kalbama apie cukrinį diabetą, nes bijoma jo epidemijos, kuri gali „užklupti“ pasaulį visai netrukus. Cukrinis diabetas yra pavojinga lėtinė liga. 2003 m. pasaulyje ja sirgo apie 194 mln. žmonių. Pranašaujama, kad 2025 m. šis skaičius išaugs iki 333 mln. dėl ilgėsiančio žmonių amžiaus, nejudrios gyvensenos ir nesveikos mitybos įpročių. Šios priežastys dažnina diabeto komplikacijas. Todėl labai svarbu sugebėti tinkamai valdyti savo ligą, o tam reikia turėti žinių. Kur jų gauti? Kai kuriose gydymo įstaigose, tarp jų ir Kauno medicinos universiteto klinikose, veikia diabeto mokyklos, diabetinės pėdos kabinetai. „Juose pacientai įgauna žinių apie cukrinį diabetą, – pasakoja slaugytoja diabetologė Iveta Ulpydaitė, dirbanti abiejuose minėtuose kabinetuose. – Sergančiųjų diabetu mokymo poreikis vis didėja, nes cukrinis diabetas, kaip minėta, yra sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, pastaruoju metu įgaunanti epidemijos pobūdį.“...
Skaityti daugiauJums diagnozavo diabetą? Tai ne bėda, nenusiminkite! Diabetas – sudėtinga liga, tačiau su šiuolaikiniais vaistais, prižiūrėdami save ir laikydamiesi kai kurių svarbių taisyklių, galite gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą. Žinoma, kai kurių įpročių teks atsisakyti, reikės įgyti naujų, reikalingų jūsų sveikatai. Kiek pakis jūsų mityba, jei susirgote cukriniu diabetu, klausiame gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas ligoniui dabar nėra toks pavojingas kaip šios ligos sukeltos komplikacijos. Viena jų yra diabetinės pėdos sindromas – pagrindinė cukriniu diabetu sergančių ligonių hospitalizavimo ir amputacijų priežastis. Sergančių diabetinės pėdos sindromu skaičius vis didėja. Lietuvos diabetologų duomenimis, maždaug 80 proc. ligonių, 10–15 metų sergančių diabetu, kojos jau pažeistos. Šiems ligoniams gangrena gresia 20–40 kartų dažniau negu kitiems žmonėms. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio paplitimas kiekvienais metais didėja. Blogai kontroliuojama liga sukelia įvairių komplikacijų. Diabetinė neuropatija – viena iš cukrinio diabeto pasekmių. Tai įvairaus sunkumo nervų pažeidimas, kai nėra kitų veiksnių, galinčių sukelti šią patologiją. Ši būklė pasireiškia sergantiesiems įvairiais diabeto tipais. Pažeidimo stiprumas didėja ilgėjant ligos trukmei....
Skaityti daugiau