Kai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta. Liga vystosi maždaug taip:
Karvės pienas gali sukelti vieną iš pavojingiausių ligų, kokia tik gali susirgti vaikas. Dėl visai suprantamų priežasčių šiandien tai yra viena iš labiausiai diskutuotinų mitybos temų.
Vienas įspūdingiausių pranešimų apie karvės pieną buvo paskelbtas 1992 metais NEW England Journal of Medicine (1). Suomijos mokslininkai paėmė pirmojo tipo diabetu sergančių vaikų (nuo 4 iki 9 metų amžius) kraujo ir išmatavo jame antikūnų lygį, susidarančių kai kraujyje yra nevisiškai suvirškintų baltymų, vadinamų galvijų serumo albuminu. Vėliau mokslininkai ištyrė sveikų vaikų kraują ir palygino šių dviejų grupių (ligonių ir sveikųjų) rezultatus. Vaikai, kurie turėjo antikūnų, susidariusių patekus į organizmą galvijų serumo albuminui, buvo gėrę karvės pieno. Tai reiškia, kad nesuvirškinti karvės pieno baltymų fragmentai pateko į kraujotaką ir privertė imuninę sistemą sukurti antikūnus.
Mokslininkai atrado iš tiesų stebėtiną dalyką: iš 142 diabetu sergančių vaikų visų antikūnų lygis buvo didesnis nei 3,55; o iš 79 sveikų vaikų visų lygis buvo mažesnis nei 3,55.
Dviejų vaikų grupių antikūnų tyrimo rezultatai absoliučiai nepersidengia. Tai reiškia, kad visi, kurie sirgo diabetu, turėjo aukštesnį antikūnų lygį nei nesirgusieji. Galime daryti dvi prielaidas: pirma, diabetu sergantys vaikai gėrė daugiau karvės pieno, ir antra, padidėjęs minėtųjų antikūnų lygis galėjo sukelti pirmojo tipo diabetą.
Rezultatai mokslininkų bendruomenę tiesiog sukrėtė. Šis (1) ir dar keli ankščiau atlikti (2–4) tyrimai paskatino dirbti toliau. Tas darbas vyksta iki šiol.
Nuo to laiko buvo atlikta dar keliolika tyrimų. Mokslininkai siekė nustatyti, kaip karvės pienas veikia galvijų serumo albumino antikūnų lygį. Visi tyrimai parodė, kad karvės pieną gėrusių diabetu sergančių vaikų antikūnų lygis aukštesnis (5)(nors tų tyrimų rezultatų reikšmingumas gerokai skyrėsi).
Pastarąjį dešimtmetį mokslininkų tyrimai aprėpė kur kas platesnį problemų spektrą nei vien galvijų serumo albumino antikūnų lygis, todėl ima formuotis išsamesnis vaizdas. Trumpai kalbant, kai kūdikiai ar maži vaikai, kuriuos motinos anksti nustoja maitinti savo pienu ir kurie turi tam tikrą paveldėtą polinkį sirgti šia liga, pradedami maitinti karvės pienu, jie, matyt, užkrečiami virusu, ardančiu imuninę sistemą (6). Tokių vaikų rizika susirgti pirmojo tipo diabetu yra labai didelė. Vienas Čilėje atliktas tyrimas (7) įvertino du faktorius: karvės pieną ir genetiką. Vaikai, kurie turėjo paveldėtą polinkį sirgti diabetu ir kuriuos anksti pradėjo maitinti karvės pieno mišiniais, susirgti diabetu rizikavo 13,1 karto daugiau nei tie, kurie genetinio faktoriaus neturėjo ir buvo bent trimis mėnesiais ilgiau maitinti krūtimi (vadinasi, juos mažiau paveikė karvės pieno produktai). Kitas Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad turintys paveldėtą polinkį susirgti ir anksti karvės pieno produktais pradėti maitinti vaikai rizikuoja tapti diabetikais 11,3 karto daugiau nei tie, kurie tokio polinkio neturi ir kurie buvo ilgiau žindomi (8). 11,3–13,1 kartų didesnė rizika yra nepaprastai daug (1000–1200 %!). Didele laikoma tris ar keturis kartus didesnė rizika. Galime palyginti, kad, pavyzdžiui, rūkaliai susirgti plaučių vėžiu rizikuoja maždaug dešimt kartų daugiau nei nerūkantys žmonės (kaip matome, vaikai, kuriuos anksti pradeda maitinti karvės pieno produktais, diabetu susirgti rizikuoja dar daugiau), o žmonių, kurių aukštas kraujospūdis ir cholesterolio lygis, širdies ligų rizika yra didesnė 2,5–3 karto.
Kiek ta didelė vaikų diabeto rizika priklauso nuo karvės pieno ir kiek nuo paveldimumo? Šiandien populiari nuomonė, kad pirmojo tipo diabetą lemia genai. Tai nuomonei pritaria daugelis gydytojų. Tačiau genetinis faktorius atsakingas tik už nedidelį susirgimų skaičių. Kad genai pradėtų „veikti“, reikalingas postūmis. Stebint identiškus dvynius nustatyta, kad kai vienas jų serga pirmojo tipo diabetu, kitam susirgti tikimybė yra 13–33 %, nors genetinis faktorius juos abu veikia vienodai (6, 9, 10, 11, 12). Tad jei ligą lemtų vien genai, tikimybė susirgti antrajam dvyniui būtų artima 100 %. Be to, tikėtina, kad prie tų 13–33 % rizikos prisideda ir aplinkos bei mitybos faktoriai – tai, kas abiem dvyniams yra vienoda.
Kuo daugiau išgeriama karvės pieno, tuo didesnis sergamumas šia liga. Pavyzdžiui, Suomijoje sergamumas pirmojo tipo diabetu yra 36 kartus didesnis nei Japonijoje (13). Suomijoje pieno produktų suvartojama labai daug, o Japonijoje – labai mažai.
Kaip ir kitų „prabangos ligų“ atveju, matome, kad kai žmonės iš vietovių, kur sergamumas tam tikromis ligomis žemas, migruoja į didelio sergamumo vietas, jie greitai patenka į didesnės tų susirgimų rizikos grupę. Taip atsitinka todėl, kad jie pakeičia gyvenimo būdą ir mitybos įpročius. Tas faktas rodo, kad net jei žmogus turi ligos geną, jis susirgs tik tada, kai suveiks tam tikri mitybos ir/ar aplinkos faktoriai.
Sergamumas pirmojo tipo diabetu visame pasaulyje per metus padidėja 3 % (22). Toks ligos plitimo greitis gąsdina. Be to, pirmojo tipo diabeto atvejų daugėja visose populiacijose ir tai nepriklauso nuo to, ar esamas populiacijos sergamumas šia liga mažas, ar didelis. Toks santykinai didelis sergamumo augimas vyksta ne vien dėl genetinio faktoriaus. Tam tikro geno ar genų paplitimas didelėje populiacijoje metams bėgant lieka daugmaž stabilus, nebent dėl kokių nors išorinių priežasčių viena populiacijos dalis paliktų daugiau palikuonių nei kitos grupės. Pavyzdžiui, jei šeimos, kurių abu tėvai serga pirmojo tipo diabetu, paliktų kur kas daugiau palikuonių nei sveikos šeimos, tai diabeto genas ar genai populiacijoje smarkiai išplistų. Tačiau taip, žinoma, nebūna, ir faktas, kad pirmojo tipo diabeto atvejų daugėja po 3 % per metus, yra tvirtas įrodymas, kad šios ligos priežastis nėra vien genai.
C. Campbell’as mano, jog esama svarių įrodymų, kad svarbi pirmojo tipo diabeto priežastis yra karvės pienas. Apibendrinę visų tyrimų rezultatus (ir veikiant genetiniam faktoriui, ir be jo) gauname išvadą, kad vaikai, kuriuos per anksti nustoja maitinti krūtimi ir pradeda maitinti karvės pieno mišiniais, susirgti pirmojo tipo diabetu rizikuoja 50–60 % (1,5–1,6 karto didesnė rizika) daugiau nei tie, kuriuos žindo ilgiau ir kurie vėliau pradeda maitintis karvės pienu (14). (Kai veikia ir genetinis, ir mitybos faktoriai, ta rizika, kaip buvo minėta, kur kas didesnė).
Informacija apie mitybos sąsajas su pirmojo tipo diabetu buvo tokia paveiki, kad 1994 metais Amerikos pediatrijos akademija šeimoms, kuriose yra sergančių diabetu, primygtinai rekomendavo pirmuosius dvejus metus naujagimių nemaitinti karvės pieno produktais. Taip pat daug tyrėjų (6) pradėjo perspektyvinius tyrimus, kurių tikslas buvo nustatyti, ar pirmojo tipo diabeto priežastis gali būti mitybos ir gyvenimo būdo ypatumai.
Du iš geriau žinomų tokių tyrimų buvo atlikti Suomijoje. Vienas pradėtas devintojo dešimtmečio pabaigoje (2), kitas – dešimtojo dešimtmečio viduryje (15). Antrojo rezultatai atskleidė, kad karvės pienas skatina imuninę sistemą papildomai gaminti mažiausiai tris keturis antikūnus. O dar vienas tyrimas parodė, kad kūdikių, maitintų karvės pieno mišiniais, kraujyje labai didelis beta kazeino (karvės pieno baltymas) antikūnų lygis. Vaikai, sergantys pirmojo tipo diabetu, taip pat turėjo daug šių antikūnų. Taigi visų čia paminėtų tyrimų duomenys patvirtina, kad karvės pienas kelia pavojų susirgti pirmojo tipo diabetu, ypač vaikams, kurie turi paveldėta polinkį sirgti šia liga.
Šaltiniai:
T. Colin Campbell, Ph. D. ir Thomas M. Campbell II „Natūralus būdas išvengti ligų“
Karjalainen J., Martin J. M., Knip M., et al. „A bovine albumin peptide as a possible trigger of insulin – dependent Diabetes Mellitus.: New Engl. Journ. Med. 327 (1992): 302–307.
Virtanen S. M., Rasanen L., Aro A., et al. „Infant feeding in Finnish children less than 7 year of age with newly diagnosed IDDM. Childhood diabetes in Finland Study Group.“ Diabetes Care 14 (1991): 415–417.
Savilahti E., Akerblom H. K., Tainio V-M., etal. „Children with newly diagnosed insulin dependent diabetes mellitus have increased levels of cow‘s milk antibodies.: diabetes Res. 7 (1988): 137–140.
Yakota A., Yamaguchi T., Ueda T., et al. Comparison of islet cell antibodies, islet cell surfact antibodies and anti-bovine serum albumin antibodies in Type 1 diabetes:. Diabetes Res. Clin. Pract. 9 (1990): 211–217.
Hammond-McKibben D., and Dosch H-M. „Cow‘s milk, bovine serum albumin, and IDDM: can we settle the controversies?“ Diabetes Care 20 (1997): 897–901.
Akerblom H. K., Vaarala O., Hyoty H., et al. „Environmental factors in the etiology of Type 1 diebetes.“ Am. J. Med. Genet. (Semin. Med Genet.) 115 (2002); 18–29.
Perez-bravo F., Carrasco E., Gutierrez-Lopez M. D., et al. „Genetic predisposition and environmental factors leading to the development of insulin-dependent diabetes mellitus in Chilean children.: J.Mol. Med. 74 (1996): 105–109.
Kostraba J. N., Cruickshanks K. J., Lawler-Heavner J., et al. „Early exposure to cow‘s milk and solid foods in infancy genetic predisposition, and risk of IDDM.“ Diabetes 42 (1993): 288–295.
Gottlieb M. S., and Root HE. „Diabetes mellitus in twins.“ Diabetes 17 (1968): 693–704.
Barnett A. H., Eff C., Leslie RDG, et al. „Diabetes in identical twins: a study of 200 pairs.“ Diabetologia 20 (1981): 87–93.
Pyke DA. „The genetic perspective: putting reserch into practice.“ In: Diabetes 1988, Amsterdam, 1989, p. 1227–1230.
Kaprio J., Tuomilehto J., Koskenvuo M., et al. „Concordance for Type 1 (insulin-dependent) and type 2 (non-insulin-dependent) diabetes mellitus in a population-based cohort of twins in Finland.“ Diabetologia 35 (1992): 1060–1067.
LaPorte R. E., Tajima N., Akerblom HK, et al. „Geographic differences in the risk of insulindependent diabetes mellitus: the importance of registries.“ Diabetes Care 8 (Suppl. 1) (1985): 101–107.
Gerstein HC. „Cow‘s milk exposure and Type 1 diabetes mellitus: a critical overview of the clinical literature.“ Diabetes Care 17 (1994): 13–19.
Kimpimaki T., Erkkola M., Korhonen S., et al. „Short-term exclusive breastfeeding predisposes young children with increased genetic risk of Type 1 diabetes to progressive beta-cell autoimmunity.“ Diabetologia 44 (2001): 63–69.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – viena aktualiausių XX a. antros pusės ir XXI a. visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. Prognozuojama, kad 2030 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgs apie 366 milijonai gyventojų . ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – pagreitį įgaunanti liga. Endokrinologai tikina, kad ji plinta lyg epidemija – pasaulyje kas dešimt sekundžių diagnozuojami du nauji diabeto atvejai. Šiuo metu pasaulyje serga apie 270 mln. žmonių. Spėjama, kad po penkiolikos metų sergančiųjų bus apie 330 mln. „Lietuvoje serga apie 80 tūkst. žmonių. Tačiau dar yra pusė tiek, kuriems ši liga nediagnozuota”, – sako gydytoja endokrinologė Eglė Rudinkienė. Dalis žmonių net neįtaria sergantys, nors jau kenčia nuo ligos pasekmių. Tokios diagnozės kaip „lengvas diabetas“ nėra. Bet bijoti ligos nereikia, nors jos komplikacijos išties gąsdina. Medikai pataria į cukrinį diabetą žiūrėti ne kaip į ligą, o tiesiog laikyti jį gyvenimo būdu....
Skaityti daugiauLietuvoje yra apie 40 tūkstančių žmonių, sergančių cukriniu diabetu. Sergant juo, neišvengiamai atsiranda komplikacijų. Kada jos atsiras, priklauso nuo individualių žmogaus savybių, nuo glikemijos kontrolės. Cukrinis diabetas pažeidžia akis (iki aklumo), inkstus (iki inkstų funkcijos nepakankamumo), periferines galūnių kraujagysles ir nervus (ligonį vargina galūnių skausmas, tirpimas, atsiranda opos), širdies bei smegenų kraujagysles (infarktai, insultai). Labai sunki komplikacija – diabetinės pėdos sindromas....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD) – 2000 metais jų buvo 171 mln., ir prognozuojama, kad 2030 m. šis skaičius pakils iki 366 mln. Insulinas yra efektyviausia gydymo priemonė sergantiesiems 1 tipo CD, taip pat vis daugiau sergančiųjų 2 tipo CD, kuriems liga nepakankamai kontroliuojama geriamais, gliukozės kiekį mažinančiais, vaistais Insulinas padeda koreguoti glikemiją, mažina glikuoto hemoglobino kiekį (HbA1c), padeda išvengti specifinių cukriniam diabetui komplikacijų – retinopatijų, nefropatijų ir neuropatijų. Jungtinėje Karalystėje perspektyviuoju tyrimu buvo nustatyta, kad, jei glikuoto hemoglobino kiekis sumažėja bent 1 proc., tai miokardo infarkto rizika sumažėja net 14 proc., o komplikacijų, susijusių su smulkių kraujagyslių pažeidimais (akys, inkstai, nervų sistema), – 37 proc. Todėl labai svarbu reguliariai atlikti šį tyrimą ir žinoti jo įvertinimą....
Skaityti daugiauDar senovės egiptiečiai žinojo apie cukrinį diabetą, tačiau tik visai neseniai pavyko išmokti efektyviau kovoti su šia pavojinga liga. Ilgus dešimtmečius buvo tobulinamos gydymo bei profilaktikos priemonės. Deja, ir šiandien cukrinis diabetas išlieka klastinga liga, nusinešanti į užmarštį šimtus milijonų niekuo dėtų gyvybių, nepasigailėdama nei seno, nei jauno. Pasak Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus gydytojos endokrinologės Onos Burkauskienės: „siekiant optimizuoti diabeto gydymą, būtinas paciento žinojimas apie šią ligą ir tiksli glikemijos kontrolė. Tik žinios gali padėti ligoniui pasiekti gerų rezultatų gydant diabetą, nes, kontroliuojant ligą, labai svarbus vaidmuo tenka pačiam sergančiajam“....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas– lėtinis daugelio veiksnių sukeltas metabolinis sutrikimas, kurio metu dėl insulino sekrecijos trūkumo kasos beta ląstelėse ar jautrumo insulino poveikiui sumažėjimo organizmo audiniuose pasireiškia lėtinė hiperglikemija, sutrinka angliavandenių, riebalų, baltymų apykaita ir progresuoja ilgalaikis įvairių organų pažeidimas....
Skaityti daugiauDabar daug kalbama apie cukrinį diabetą, nes bijoma jo epidemijos, kuri gali „užklupti“ pasaulį visai netrukus. Cukrinis diabetas yra pavojinga lėtinė liga. 2003 m. pasaulyje ja sirgo apie 194 mln. žmonių. Pranašaujama, kad 2025 m. šis skaičius išaugs iki 333 mln. dėl ilgėsiančio žmonių amžiaus, nejudrios gyvensenos ir nesveikos mitybos įpročių. Šios priežastys dažnina diabeto komplikacijas. Todėl labai svarbu sugebėti tinkamai valdyti savo ligą, o tam reikia turėti žinių. Kur jų gauti? Kai kuriose gydymo įstaigose, tarp jų ir Kauno medicinos universiteto klinikose, veikia diabeto mokyklos, diabetinės pėdos kabinetai. „Juose pacientai įgauna žinių apie cukrinį diabetą, – pasakoja slaugytoja diabetologė Iveta Ulpydaitė, dirbanti abiejuose minėtuose kabinetuose. – Sergančiųjų diabetu mokymo poreikis vis didėja, nes cukrinis diabetas, kaip minėta, yra sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, pastaruoju metu įgaunanti epidemijos pobūdį.“...
Skaityti daugiauJums diagnozavo diabetą? Tai ne bėda, nenusiminkite! Diabetas – sudėtinga liga, tačiau su šiuolaikiniais vaistais, prižiūrėdami save ir laikydamiesi kai kurių svarbių taisyklių, galite gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą. Žinoma, kai kurių įpročių teks atsisakyti, reikės įgyti naujų, reikalingų jūsų sveikatai. Kiek pakis jūsų mityba, jei susirgote cukriniu diabetu, klausiame gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas ligoniui dabar nėra toks pavojingas kaip šios ligos sukeltos komplikacijos. Viena jų yra diabetinės pėdos sindromas – pagrindinė cukriniu diabetu sergančių ligonių hospitalizavimo ir amputacijų priežastis. Sergančių diabetinės pėdos sindromu skaičius vis didėja. Lietuvos diabetologų duomenimis, maždaug 80 proc. ligonių, 10–15 metų sergančių diabetu, kojos jau pažeistos. Šiems ligoniams gangrena gresia 20–40 kartų dažniau negu kitiems žmonėms. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio paplitimas kiekvienais metais didėja. Blogai kontroliuojama liga sukelia įvairių komplikacijų. Diabetinė neuropatija – viena iš cukrinio diabeto pasekmių. Tai įvairaus sunkumo nervų pažeidimas, kai nėra kitų veiksnių, galinčių sukelti šią patologiją. Ši būklė pasireiškia sergantiesiems įvairiais diabeto tipais. Pažeidimo stiprumas didėja ilgėjant ligos trukmei....
Skaityti daugiau