Daugelis su siaubu prisimena savo ligos pradžią. Tada buvo pasakoma, kad mitybos raciono pagrindas - grikių košė, o pagrindinis medikamentas - lietuviškas insulinas, nuo kurio ne vienam “net akys ant kaktos iššokdavo”. Tada per dieną galėdavai sočiai prisivalgyti tik minėtosios košės, o prie jos - vos 300 g antaninių obuolių, 2 riekutės duonos, 0,5 kg daržovių (išskyrus bulves), šiek tiek jautienos mėsos.
Pora dešimtmečių Lietuvoje daug ką pakeitė. Dabar diabetu sergantiems žmonėms jau patobulintos dietos, insulino dozės, jo kokybė ir forma. Šiandien gyvenimo diskomfortą dėl šios ligos jaučia tik tie žmonės, kurie dar neišmoko jos valdyti, kontroliuoti, kurie nesusipažinę su mitybos subtilybėmis.
Žmogus, sergantis diabetu, nėra žiaurios dietos vergas. Tai liudija visi tie, kurie jau išmoko valdyti ir kontroliuoti šią ligą. Jie žino, kad per parą vienam žmogaus svorio kilogramui reikia 3-4 g angliavandenių. Diabetu sergantys žmonės angliavandenių gramus verčia į vadinamuosius duonos vienetus. Duonos vienetas - viena duonos riekutė. Ji atitinka 12 g angliavandenių. Žmogus per dieną gali (ir netgi privalo) suvalgyti 15 duonos vienetų. Suprantama, gyvenama ne tik duona. Dalį duonos riekučių galima keisti kitais produktais: vietoj vienos duonos riekutės išgerti stiklinę pieno (tai - vienos duonos riekutės atitikmuo), vietoj kitos – pusę stiklinės sulčių arba suvalgyti vieną obuolį, 2-3 mandarinus arba vieną apelsiną. Trečią duonos riekutę galima keisti puodeliu kavos su cukrumi (du šaukšteliai su kaupu cukraus vienai riekutei duonos) ir pan.
Jau seniai išsklaidytas mitas apie tai, kad cukrus - diabetu sergančių žmonių priešas. Šiems žmonėms cukrų valgyti ne tik nedraudžiama, bet kai kuriais atvejais netgi būtina (jei prireikia skubiai normalizuoti gliukozės kiekį kraujyje). Tačiau jei nėra būtinybės, jo vartoti paprasčiausiai nerekomenduojama, kadangi organizmas cukrų labai greitai pasisavina. Tuo tarpu, be angliavandenių, jame daugiau nieko nėra - nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų.
Vienu metu rekomenduojama valgyti tokius produktus, kurių pasisavinimo organizme trukmė skirtinga. Pavyzdžiui, suvalgius 2 šaukštelius cukraus ar medaus, jau po 5 min. šie produktai, pavirtę gliukoze, bus kraujyje. Išgėrus sulčių, šio produkto angliavandenius organizmas pasisavins per 10-15 min. Suvalgius obuolį - dar vėliau.
Diabetu sergantiems žmonėms apie maistą ir mitybą privalu žinoti daug subtilių dalykų. Tų pačių mitybos taisyklių būtų pravartu paisyti ir sveikiesiems. Visi turėtų suvalgyti nei daugiau, nei mažiau, negu organizmas gali įsisavinti. Tačiau gyvenime dažnai būna kiek kitaip - valgome tiek, kiek telpa, o neretai ir dar daugiau, jei akys būna didesnės už skrandį. Tai tik dar vienas įrodymas, kad organizmo šeimininkas - gobšesnis už patį organizmą.
Neseniai Vilniuje vyko Lietuvos diabeto asociacijos surengta akcija, kurios metu visi norintieji galėjo pasitikrinti, ar jų kraujyje gliukozės kiekis neviršija normos. Buvo patikrinta 800 žmonių. 14,7 proc. iš jų nustatytas per didelis cukraus kiekis kraujyje. Visiems šiems žmonėms pasiūlyta kreiptis į gydytojus, kad ištirtų, ar tai nėra diabeto požymis, o jei taip - laiku paskirtų gydymą.
Lietuvoje diabetas diagnozuotas tik kas trečiam šia liga sergančiam žmogui. Lietuvos nacionaliniame diabeto registre diabetu sergančių žmonių - 32 tūkstančiai. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvoje yra apie 90 tūkst. žmonių, sergančių cukriniu diabetu. Dar apie 150 tūkst. - žmonės, kurių medžiagų apykaita sutrikusi.
Tiesa, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje dar nereiškia, kad žmogus serga diabetu. Tačiau tai - rimtas jūsų organizmo signalas.
Jei žmogus ateis tirti gliukozės kiekio kraujyje sušveitęs dėžę saldainių, jo kraujyje cukraus kiekis bus padidėjęs, tačiau ne tiek, kiek sergančiojo diabetu. Tai reikš, kad šio žmogaus kasa funkcionuoja normaliai ir jos išskiriamas insulinas sureguliuos cukraus kiekį kraujyje. Tačiau jei žmogus po dėžę saldainių suvalgys kasdien, vieną kartą jo kasa nebepajėgs kovoti su šeimininko besaikiu smaližiavimu. Tuomet jau reikės, kad šeimininkas, padedant vaistams ir dietai, padėtų savo organizmui išlaikyti reikalingą gliukozės balansą.
Netinkama mityba - viena iš pagrindinių diabeto priežasčių.
Dėl to medikai ypač kritikuoja greito maisto restoranus bei kolos produkciją. Diabetu sergantys ir puikiai savo ligą valdantys ligoniai sako, kad ir be šių produktų jų vaišių stalas niekada nebūna skurdus. Prie vaišių stalo jie valgo visa tai, ką ir kiti svečiai, o jei suvalgo daugiau nei reikia, tenka įsileisti greito veikimo insulino. Dėl šios ligos ir abstinento įžadų duoti nereikia. Diabetu sergantieji kasdien gali išlenkti po taurę vyno arba butelį alaus. Mėgstantieji stipresnius gėrimus, pasitaikius progai, gali sau leisti 100 g 40 laipsnių stiprumo alkoholio, o mėgstantieji saldžius - 30 g likerio. Tik vienintelis “bet” - negalima, pavyzdžiui, visą savaitę neragavus nė šlakelio, atėjus savaitgaliui mėginti atsigriebti už visą šį laiką vienu ypu.
Vos ne kasdien į diabeto organizacijų duris pasibeldžia ligoniai, kurie turi labai mažai informacijos, kaip reikia suvaldyti savo ligą, kaip ją kontroliuoti, galiausiai - ką šia liga sergančiam žmogui garantuoja valstybė ir ką jis gali gauti neišleisdamas nei vieno lito. (Vis dar yra gydytojų, kurie nepasako, kad ligoniams kasmet nemokamai priklauso 150 vienetų juostelių kraujo testams, kad tie ligoniai, kurie nusipirks dvi dėžutes kraujo testų juostelių, nemokamai gaus testų aparatą.)
Asociacija vienija 49 organizacijas, veikiančias įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose. Jos gretose - 4 tūkst. narių. Tai tarsi viena didelė mokykla su daugybe klasių. Vieni čia ateina išmokti taisyklingos mitybos paslapčių, kiti - daugiau sužinoti apie savo ligą ir tai, kaip ją valdyti, treti - tiesiog pabūti su tokia pat liga sergančiu žmogumi, pasisemti iš jo stiprybes ir optimizmo, kad vėliau sutikę silpnesnius už save ir mažiau žinančius, savo patirtį perduotų jiems.
Tuo tikslu asociacija nuolat rengia konferencijas, įvairias akcijas, o vasaros neapsieina be tradicinių stovyklų. Vien tik šiais metais LDA stovyklose ilsėjosi per 80 vaikų ir jaunuolių iš daugiau nei 30 Lietuvos miestų ir rajonų. Jaunimas čia ne tik atostogauja, bet ir mokosi įveikti ligą.
Akcijų metu sergantieji tiesia pagalbos ranką juos supančiai visuomenei, kurioje yra daug žmonių, dar nežinančių, kad serga diabetu. Patirtis rodo, kad akcijų metu atliekami kraujo tyrimai labai populiarūs visuomenėje.
Konferencijos ir seminarai - tai tiesioginis žinių perteikimas asociacijai priklausančių organizacijų atstovams ar kiekvienos organizacijos nariams. Jei jau nesiginčijame dėl posakio, kad mokytis niekada nevėlu, o žinių niekada nebūna per daug, tai lieka tik pasidžiaugti, kad šios organizacijos nuolat rengia seminarus. Vieni - teoriniai, jų metu firmos pristato vaistų ir technologijų naujoves, kiti - praktiniai, kai specialistai konsultuoja sergančiuosius, treti - probleminiai, jų metu išsakomas sergančiųjų nepasitenkinimas esama padėtimi ir laukiama palankių valdininkų sprendimų.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – viena aktualiausių XX a. antros pusės ir XXI a. visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. Prognozuojama, kad 2030 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgs apie 366 milijonai gyventojų . ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – pagreitį įgaunanti liga. Endokrinologai tikina, kad ji plinta lyg epidemija – pasaulyje kas dešimt sekundžių diagnozuojami du nauji diabeto atvejai. Šiuo metu pasaulyje serga apie 270 mln. žmonių. Spėjama, kad po penkiolikos metų sergančiųjų bus apie 330 mln. „Lietuvoje serga apie 80 tūkst. žmonių. Tačiau dar yra pusė tiek, kuriems ši liga nediagnozuota”, – sako gydytoja endokrinologė Eglė Rudinkienė. Dalis žmonių net neįtaria sergantys, nors jau kenčia nuo ligos pasekmių. Tokios diagnozės kaip „lengvas diabetas“ nėra. Bet bijoti ligos nereikia, nors jos komplikacijos išties gąsdina. Medikai pataria į cukrinį diabetą žiūrėti ne kaip į ligą, o tiesiog laikyti jį gyvenimo būdu....
Skaityti daugiauLietuvoje yra apie 40 tūkstančių žmonių, sergančių cukriniu diabetu. Sergant juo, neišvengiamai atsiranda komplikacijų. Kada jos atsiras, priklauso nuo individualių žmogaus savybių, nuo glikemijos kontrolės. Cukrinis diabetas pažeidžia akis (iki aklumo), inkstus (iki inkstų funkcijos nepakankamumo), periferines galūnių kraujagysles ir nervus (ligonį vargina galūnių skausmas, tirpimas, atsiranda opos), širdies bei smegenų kraujagysles (infarktai, insultai). Labai sunki komplikacija – diabetinės pėdos sindromas....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD) – 2000 metais jų buvo 171 mln., ir prognozuojama, kad 2030 m. šis skaičius pakils iki 366 mln. Insulinas yra efektyviausia gydymo priemonė sergantiesiems 1 tipo CD, taip pat vis daugiau sergančiųjų 2 tipo CD, kuriems liga nepakankamai kontroliuojama geriamais, gliukozės kiekį mažinančiais, vaistais Insulinas padeda koreguoti glikemiją, mažina glikuoto hemoglobino kiekį (HbA1c), padeda išvengti specifinių cukriniam diabetui komplikacijų – retinopatijų, nefropatijų ir neuropatijų. Jungtinėje Karalystėje perspektyviuoju tyrimu buvo nustatyta, kad, jei glikuoto hemoglobino kiekis sumažėja bent 1 proc., tai miokardo infarkto rizika sumažėja net 14 proc., o komplikacijų, susijusių su smulkių kraujagyslių pažeidimais (akys, inkstai, nervų sistema), – 37 proc. Todėl labai svarbu reguliariai atlikti šį tyrimą ir žinoti jo įvertinimą....
Skaityti daugiauDar senovės egiptiečiai žinojo apie cukrinį diabetą, tačiau tik visai neseniai pavyko išmokti efektyviau kovoti su šia pavojinga liga. Ilgus dešimtmečius buvo tobulinamos gydymo bei profilaktikos priemonės. Deja, ir šiandien cukrinis diabetas išlieka klastinga liga, nusinešanti į užmarštį šimtus milijonų niekuo dėtų gyvybių, nepasigailėdama nei seno, nei jauno. Pasak Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus gydytojos endokrinologės Onos Burkauskienės: „siekiant optimizuoti diabeto gydymą, būtinas paciento žinojimas apie šią ligą ir tiksli glikemijos kontrolė. Tik žinios gali padėti ligoniui pasiekti gerų rezultatų gydant diabetą, nes, kontroliuojant ligą, labai svarbus vaidmuo tenka pačiam sergančiajam“....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas– lėtinis daugelio veiksnių sukeltas metabolinis sutrikimas, kurio metu dėl insulino sekrecijos trūkumo kasos beta ląstelėse ar jautrumo insulino poveikiui sumažėjimo organizmo audiniuose pasireiškia lėtinė hiperglikemija, sutrinka angliavandenių, riebalų, baltymų apykaita ir progresuoja ilgalaikis įvairių organų pažeidimas....
Skaityti daugiauDabar daug kalbama apie cukrinį diabetą, nes bijoma jo epidemijos, kuri gali „užklupti“ pasaulį visai netrukus. Cukrinis diabetas yra pavojinga lėtinė liga. 2003 m. pasaulyje ja sirgo apie 194 mln. žmonių. Pranašaujama, kad 2025 m. šis skaičius išaugs iki 333 mln. dėl ilgėsiančio žmonių amžiaus, nejudrios gyvensenos ir nesveikos mitybos įpročių. Šios priežastys dažnina diabeto komplikacijas. Todėl labai svarbu sugebėti tinkamai valdyti savo ligą, o tam reikia turėti žinių. Kur jų gauti? Kai kuriose gydymo įstaigose, tarp jų ir Kauno medicinos universiteto klinikose, veikia diabeto mokyklos, diabetinės pėdos kabinetai. „Juose pacientai įgauna žinių apie cukrinį diabetą, – pasakoja slaugytoja diabetologė Iveta Ulpydaitė, dirbanti abiejuose minėtuose kabinetuose. – Sergančiųjų diabetu mokymo poreikis vis didėja, nes cukrinis diabetas, kaip minėta, yra sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, pastaruoju metu įgaunanti epidemijos pobūdį.“...
Skaityti daugiauJums diagnozavo diabetą? Tai ne bėda, nenusiminkite! Diabetas – sudėtinga liga, tačiau su šiuolaikiniais vaistais, prižiūrėdami save ir laikydamiesi kai kurių svarbių taisyklių, galite gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą. Žinoma, kai kurių įpročių teks atsisakyti, reikės įgyti naujų, reikalingų jūsų sveikatai. Kiek pakis jūsų mityba, jei susirgote cukriniu diabetu, klausiame gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas ligoniui dabar nėra toks pavojingas kaip šios ligos sukeltos komplikacijos. Viena jų yra diabetinės pėdos sindromas – pagrindinė cukriniu diabetu sergančių ligonių hospitalizavimo ir amputacijų priežastis. Sergančių diabetinės pėdos sindromu skaičius vis didėja. Lietuvos diabetologų duomenimis, maždaug 80 proc. ligonių, 10–15 metų sergančių diabetu, kojos jau pažeistos. Šiems ligoniams gangrena gresia 20–40 kartų dažniau negu kitiems žmonėms. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio paplitimas kiekvienais metais didėja. Blogai kontroliuojama liga sukelia įvairių komplikacijų. Diabetinė neuropatija – viena iš cukrinio diabeto pasekmių. Tai įvairaus sunkumo nervų pažeidimas, kai nėra kitų veiksnių, galinčių sukelti šią patologiją. Ši būklė pasireiškia sergantiesiems įvairiais diabeto tipais. Pažeidimo stiprumas didėja ilgėjant ligos trukmei....
Skaityti daugiau