){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ir vis dėlto visiems su diabetu susijusiems žmonėms – ir sergantiesiems, ir jų artimiesiems – svarbiausia štai kas: ši nenuilstanti moteris visas savo jėgas skiria tam, kad žmonės laiku gautų reikiamą informaciją bei paramą, gerintų savo gyvenseną ir sveikatą pagal naujausius medicinos pasiekimus.
Save Vida apibūdina trumpai: ,,Esu Skorpionas, Gyvatė ir žemaitė...”
Liga ,,išlindo” nėštumo metu, kai kraujo tyrimas parodė, kad padidėjęs gliukozės kiekis. Puikiai prisimenu tą dieną, kai gydytoja endokrinologė pasakė, kad gimdyti nevalia, nes vaikas gali gimti nesveikas. ,,Susitvarkyk, – patarė, – o jau tada ateik, gydysim.”
Verkiau, bijojau papasakoti vyrui, nes kaip pasakyti, kad vaikas gali gimti neįgalus… Pasitariau su gydytoja ginekologe, kuri į šią problemą pasižiūrėjo paprasčiau: ,,Ar nori turėti vaikų? Jei nori, verčiau dabar gimdyti, o ne tada, kai liga pasunkės... Tik privalai prisižiūrėti, kad gliukozė būtų kuo arčiau normos.”
Turiu nuostabią dukrą – kaip svarbu nepadaryti klaidingos išvados… Šiuo metu ji yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerinės architektūros antrojo kurso studentė.
Stengiausi prisilaikyti nurodymų. Deja, niekas konkrečiai nepaaiškino, kaip reikia gyventi. Žinojau, jog negaliu valgyti saldžiai, bulvių, kruopų, išskyrus grikius… Liko vien daržovės tris kartus per dieną ir 300 g rūgščių vaisių. Jaučiau baisų alkio jausmą, troškino, vandenį gėriau nesustodama...
Kaip dabar suprantu, kad nėštumo metu per mažai valgydavau, bijodama cukraus… Pagimdžiusi apsilankiau pas naują gydytoją, ji mane ir išmokė, kaip turiu gyventi. Taip, pasakė, cukrus blogas. Reikia laikytis dietos. Kaip? Liepė surašyti, ką valgau, ateiti po kelių dienų, tada vėl pamatuos cukrų. Jo buvo per daug. Pasakiau, kad neišeisiu, kol neišaiškins, kiek ir ko valgyti. Tada nusipirkau svarstykles ir ėmiau sverti, skaičiuoti gramus... Buvo susitarta, kad Šeškinės poliklinikoje 3 kartus per dieną ateisiu pasitikrinti gliukozės, o 4-tą kartą lėkdavau į Antakalnio klinikas, kad žinočiau, kiek cukraus kraujyje, kai lipu į lovą. Pagaliau pasiekiau, kad cukrus tapo ,,normalus“. Prapuolė alkio jausmas, troškinimas, nereikėjo naktimis lakstyti į tualetą, beveik perpus sumažėjo insulino dozė.
Gydytoja ėmė kviesti, kad paaiškinčiau ligoniui, kaip išmokti gyventi… Parengiau daug metodinės medžiagos, pvz., kiek ir kokių produktų atitinka vienos duonos riekutės angliavandenių kiekį ir t.t.... Išleidau pirmąją knygą, kaip maitintis diabetu sergantiems žmonėms (šiuo metu jau yra išleistos 6 įvairios knygos sergantiesiems diabetu). Mano principas: valgyti galima viską, tačiau kiekvieno valgymo metu turi būti baltymų, riebalų bei angliavandenių balansas, nei per mažai, nei per daug kalorijų. Taip pat svarbus maisto derinimas.
Esu inžinierė-statybininkė. O svajonė – gydytoja. Deja, gyvenimas taip susiklostė… Besimokant 11 klasėje, mirė tėvas, likome penki vaikai, aš vyriausia. Maniau, kad išvis negalėsiu mokytis, teks padėti sergančiai mamai auginti broliukus. Mokytojai stūmė į mokslus, ir įstojau į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
Svarbiausia – racionali mityba, fizinis aktyvumas, žinoma, tinkamas psichologinis nusiteikimas, medikamentai, savikontrolė ir žinios. Ligoniams reikia burtis, reikalauti reikalingos sveikatos priežiūros. Kai susirgau, nebuvo tokios priežiūros, pamenu, vienąkart per mėnesį išrašydavo insulino, patikrindavo cukraus kiekį kraujyje, bet niekas nesakė, kad jis keičiasi N kartų per dieną. Tai priklauso nuo maisto, nuo fizinio aktyvumo, nuo suleisto insulino, nuo psichologinės būklės.
Šiuo metu sergančiųjų diabetu klubų Lietuvoje yra 55, o ligonių… Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2006 m. sausio 1 d. buvo įregistruota per 75 tūkst. Maždaug 10 proc. jų serga 1 tipo diabetu, kuriam gydyti būtinos kasdienės insulino injekcijos, o 90 proc. – 2 tipo diabetu. Pastarųjų kasa gamina insuliną, tačiau jis nepasisavinimas, – tokiems žmonėms kartais užtenka sureguliuoti mitybą, numesti antsvorį, gydytis tabletėmis. Vėliau gali prireikti ir insulino. Blogiausia, kad yra maždaug tiek pat žmonių, kuriems liga nediagnozuota. 1 tipo liga sergant kankina ryškūs simptomai. Tas troškulys toks baisus, kad, būdavo, lekiu į darbą tekina, vos užlipusi į savo aukštą, atsirakinu kabinetą ir išsyk 3–4 puodelius vandens išgeriu, paskui lakstau į tualetą, po kelių minučių liežuvis vėl sudžiūvęs… Per dieną išgerdavau apie 10 litrų skysčio. Paaiškinti paprasta: kasa negamina insulino, o suvalgytas maistas virsta gliukoze ir kaupiasi kraujyje… Ilgainiui ima kristi svoris, žodžiu, tie požymiai ryškūs. 2 tipo diabetu sergančiuosius troškina taip pat, tačiau jie atsigeria, mažiau pavalgo ir kurį laiką vėl nekreipia dėmesio į simptomus. Liga užsitęsia. Pasireiškia insultu, infarktu, kartais kojų žaizdomis, iki amputacijos, tik tada liga diagnozuojama.
Kasmet atliekame profilaktinius tyrimus maždaug 10 tūkst. Žmonių, kuriems yra rizikos veiksnių sirgti diabetu (vyresniems negu 40 metų, turintiems antsvorio, sergančių giminaičių, jaučiantiems ligos požymius). Rezultatai nedžiugina. Praėjusiais metais iš jų beveik 14 proc. cukraus kraujyje nustatyta daug daugiau už normą. Žinoma, iš vieno tyrimo sunku nustatyti ligą, todėl žmonėms pasiūlome kuo skubiau atlikti išsamius tyrimus gydymo įstaigose, stebėti simptomus...
Pasaulyje kas 10 sekundžių žmonės miršta nuo diabeto. Per tas pačias 10 sekundžių du žmonės suserga diabetu. Diabetas tampa pasauline epidemija. Nuo šio tūkstantmečio pradžios sergančiųjų šia liga padvigubėjo. Pagal 2006 m. išleistą TDF atlasą dabar diabetas yra diagnozuotas jau 249 milijonams žmonių visame pasaulyje. Šis skaičius kasmet didėja daugiau negu 6 milijonais. Prognozuojama, kad 2025 metais diabetu sirgs apie 380 milijonų pasaulio gyventojų.
Tarptautinė diabeto federacija daug dėmesio skiria ligos komplikacijoms. Praėjusiais metais kalbėta apie cukrinį diabetą ir jo daromą žalą, o šių metų tema – ,,Vaikų cukrinis diabetas“. Vaikai paprastai serga 1 tipo diabetu. Tačiau paskutiniu metu vis daugiau vaikų serga 2 tipo diabetu, kuris daugiausia vystosi antsvorio turintiems vaikams.
Vartojant tik vaistus ir nekreipiant dėmesio į mitybą, cukraus kiekis kraujyje yra arba per mažas, arba per didelis. Tai žeidžia pirmiausia smulkiąsias kraujagysles, todėl žmogų gali kankinti akių komplikacijos, išsivystyti inkstų nepakankamumas (dializės vienam žmogui per metus kainuoja per 60 tūkst. litų), pagaliau, ,,atsisakius“ kojų kraujagyslėms ar nervams, menka žaizdelė gali išsivystyti iki didžiausio pūlinio ar gangrenos. Apie 50 proc. kojų amputacijų priežastis – diabetas.
Prisikentėjau kaip reikiant. Po gimdymo iš ligoninės išleido be vaistų, mat kai matavo cukraus kiekis kraujyje atrodė normalus, maniau, kad jau pasveikau. Netrukus, maždaug po pusantro mėnesio, ėmė varstyti krūtų skausmai, maniau, peršalau, išsikviečiau greitąją… Papriekaištavo, kad nenusitraukiau pieno, padarė masažą, po jo kita greitoji išvežė į ligoninę. Krūtyje, pasirodo, buvo ne pienas, o pūliai. Cukraligė pasireiškė, pražydo visu grožiu. Troškinimas, skysčiai, vėmimas, beveik be sąmonės pragulėjau visą dieną, pirmadienį subėgę gydytojai ėmė šaukti, kodėl nieko nesakau apie cukraligę, – cukrus į aparatą netilpo… Po operacijos krūtyje išsivystė kraujo užkrėtimas… Reanimacija… Pakliuvusi į ligoninę gruodžio 7-ąją, išėjau tik balandį. Vyrą nuteikė ruoštis paskutinei kelionei… Kai išleido, mano svoris buvo nukritęs iki 40 kg. Labai padėjo vyro, artimųjų palaikymas. Būdavo, vyras išeina, o aš jau laukiu kitos dienos, kai jis ir vėl ateis... Vis norėjau pati greičiau grįžti į namus, nes laukia mažoji dukrytė. Tiek prisikentėjusi pasakiau: turiu kitiems žmonėms padėti praeiti klastingos ligos slenksčius ir seklumas. Todėl aš ir dirbu Lietuvos diabeto asociacijoje.
Iš mamytės tėvo pusės... Manau, kad mano susirgimui turėjo įtakos stresinės situacijos. Tėvo mirtis… Mažiausias 3 metų broliukas liko man ant rankų, nes mamytė sirgo širdies reumatu, mirė, kai aš baigiau institutą… Likom penki našlaičiai. Mažuosius brolius pasiėmiau į Vilnių, į internatą… Aš gyvenau bendrabutyje, prasidėjo kova dėl buto… Kai mane pagal visus duomenis pastatė pirma į eilę butui gauti, prasidėjo skundai, šmeižtai... Kai pagaliau paskyrė dviejų kambarių butą, pusę metų negavau raktų...
Svarbu ir valgyti, ir susileisti insulino ne mažiau ir ne daugiau nei reikia. Maistą, skirtą vienai dienai, turiu pasiskirstyti į 5–6 kartus. Taip pat cukrų kraujyje kasdien matuoju mažiausiai 4–5 kartus, kad galėčiau tinkamai įvertinti savo sveikatos būklę ir imtis reikiamų priemonių. Palaikydama cukrų kuo arčiau normos, išvengiu sunkių komplikacijų. Beje, suleistas insulinas dirba pagal tam tikrą kreivę. Po suleidimo veikimas pamažu didėja, paskui veikia maksimaliai, po to vėl krenta. Svarbu, kad maksimalaus veikimo metu nepritrūktų maisto, tad reikia pavalgyti. Neprisirišti prie valandų padeda greitai veikiantis insulinas, kurio galima susileisti prieš kiekvieną valgymą…Vidutinio veikimo insulino paprastai susileidžiu 6 val. ir 18 val. Susileidusi per pusvalandį turiu pavalgyti. Jei gliukozės kiekis kraujyje per mažas, pajuntu iš tokių simptomų: išpila prakaitas, rankos dreba, mirga akyse, svirduliuoju, lėtėja mąstymas… Tokie požymiai pasireiškia staiga, todėl turiu kuo skubiau suvalgyti 15 g gliukozės ar išgerti saldžios arbatos, sulčių, po to suvalgyti duonos riekelę. O, jei cukraus kiekis per didelis, pradeda troškinti, oda sausėja. Reikia gerti daugiau skysčių, esant reikalui, susileisti papildomai trumpai ar greitai veikiančio insulino. Šie simptomai nepasireiškia staiga, niekada iki sąmonės netekimo nenusivarysi, nes organizmas naudos gliukozę iš atsargų. Tačiau ir sergantysis, ir jo artimieji turi žinoti, kokie ligos simptomai, ką ir kada jie reiškia, kaip žmogui padėti.
Lietuvos diabeto asociacija teikia informaciją visomis darbo dienomis 8–17 val. Vilniuje, Gedimino pr. 28/2 – 404 kab., tel. 8~5 2620783.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – viena aktualiausių XX a. antros pusės ir XXI a. visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. Prognozuojama, kad 2030 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgs apie 366 milijonai gyventojų . ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – pagreitį įgaunanti liga. Endokrinologai tikina, kad ji plinta lyg epidemija – pasaulyje kas dešimt sekundžių diagnozuojami du nauji diabeto atvejai. Šiuo metu pasaulyje serga apie 270 mln. žmonių. Spėjama, kad po penkiolikos metų sergančiųjų bus apie 330 mln. „Lietuvoje serga apie 80 tūkst. žmonių. Tačiau dar yra pusė tiek, kuriems ši liga nediagnozuota”, – sako gydytoja endokrinologė Eglė Rudinkienė. Dalis žmonių net neįtaria sergantys, nors jau kenčia nuo ligos pasekmių. Tokios diagnozės kaip „lengvas diabetas“ nėra. Bet bijoti ligos nereikia, nors jos komplikacijos išties gąsdina. Medikai pataria į cukrinį diabetą žiūrėti ne kaip į ligą, o tiesiog laikyti jį gyvenimo būdu....
Skaityti daugiauLietuvoje yra apie 40 tūkstančių žmonių, sergančių cukriniu diabetu. Sergant juo, neišvengiamai atsiranda komplikacijų. Kada jos atsiras, priklauso nuo individualių žmogaus savybių, nuo glikemijos kontrolės. Cukrinis diabetas pažeidžia akis (iki aklumo), inkstus (iki inkstų funkcijos nepakankamumo), periferines galūnių kraujagysles ir nervus (ligonį vargina galūnių skausmas, tirpimas, atsiranda opos), širdies bei smegenų kraujagysles (infarktai, insultai). Labai sunki komplikacija – diabetinės pėdos sindromas....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD) – 2000 metais jų buvo 171 mln., ir prognozuojama, kad 2030 m. šis skaičius pakils iki 366 mln. Insulinas yra efektyviausia gydymo priemonė sergantiesiems 1 tipo CD, taip pat vis daugiau sergančiųjų 2 tipo CD, kuriems liga nepakankamai kontroliuojama geriamais, gliukozės kiekį mažinančiais, vaistais Insulinas padeda koreguoti glikemiją, mažina glikuoto hemoglobino kiekį (HbA1c), padeda išvengti specifinių cukriniam diabetui komplikacijų – retinopatijų, nefropatijų ir neuropatijų. Jungtinėje Karalystėje perspektyviuoju tyrimu buvo nustatyta, kad, jei glikuoto hemoglobino kiekis sumažėja bent 1 proc., tai miokardo infarkto rizika sumažėja net 14 proc., o komplikacijų, susijusių su smulkių kraujagyslių pažeidimais (akys, inkstai, nervų sistema), – 37 proc. Todėl labai svarbu reguliariai atlikti šį tyrimą ir žinoti jo įvertinimą....
Skaityti daugiauDar senovės egiptiečiai žinojo apie cukrinį diabetą, tačiau tik visai neseniai pavyko išmokti efektyviau kovoti su šia pavojinga liga. Ilgus dešimtmečius buvo tobulinamos gydymo bei profilaktikos priemonės. Deja, ir šiandien cukrinis diabetas išlieka klastinga liga, nusinešanti į užmarštį šimtus milijonų niekuo dėtų gyvybių, nepasigailėdama nei seno, nei jauno. Pasak Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus gydytojos endokrinologės Onos Burkauskienės: „siekiant optimizuoti diabeto gydymą, būtinas paciento žinojimas apie šią ligą ir tiksli glikemijos kontrolė. Tik žinios gali padėti ligoniui pasiekti gerų rezultatų gydant diabetą, nes, kontroliuojant ligą, labai svarbus vaidmuo tenka pačiam sergančiajam“....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas– lėtinis daugelio veiksnių sukeltas metabolinis sutrikimas, kurio metu dėl insulino sekrecijos trūkumo kasos beta ląstelėse ar jautrumo insulino poveikiui sumažėjimo organizmo audiniuose pasireiškia lėtinė hiperglikemija, sutrinka angliavandenių, riebalų, baltymų apykaita ir progresuoja ilgalaikis įvairių organų pažeidimas....
Skaityti daugiauDabar daug kalbama apie cukrinį diabetą, nes bijoma jo epidemijos, kuri gali „užklupti“ pasaulį visai netrukus. Cukrinis diabetas yra pavojinga lėtinė liga. 2003 m. pasaulyje ja sirgo apie 194 mln. žmonių. Pranašaujama, kad 2025 m. šis skaičius išaugs iki 333 mln. dėl ilgėsiančio žmonių amžiaus, nejudrios gyvensenos ir nesveikos mitybos įpročių. Šios priežastys dažnina diabeto komplikacijas. Todėl labai svarbu sugebėti tinkamai valdyti savo ligą, o tam reikia turėti žinių. Kur jų gauti? Kai kuriose gydymo įstaigose, tarp jų ir Kauno medicinos universiteto klinikose, veikia diabeto mokyklos, diabetinės pėdos kabinetai. „Juose pacientai įgauna žinių apie cukrinį diabetą, – pasakoja slaugytoja diabetologė Iveta Ulpydaitė, dirbanti abiejuose minėtuose kabinetuose. – Sergančiųjų diabetu mokymo poreikis vis didėja, nes cukrinis diabetas, kaip minėta, yra sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, pastaruoju metu įgaunanti epidemijos pobūdį.“...
Skaityti daugiauJums diagnozavo diabetą? Tai ne bėda, nenusiminkite! Diabetas – sudėtinga liga, tačiau su šiuolaikiniais vaistais, prižiūrėdami save ir laikydamiesi kai kurių svarbių taisyklių, galite gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą. Žinoma, kai kurių įpročių teks atsisakyti, reikės įgyti naujų, reikalingų jūsų sveikatai. Kiek pakis jūsų mityba, jei susirgote cukriniu diabetu, klausiame gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas ligoniui dabar nėra toks pavojingas kaip šios ligos sukeltos komplikacijos. Viena jų yra diabetinės pėdos sindromas – pagrindinė cukriniu diabetu sergančių ligonių hospitalizavimo ir amputacijų priežastis. Sergančių diabetinės pėdos sindromu skaičius vis didėja. Lietuvos diabetologų duomenimis, maždaug 80 proc. ligonių, 10–15 metų sergančių diabetu, kojos jau pažeistos. Šiems ligoniams gangrena gresia 20–40 kartų dažniau negu kitiems žmonėms. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio paplitimas kiekvienais metais didėja. Blogai kontroliuojama liga sukelia įvairių komplikacijų. Diabetinė neuropatija – viena iš cukrinio diabeto pasekmių. Tai įvairaus sunkumo nervų pažeidimas, kai nėra kitų veiksnių, galinčių sukelti šią patologiją. Ši būklė pasireiškia sergantiesiems įvairiais diabeto tipais. Pažeidimo stiprumas didėja ilgėjant ligos trukmei....
Skaityti daugiau
