){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Viso pasaulio mokslininkus domina šių ligų išsivystymo priežastys, atliekama daugelis mokslinių tyrimų. Tik šių tyrimų dėka galime geriau suprasti ligą: jos priežastis, eigą, pasekmes. Tai leidžia sukurti naujus sėkmingus šių ligų gydymo būdus. Tik naujausių mokslo pasiekimų gydytojų ir pacientų bendradarbiavimo dėka galime teigti, kad kvėpavimo takų alergija – įveikiama.
Atvėsus orams, dažnas iš mūsų ištisas dienas praleidžiame uždarose patalpose: darbe ir namuose. Jose gausu namų dulkių erkių – mažų, be mikroskopo nematomų voragyvių (1 pav.). Šių erkių gausu patalpose, kur minkšti baldų apmušalai ir kilimai sudaro idealią aplinką joms gyventi. Namų dulkių erkių sukeltų alerginių ligų simptomai lengvai gali būti atpažinti kiekvieno. Čiaudulys, nosies niežėjimas ar sutrikęs kvėpavimas gali būti nuolatinės alerginės slogos požymiai. Kartu dažnai rausta, niežti ir ašaroja akys. Nemažai žmonių kenčia ir namų dulkių erkių sukeltos alerginės astmos simptomų – dusulio ar kosulio.
Lietuvos gydytojai taip pat pastebi kasmet sparčiai augantį sergamumą šiomis ligomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojai pulmonologai, alergologai ir klinikiniai imunologai kartu su laboratorinės medicinos specialistais tiria šių ligų priežastis, ieško naujų ligos diagnostikos ir gydymo būdų. Šiais metais bendradarbiaudami su Lietuvos mokslų taryba ir dalyvaudami programoje „Lėtinės neinfekcinės ligos“, mokslininkai atliko alerginių kvėpavimo ligų vystymosi tyrimą. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIG-18/2010). Šio tyrimo metu nustatytas pakitęs uždegimo ląstelių (eozinofilų, neutrofilų, limfocitų) veikimas sergantiesiems alergine sloga ir astma. Taip pat reikia pabrėžti, kad uždegimo požymiai kraujyje sergantiesiems alergine apatinių kvėpavimo takų liga – astma, yra ryškesni, palyginti su sergančiaisiais alergine sloga.
Kai kada varvanti, niežtinti nosis ir čiaudulys primena paprastą peršalimą. Tačiau jei simptomai užsitęsė keletą savaičių, galima įtarti alerginę slogą. Ši liga diagnozuojama paprastai – užtenka papasakoti savo ligos simptomus gydytojui ir atlikti alerginius odos testus ar specialius kraujo tyrimus. Jei šie simptomai yra ryškūs ir varginantys, jei atsirado dusulys ar kosulys, turite nedelsdami kreiptis į gydytoją.
Namų dulkių erkių alergenai ir pakitusi imuninės sistemos reakcija į juos sukelia ligą. Vyksta sudėtingos reakcijos, kuriose dalyvauja daugelis imuninės sistemos veikėjų – ląstelės ir baltymai, vadinami antikūnais. Pakartotinai įkvėpus alergeno imuninė sistema reaguoja sukeldama imuninį atsaką ir atsiranda ligos simptomų nosyje ar plaučiuose. Nuolatinis ar dažnas alergeno patekimas į kvėpavimo takus sukelia ilgalaikį arba lėtinį alerginį uždegimą. Daugelis aplinkos veiksnių taip pat gali pabloginti ligos eigą. Tai tabako dūmai, aplinkos užterštumas, automobilių išmetamosios dujos, aštrūs kvapai.
Dažniau alerginėmis ligomis serga tie asmenys, kurių artimi giminaičiai taip pat kentėjo nuo alerginės ligos. Jei jau nuo ankstyvo amžiaus aplinkoje gausybė alergenų, susirgti alergine liga yra didelis pavojus. Reikia pastebėti, kad šiomis ligomis dažniausia suserga vaikai ir jaunuoliai. Jos retai kada pasideda vyresniame amžiuje.
Tai yra pagrindinis ligos gydymo ir profilaktikos metodas, leidžiantis išvengti alerginės ligos pasireiškimo ar paūmėjimo. Visi sergantieji alerginėmis kvėpavimo takų ligomis, kurias sukelia namų aplinkos alergenai, turi kruopščiai tvarkyti namų aplinką:
• vengti baldų su medžiaginiais apvalkalais, kuriuose galėtų kauptis namų dulkių erkės, ir dulkes kaupiančių užuolaidų;
• valyti sienas, medinių baldų paviršius ir grindis šlapia šluoste;
• ant grindų tiesti tik tokius kilimėlius, kuriuos būtų galima skalbti;
• naudoti sintetinę patalynę, ją kas keletą mėnesių skalbti aukštesnėje nei 60ºC temperatūroje;
• neturėti minkštų, pliušinių žaislų;
• naudoti dulkių siurblius su vakuuminiais filtrais ir valyti namus keletą kartų per savaitę;
• jei tvarkant namus dulkės sukelia simptomus, dėvėti kaukę;
• patogu turėti nebrangius čiužinius ar patalynę ir keisti juos kas pusmetį;
• dažnai vėdinti kambarius;
• palaikyti vėsų ir sausą orą patalpose;
• namuose nerūkyti, nekvėpinti.
Medikamentų alerginėms kvėpavimo takų ligoms gydyti yra įvairių – vartojamų per burną, lašinamų į akis, purškiamų į nosį ir įkvepiamųjų. Tai antihistaminini vaistai, kurie sumažina alergijos simptomus, gliukokortikoidai, kurie mažina kvėpavimo takų uždegimą, taip pat leukotrienų receptorių blokatoriai, kromonai, bronchus plečiantys ir dusulį sumažinantys vaistai.
Modernus ir veiksmingas alerginių kvėpavimo takų ligų (alerginės slogos ir astmos) gydymas yra alergenų specifinė imunoterapija. Gydant šiuo būdu mažinamas žmogaus jautrumas alergenui, palaipsniui keičiant organizmo imuninį atsaką ir užtikrinant toleranciją alergenui. Šis gydymo būdas sumažina ar pašalina alergijos požymius, jau per pirmuosius gydymo metus sumažina vaistų nuo alergijos vartojimo poreikį, neleidžia atsirasti kitoms alergijoms, neleidžia alerginiam rinitui progresuoti iki astmos. Toks gydymas trunka 3–5 metus, o jo teigiamas poveikis užtrunka net iki 10 metų baigus gydymą. Taip gali būti gydomi ir vaikai, ir suaugusieji. Gydymą specifine imunoterapija skiria gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas.
Norint įveikti alergines ligas, reikalingos žinios apie jas. Klinikiniai stebėjimai ir moksliniai tyrimai leidžia geriau suprasti jų kilmę ir sudaro sąlygas naujų, efektyvesnių gydymo metodų pritaikymui. Bendradarbiaujant mokslininkams, gydytojams ir pacientams galima daugiau sužinoti apie ligą, išmokti ją valgyti, išvengti komplikacijų ir pagerinti sergančiųjų alerginėms ligomis gyvenimo kokybę.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauAlerginių susirgimų visame pasaulyje nepaliaujamai daugėja. Pavydžiui, dar prieš 100 metų šienlige (sezoniniu alerginiu rinitu arba polinoze) sirgo daugiausiai 10 procentų Europos gyventojų, tačiau šiandien šis skaičius išaugęs apie pusantro karto arba netgi dvigubai. Tai reiškia, kad šiandien polinozės paplitimas Europoje itin didelis ir ja sirgti gali net iki 20 procentų asmenų (maždaug kas penktas gyventojas). Vis dėlto jei ši liga diagnozuojama laiku ir ji tinkamai kontroliuojama, tikrai galima gyventi pilnavertį gyvenimą, išvengti gyvenimo kokybės suprastėjimo ir sunkesnių komplikacijų išsivystymo. Pakalbėkime apie alerginio rinito žalą vaikams, nosies plovimo naudą ir specifinę imunoterapiją....
Skaityti daugiauKeletas pagrindinių simptomų - vandeninga sloga, užburkusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, paraudusios ir niežtinčios akys, čiaudulys ir kiti panašūs sveikatos sutrikimai gali pranešti apie tai, kad organizmas alergiškas įkvepiamiesiems alergenams. Tokios alergijos gali prasidėti ir vaikystėje, ir bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Gana sudėtinga tai, kad įkvepiamųjų alergenų spektras yra labai platus ir ne visuomet įmanoma atsekti, kam alergiškas pacientas. Vis dėlto alergija įkvepiamiesiems alergenams gali kamuoti tik šiltuoju sezonu, maždaug balandžio – spalio mėnesiais, kai žydi ir žiedadulkes į orą paskleidžia tam tikri augalai, pavyzdžiui, beržai. Tačiau ji gali varginti ištisus metus - tuomet tikėtina, kad paciento imuninę sistemą papildomai „įjautrina“ namų dulkių erkutės, gyvūnų, tokių kaip katės, šunys, net karvės ir arkliai, epidermis bei pleiskanos, kai kurie vabzdžiai, pelėsiai, plunksnos ir kiti alergenai, kurie aplinkoje būna nuolatos, o ne tik šiltuoju metų laiku. Tad tam, kad įtariamų alergenų spektras bent kiek susiaurėtų, pacientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuriuo metų ar paros laiku jį kamuoja patys stipriausi simptomai. ...
Skaityti daugiauŠiandien apie alergijas kalbame dažnai – anksčiau ne taip dažnai pasitaikantis reiškinys jau tapo kasdienybe. Apie alergijas imame galvoti dažniau – parduotuvėse renkamės ne tik tai, ką mėgstame, bet tai, ką galime vartoti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45-iems pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija. Alergija maistui pasižymėjo vienas žmogus iš 1000. Manoma, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sergančiųjų alerginėmis ligomis skaičius sparčiai didėja. Nuo alerginių kvėpavimo takų ligų kenčia net apie 20 procentų populiacijos. Tai alerginė sloga, alerginis akių junginės uždegimas, alerginė astma. Labai dažnai visų šių trijų alerginių ligų simptomai būna drauge. Ligos atsiradimo priežastis yra ne viena. Pastebėta, kad polinkis sirgti alergine liga gali būti paveldėtas. Kitos priežastys, kaip nustatė mokslininkai, yra infekcinių ligų sumažėjimas, didėjanti aplinkos tarša ir urbanizacija. Visa tai veikia mūsų imuninę sistemą ir skatina alerginių ligų išsivystymą. ...
Skaityti daugiauPer įvairią literatūrą ir spaudą, televizijos laidas ir reklamas visi baigiami įtikinti, kad patalynėse gausu namų dulkių erkučių, kad seną patalynę būtina išmesti ar pakeisti ją kita, padedančia apsisaugoti nuo šių mažų mikroorganizmų. Jos mažytės ir akimis nepastebimos, tačiau dėl jų sukeliamo čiaudulio, slogos ir kosulio gali kiekvieną priversti pulti į neviltį. Bet ar iš tiesų gyvendami sterilioje aplinkoje išvengsime šių erkučių? Juk ant tokios patalynės žmonės miegojo šimtmečius, o alerginių ligų tuomet tikrai nebuvo daug, apie jas mūsų senoliai netgi ir nežinodavo. Tad ar namų dulkių erkutės išties yra blogis ir ar sterili aplinka nuo jų išgelbės? Pasidomėkime, ką teigia šiuolaikiniai mokslo pasiekimai......
Skaityti daugiauŠiuo metu įrodyta, kad bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Ji pasunkina kvėpavimą, sukelia dusulį ar kosulį. Dusulys dažnai būna priepuolių pobūdžio. Priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, kartais net pavojingi gyvybei. Bronchine astma serga 1–3 proc. Lietuvos vaikų ir 4 proc. suaugusiųjų. Vaikams ir jaunuoliams sergant astma, svarbus vaidmuo tenka alergijai. Žinoma gausybė alergenų, vienas iš keisčiau skambančių – namų dulkės....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai įspėja, kad patalpose tvyrančiame ore yra nuo 4 iki 10, o kartais net ir šimtą kartų daugiau nuodingųjų medžiagų negu lauke. Kodėl kartais imama čiaudėti, varva nosis ar kankina kosulys. Blogai savijautai dažniausiai įtakos turi dulkės, naminiai gyvūnai, mikroskopiniai grybeliai. Mokslininkų yra nustatyta, kad dauguma gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai kenčia nuo įvairių kvėpavimo takų bei odos ligų....
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauKasmet daugėja žmonių, alergiškų plunksnoms, pelėsiniams grybeliams, dulkių erkėms. Vienas iš alergenų, gyvenančių mūsų lovoje, yra namų dulkių erkės. Kaip jų išvengti? Kaip sukurti sveiką aplinką namuose? Apie tai pasakoja KMUK gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Jūratė Staikūnienė....
Skaityti daugiauPavasarį, sušilus orams, plačiau atveriame langus ir aktyviai užsiimame namų ruoša. Kruopščiai tvarkome kambarius, iš visų kampelių valome dulkes, skalbiame užtiesalus, šveičiame plyteles... Kaip sėkmingai tvarkytis buityje, kad išvengtume alergenų bei nepageidaujamo odos sudirginimo? Apie tai kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene ir gydytoja dermatovenerologe Felicija Dankšiene. ...
Skaityti daugiau
