Alergija dulkėms

Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...

Alerginių susirgimų visame pasaulyje nepaliaujamai daugėja. Pavydžiui, dar prieš 100 metų šienlige (sezoniniu alerginiu rinitu arba polinoze) sirgo daugiausiai 10 procentų Europos gyventojų, tačiau šiandien šis skaičius išaugęs apie pusantro karto arba netgi dvigubai. Tai reiškia, kad šiandien polinozės paplitimas Europoje itin didelis ir ja sirgti gali net iki 20 procentų asmenų (maždaug kas penktas gyventojas). Vis dėlto jei ši liga diagnozuojama laiku ir ji tinkamai kontroliuojama, tikrai galima gyventi pilnavertį gyvenimą, išvengti gyvenimo kokybės suprastėjimo ir sunkesnių komplikacijų išsivystymo. Pakalbėkime apie alerginio rinito žalą vaikams, nosies plovimo naudą ir specifinę imunoterapiją....

Keletas pagrindinių simptomų - vandeninga sloga, užburkusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, paraudusios ir niežtinčios akys, čiaudulys ir kiti panašūs sveikatos sutrikimai gali pranešti apie tai, kad organizmas alergiškas įkvepiamiesiems alergenams. Tokios alergijos gali prasidėti ir vaikystėje, ir bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Gana sudėtinga tai, kad įkvepiamųjų alergenų spektras yra labai platus ir ne visuomet įmanoma atsekti, kam alergiškas pacientas. Vis dėlto alergija įkvepiamiesiems alergenams gali kamuoti tik šiltuoju sezonu, maždaug balandžio – spalio mėnesiais, kai žydi ir žiedadulkes į orą paskleidžia tam tikri augalai, pavyzdžiui, beržai. Tačiau ji gali varginti ištisus metus - tuomet tikėtina, kad paciento imuninę sistemą papildomai „įjautrina“ namų dulkių erkutės, gyvūnų, tokių kaip katės, šunys, net karvės ir arkliai, epidermis bei pleiskanos, kai kurie vabzdžiai, pelėsiai, plunksnos ir kiti alergenai, kurie aplinkoje būna nuolatos, o ne tik šiltuoju metų laiku. Tad tam, kad įtariamų alergenų spektras bent kiek susiaurėtų, pacientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuriuo metų ar paros laiku jį kamuoja patys stipriausi simptomai. ...

Šiandien apie alergijas kalbame dažnai – anksčiau ne taip dažnai pasitaikantis reiškinys jau tapo kasdienybe. Apie alergijas imame galvoti dažniau – parduotuvėse renkamės ne tik tai, ką mėgstame, bet tai, ką galime vartoti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45-iems pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija. Alergija maistui pasižymėjo vienas žmogus iš 1000. Manoma, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų....

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sergančiųjų alerginėmis ligomis skaičius sparčiai didėja. Nuo alerginių kvėpavimo takų ligų kenčia net apie 20 procentų populiacijos. Tai alerginė sloga, alerginis akių junginės uždegimas, alerginė astma. Labai dažnai visų šių trijų alerginių ligų simptomai būna drauge. Ligos atsiradimo priežastis yra ne viena. Pastebėta, kad polinkis sirgti alergine liga gali būti paveldėtas. Kitos priežastys, kaip nustatė mokslininkai, yra infekcinių ligų sumažėjimas, didėjanti aplinkos tarša ir urbanizacija. Visa tai veikia mūsų imuninę sistemą ir skatina alerginių ligų išsivystymą. ...

Per įvairią literatūrą ir spaudą, televizijos laidas ir reklamas visi baigiami įtikinti, kad patalynėse gausu namų dulkių erkučių, kad seną patalynę būtina išmesti ar pakeisti ją kita, padedančia apsisaugoti nuo šių mažų mikroorganizmų. Jos mažytės ir akimis nepastebimos, tačiau dėl jų sukeliamo čiaudulio, slogos ir kosulio gali kiekvieną priversti pulti į neviltį. Bet ar iš tiesų gyvendami sterilioje aplinkoje išvengsime šių erkučių? Juk ant tokios patalynės žmonės miegojo šimtmečius, o alerginių ligų tuomet tikrai nebuvo daug, apie jas mūsų senoliai netgi ir nežinodavo. Tad ar namų dulkių erkutės išties yra blogis ir ar sterili aplinka nuo jų išgelbės? Pasidomėkime, ką teigia šiuolaikiniai mokslo pasiekimai......

Šiuo metu įrodyta, kad bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Ji pasunkina kvėpavimą, sukelia dusulį ar kosulį. Dusulys dažnai būna priepuolių pobūdžio. Priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, kartais net pavojingi gyvybei. Bronchine astma serga 1–3 proc. Lietuvos vaikų ir 4 proc. suaugusiųjų. Vaikams ir jaunuoliams sergant astma, svarbus vaidmuo tenka alergijai. Žinoma gausybė alergenų, vienas iš keisčiau skambančių – namų dulkės....

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai įspėja, kad patalpose tvyrančiame ore yra nuo 4 iki 10, o kartais net ir šimtą kartų daugiau nuodingųjų medžiagų negu lauke. Kodėl kartais imama čiaudėti, varva nosis ar kankina kosulys. Blogai savijautai dažniausiai įtakos turi dulkės, naminiai gyvūnai, mikroskopiniai grybeliai. Mokslininkų yra nustatyta, kad dauguma gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai kenčia nuo įvairių kvėpavimo takų bei odos ligų....

Mokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....

Kasmet daugėja žmonių, alergiškų plunksnoms, pelėsiniams grybeliams, dulkių erkėms. Vienas iš alergenų, gyvenančių mūsų lovoje, yra namų dulkių erkės. Kaip jų išvengti? Kaip sukurti sveiką aplinką namuose? Apie tai pasakoja KMUK gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Jūratė Staikūnienė....

Pavasarį, sušilus orams, plačiau atveriame langus ir aktyviai užsiimame namų ruoša. Kruopščiai tvarkome kambarius, iš visų kampelių valome dulkes, skalbiame užtiesalus, šveičiame plyteles... Kaip sėkmingai tvarkytis buityje, kad išvengtume alergenų bei nepageidaujamo odos sudirginimo? Apie tai kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene ir gydytoja dermatovenerologe Felicija Dankšiene. ...