Namų dulkės – tai negyvos žmogaus odos ląstelės, nutrupėję plaukai, audinių siūleliai, dulkių erkės, pelėsiai, grybeliai, augalų nuotrupos, žemių smiltelės, maisto trupiniai ir kt. Visa tai šalia yra kasdien, jaučiame tai ar ne, bet tuo kvėpuojame.
Namų dulkių erkės – mikroskopiniai, apie 0,3 mm ilgio, voragyviai. Pasaulyje namų dulkių mėginiuose randama daugiau nei šimtas įvairių erkių rūšių. Jų skaičius dulkių pavyzdžiuose kiekvienoje šalyje kitoks ir priklauso nuo geografinės padėties, klimato sąlygų, higienos tradicijų. Lietuvoje namų dulkėse nustatytos 49 rūšių erkės, pas mus, kaip ir kitose Europos šalyse, labiausiai paplitusi erkė Dermatophagoides Pteronyssinus.
Dulkių erkės minta žmogaus odos pleiskanomis. Jos mėgsta šiltas, blogai vėdinamas patalpas, kur daug atvirų lentynų su daugybe senų knygų, kur miegama senose lovose.
Pats didžiausias dulkių šaltinis namuose – poroloniniai baldų čiužiniai. Jie maždaug po dešimties metų naudojimo pradeda irti ir išskiria daugybę kenksmingų sveikatai medžiagų. Kitos dulkių kaupimosi vietos – seni minkštieji baldai, minkšti žaislai, sena, ypač pūkinė, patalynė, kilimai, medžiaginės užuolaidos.
Jos mažos, bet piktos, sukeliančios rimtus sveikatos sutrikimus. 10–15 proc. žmonių yra alergiški dulkių erkėms, 80 proc. – jų išmatoms, o 20 proc. – dulkių erkių baltymams (jos irgi keičia odą, sena oda pasklinda patalpoje mažytėmis dalelėmis ir labai lengvai patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą). Negyvų erkių liekanos ir pačios erkės gali būti alergenas žmogaus kvėpavimo takams, pro kuriuos jos įkvepiamos su dulkėmis į plaučius. Šioms erkėms ypač jautrūs bronchine astma sergantys žmonės. Jos jiems gali išprovokuoti pirmąjį bronchinės astmos priepuolį ar padažninti priepuolius jau sergantiems. Taip pat jos gali sukelti rinitus, egzemas, išbėrimus ir panašius sveikatos sutrikimus.
Kiekvienas iš mūsų turime imuninę sistemą, kuri kovoja su ligomis ir infekcijomis. Jei būtina, organizmas išskiria atitinkamas medžiagas, padedančias greičiau ir efektyviau įveikti ligą ar infekciją. Kai kurių žmonių imuninė sistema per stipriai reaguoja į alergenus ir neadekvačiai aktyvuoja gynybines funkcijas. Tuomet kūnas išskiria cheminę medžiagą histaminą, kuris ir sukelia alerginę reakciją. Štai kodėl alergija kartais būna tiesiog žmogaus imuninės sistemos klaida.
Pasak Amerikoje atlikto tyrimo, lyginant 1976–1980 ir 1988–1994 metų duomenis nustatyta, kad alergijų padaugėjo nuo 2 iki 5 kartų. O dabartiniai duomenys rodo, kad daugiau nei pusė amerikiečių, nuo 6 iki 59 metų, yra jautrūs bent vienam alergenui. Tokia pat situacija ir Lietuvoje. Tokie faktai ne tik gąsdina, bet ir verčia susimąstyti apie vis dažnėjančios alergijos priežastis. Mokslininkų yra nustatyta, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Priežastys dėl ko mūsų senoliai rečiau susidurdavo su alergija yra siejamos su gyvenimo būdo pasikeitimu. Alergija namų dulkių erkėms proporcingai didėja augant urbanizacijai, aplinkos užterštumui, plintant vakarietiškam gyvenimo būdui, kai žmonės daug laiko praleidžia uždarose dirbtinai vėdinamose patalpose.
Nacionalinėse ir tarptautinėse astmos bei alerginio rinito valdymo nuorodose ypač pabrėžiama aplinkoje esančių alergenų, t.y. namų dulkių erkučių, pašalinimo svarba (pateikiama lentelėje). Atlikti tyrimai rodo, kad įsijautrinimas namų dulkių erkutėms yra vaikų bronchinės astmos rizikos veiksnys. Papildomi tyrimai parodė, kad dulkių erkučių, su kuriomis kontaktuoja joms jautrus žmogus, kiekis turi tiesioginę įtaką bronchinės astmos simptomams. O dulkių erkučių kiekio sumažinimas palengvina bronchinės astmos simptomus, sumažina kvėpavimo takų jautrumą bei uždegimą. Pirminės alerginių ligų profilaktikos tyrimai parodė, kad mažesnis kontaktas su alergenais kūdikystėje sumažina įjautrinimo dažnį ir gali apsaugoti nuo alerginių ligų išsivystymo.
Viena iš teorijų, aiškinančių, kodėl vis daugėja įvairiausių ligų, yra švaros hipotezė, kuri teigia, kad ligų daugėja dėl pernelyg sterilios aplinkos. Neseniai pasirodė ir naujų šios hipotezės įrodymų. Vokietijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, vaikai, kurie gyvena kaimuose ir nuolat kontaktuoja su įkvepiamais alergenais, t.y. gyvuliais, o tiksliau jų aplinkoje esančiomis bakterijomis, perpus rečiau serga ligomis, kurias sukelia šie alergenai. Taip pat pastebima, kad katės ir šunys, laikomi namuose kaip naminiai gyvūnėliai, gali padėti išvengti alergijos. Ypač tai aktualu pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais.
Teoriją patvirtina ir dar vienas tyrimas, atliktas su pelėmis. Buvo lyginamos pelės, augančios laisvėje ir laboratorijose. Laboratorinės pelės gaudavo švarų, paruoštą maistą, gyveno švarioje aplinkoje, o laukinės natūraliomis sąlygomis gausiai kontaktuodavo su mikrobais. Pastebėta, kad laboratorijų augintinės daug dažniau kenčia nuo alergijų nei jų giminaitės laisvėje. Šis tyrimas tarsi atspindėjo dvi skirtingas kultūras – šiuolaikinę, kur rūpinamasi švara ir sveikata, bei senų laikų visuomenę, kai aplinkoje buvo gausu įvairių infekcijų.
Žmogaus gyvenimo būdas per ilgą evoliucijos laikotarpį tapo civilizuotas ir daug švaresnis. Tačiau vis dar neaišku, ar tai išties gerai. Nors infekcinių ligų ir sumažėjo dėl mažesnio kontakto su mikroorganizmais, bet, kai kurių mokslininkų manymu, pernelyg sterili aplinka bent iš dalies atsakinga už vis didėjantį alergijų skaičių. Todėl vertėtų susimąstyti patiems, ar alergijų skaičius didėja dėl vakarietiško, ar dėl švaresnio gyvenimo būdo, ir patiems pasiekti aukso vidurį siekiant išvengti alergijos namų dulkių erkutėms.
Čiužinius ir pagalves apvilkti sintetinio pluošto ar pusiau pralaidžiais (t. y. mažiau pralaidžiais) užvalkalais.
Patalynę skalbti kas vieną dvi savaites karštame vandenyje (mažiausiai 54,4º C temperatūros).
Kitos pageidautinos priemonės: mažinti drėgmę kambaryje iki mažesnės nei 50 proc., pašalinti kilimus iš miegamojo, netiesti jų tiesiai ant betono, vengti gulėti ar miegoti tiesiai ant baldų (t. y. nepaklojus lovos).
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauAlerginių susirgimų visame pasaulyje nepaliaujamai daugėja. Pavydžiui, dar prieš 100 metų šienlige (sezoniniu alerginiu rinitu arba polinoze) sirgo daugiausiai 10 procentų Europos gyventojų, tačiau šiandien šis skaičius išaugęs apie pusantro karto arba netgi dvigubai. Tai reiškia, kad šiandien polinozės paplitimas Europoje itin didelis ir ja sirgti gali net iki 20 procentų asmenų (maždaug kas penktas gyventojas). Vis dėlto jei ši liga diagnozuojama laiku ir ji tinkamai kontroliuojama, tikrai galima gyventi pilnavertį gyvenimą, išvengti gyvenimo kokybės suprastėjimo ir sunkesnių komplikacijų išsivystymo. Pakalbėkime apie alerginio rinito žalą vaikams, nosies plovimo naudą ir specifinę imunoterapiją....
Skaityti daugiauKeletas pagrindinių simptomų - vandeninga sloga, užburkusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, paraudusios ir niežtinčios akys, čiaudulys ir kiti panašūs sveikatos sutrikimai gali pranešti apie tai, kad organizmas alergiškas įkvepiamiesiems alergenams. Tokios alergijos gali prasidėti ir vaikystėje, ir bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Gana sudėtinga tai, kad įkvepiamųjų alergenų spektras yra labai platus ir ne visuomet įmanoma atsekti, kam alergiškas pacientas. Vis dėlto alergija įkvepiamiesiems alergenams gali kamuoti tik šiltuoju sezonu, maždaug balandžio – spalio mėnesiais, kai žydi ir žiedadulkes į orą paskleidžia tam tikri augalai, pavyzdžiui, beržai. Tačiau ji gali varginti ištisus metus - tuomet tikėtina, kad paciento imuninę sistemą papildomai „įjautrina“ namų dulkių erkutės, gyvūnų, tokių kaip katės, šunys, net karvės ir arkliai, epidermis bei pleiskanos, kai kurie vabzdžiai, pelėsiai, plunksnos ir kiti alergenai, kurie aplinkoje būna nuolatos, o ne tik šiltuoju metų laiku. Tad tam, kad įtariamų alergenų spektras bent kiek susiaurėtų, pacientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuriuo metų ar paros laiku jį kamuoja patys stipriausi simptomai. ...
Skaityti daugiauŠiandien apie alergijas kalbame dažnai – anksčiau ne taip dažnai pasitaikantis reiškinys jau tapo kasdienybe. Apie alergijas imame galvoti dažniau – parduotuvėse renkamės ne tik tai, ką mėgstame, bet tai, ką galime vartoti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45-iems pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija. Alergija maistui pasižymėjo vienas žmogus iš 1000. Manoma, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sergančiųjų alerginėmis ligomis skaičius sparčiai didėja. Nuo alerginių kvėpavimo takų ligų kenčia net apie 20 procentų populiacijos. Tai alerginė sloga, alerginis akių junginės uždegimas, alerginė astma. Labai dažnai visų šių trijų alerginių ligų simptomai būna drauge. Ligos atsiradimo priežastis yra ne viena. Pastebėta, kad polinkis sirgti alergine liga gali būti paveldėtas. Kitos priežastys, kaip nustatė mokslininkai, yra infekcinių ligų sumažėjimas, didėjanti aplinkos tarša ir urbanizacija. Visa tai veikia mūsų imuninę sistemą ir skatina alerginių ligų išsivystymą. ...
Skaityti daugiauPer įvairią literatūrą ir spaudą, televizijos laidas ir reklamas visi baigiami įtikinti, kad patalynėse gausu namų dulkių erkučių, kad seną patalynę būtina išmesti ar pakeisti ją kita, padedančia apsisaugoti nuo šių mažų mikroorganizmų. Jos mažytės ir akimis nepastebimos, tačiau dėl jų sukeliamo čiaudulio, slogos ir kosulio gali kiekvieną priversti pulti į neviltį. Bet ar iš tiesų gyvendami sterilioje aplinkoje išvengsime šių erkučių? Juk ant tokios patalynės žmonės miegojo šimtmečius, o alerginių ligų tuomet tikrai nebuvo daug, apie jas mūsų senoliai netgi ir nežinodavo. Tad ar namų dulkių erkutės išties yra blogis ir ar sterili aplinka nuo jų išgelbės? Pasidomėkime, ką teigia šiuolaikiniai mokslo pasiekimai......
Skaityti daugiauŠiuo metu įrodyta, kad bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Ji pasunkina kvėpavimą, sukelia dusulį ar kosulį. Dusulys dažnai būna priepuolių pobūdžio. Priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, kartais net pavojingi gyvybei. Bronchine astma serga 1–3 proc. Lietuvos vaikų ir 4 proc. suaugusiųjų. Vaikams ir jaunuoliams sergant astma, svarbus vaidmuo tenka alergijai. Žinoma gausybė alergenų, vienas iš keisčiau skambančių – namų dulkės....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai įspėja, kad patalpose tvyrančiame ore yra nuo 4 iki 10, o kartais net ir šimtą kartų daugiau nuodingųjų medžiagų negu lauke. Kodėl kartais imama čiaudėti, varva nosis ar kankina kosulys. Blogai savijautai dažniausiai įtakos turi dulkės, naminiai gyvūnai, mikroskopiniai grybeliai. Mokslininkų yra nustatyta, kad dauguma gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai kenčia nuo įvairių kvėpavimo takų bei odos ligų....
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauKasmet daugėja žmonių, alergiškų plunksnoms, pelėsiniams grybeliams, dulkių erkėms. Vienas iš alergenų, gyvenančių mūsų lovoje, yra namų dulkių erkės. Kaip jų išvengti? Kaip sukurti sveiką aplinką namuose? Apie tai pasakoja KMUK gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Jūratė Staikūnienė....
Skaityti daugiauPavasarį, sušilus orams, plačiau atveriame langus ir aktyviai užsiimame namų ruoša. Kruopščiai tvarkome kambarius, iš visų kampelių valome dulkes, skalbiame užtiesalus, šveičiame plyteles... Kaip sėkmingai tvarkytis buityje, kad išvengtume alergenų bei nepageidaujamo odos sudirginimo? Apie tai kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene ir gydytoja dermatovenerologe Felicija Dankšiene. ...
Skaityti daugiau