Kodėl alergijos dažnesnės mieste, arba ar verta siekti sterilumo?

Dulkių erkės – mūsų namų gyventojos

Namų dulkės – tai negyvos žmogaus odos ląstelės, nutrupėję plaukai, audinių siūleliai, dulkių erkės, pelėsiai, grybeliai, augalų nuotrupos, žemių smiltelės, maisto trupiniai ir kt. Visa tai šalia yra kasdien, jaučiame tai ar ne, bet tuo kvėpuojame.
Namų dulkių erkės – mikroskopiniai, apie 0,3 mm ilgio, voragyviai. Pasaulyje namų dulkių mėginiuose randama daugiau nei šimtas įvairių erkių rūšių. Jų skaičius dulkių pavyzdžiuose kiekvienoje šalyje kitoks ir priklauso nuo geografinės padėties, klimato sąlygų, higienos tradicijų. Lietuvoje namų dulkėse nustatytos 49 rūšių erkės, pas mus, kaip ir kitose Europos šalyse, labiausiai paplitusi erkė Dermatophagoides Pteronyssinus.
Dulkių erkės minta žmogaus odos pleiskanomis. Jos mėgsta šiltas, blogai vėdinamas patalpas, kur daug atvirų lentynų su daugybe senų knygų, kur miegama senose lovose.
Pats didžiausias dulkių šaltinis namuose – poroloniniai baldų čiužiniai. Jie maždaug po dešimties metų naudojimo pradeda irti ir išskiria daugybę kenksmingų sveikatai medžiagų. Kitos dulkių kaupimosi vietos – seni minkštieji baldai, minkšti žaislai, sena, ypač pūkinė, patalynė, kilimai, medžiaginės užuolaidos.
 

Mažos, bet piktos

Jos mažos, bet piktos, sukeliančios rimtus sveikatos sutrikimus. 10–15 proc. žmonių yra alergiški dulkių erkėms, 80 proc. – jų išmatoms, o 20 proc. – dulkių erkių baltymams (jos irgi keičia odą, sena oda pasklinda patalpoje mažytėmis dalelėmis ir labai lengvai patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą). Negyvų erkių liekanos ir pačios erkės gali būti alergenas žmogaus kvėpavimo takams, pro kuriuos jos įkvepiamos su dulkėmis į plaučius. Šioms erkėms ypač jautrūs bronchine astma sergantys žmonės. Jos jiems gali išprovokuoti pirmąjį bronchinės astmos priepuolį ar padažninti priepuolius jau sergantiems. Taip pat jos gali sukelti rinitus, egzemas, išbėrimus ir panašius sveikatos sutrikimus.
 

Kodėl dulkių erkutės sukelia alergiją?

Kiekvienas iš mūsų turime imuninę sistemą, kuri kovoja su ligomis ir infekcijomis. Jei būtina, organizmas išskiria atitinkamas medžiagas, padedančias greičiau ir efektyviau įveikti ligą ar infekciją. Kai kurių žmonių imuninė sistema per stipriai reaguoja į alergenus ir neadekvačiai aktyvuoja gynybines funkcijas. Tuomet kūnas išskiria cheminę medžiagą histaminą, kuris ir sukelia alerginę reakciją. Štai kodėl alergija kartais būna tiesiog žmogaus imuninės sistemos klaida.

Kodėl mūsų senoliai su alergija susidurdavo retai?

Pasak Amerikoje atlikto tyrimo, lyginant 1976–1980 ir 1988–1994 metų duomenis nustatyta, kad alergijų padaugėjo nuo 2 iki 5 kartų. O dabartiniai duomenys rodo, kad daugiau nei pusė amerikiečių, nuo 6 iki 59 metų, yra jautrūs bent vienam alergenui. Tokia pat situacija ir Lietuvoje. Tokie faktai ne tik gąsdina, bet ir verčia susimąstyti apie vis dažnėjančios alergijos priežastis. Mokslininkų yra nustatyta, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Priežastys dėl ko mūsų senoliai rečiau susidurdavo su alergija yra siejamos su gyvenimo būdo pasikeitimu. Alergija namų dulkių erkėms proporcingai didėja augant urbanizacijai, aplinkos užterštumui, plintant vakarietiškam gyvenimo būdui, kai žmonės daug laiko praleidžia uždarose dirbtinai vėdinamose patalpose.
 

Alergologai skatina kovoti su namų dulkių erkutėmis, siekiant išvengti bronchinės astmos

Nacionalinėse ir tarptautinėse astmos bei alerginio rinito valdymo nuorodose ypač pabrėžiama aplinkoje esančių alergenų, t.y. namų dulkių erkučių, pašalinimo svarba (pateikiama lentelėje). Atlikti tyrimai rodo, kad įsijautrinimas namų dulkių erkutėms yra vaikų bronchinės astmos rizikos veiksnys. Papildomi tyrimai parodė, kad dulkių erkučių, su kuriomis kontaktuoja joms jautrus žmogus, kiekis turi tiesioginę įtaką bronchinės astmos simptomams. O dulkių erkučių kiekio sumažinimas palengvina bronchinės astmos simptomus, sumažina kvėpavimo takų jautrumą bei uždegimą. Pirminės alerginių ligų profilaktikos tyrimai parodė, kad mažesnis kontaktas su alergenais kūdikystėje sumažina įjautrinimo dažnį ir gali apsaugoti nuo alerginių ligų išsivystymo.
 

Ar alergijos priežastis – per didelė švara?

Viena iš teorijų, aiškinančių, kodėl vis daugėja įvairiausių ligų, yra švaros hipotezė, kuri teigia, kad ligų daugėja dėl pernelyg sterilios aplinkos. Neseniai pasirodė ir naujų šios hipotezės įrodymų. Vokietijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, vaikai, kurie gyvena kaimuose ir nuolat kontaktuoja su įkvepiamais alergenais, t.y. gyvuliais, o tiksliau jų aplinkoje esančiomis bakterijomis, perpus rečiau serga ligomis, kurias sukelia šie alergenai. Taip pat pastebima, kad katės ir šunys, laikomi namuose kaip naminiai gyvūnėliai, gali padėti išvengti alergijos. Ypač tai aktualu pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais.
Teoriją patvirtina ir dar vienas tyrimas, atliktas su pelėmis. Buvo lyginamos pelės, augančios laisvėje ir laboratorijose. Laboratorinės pelės gaudavo švarų, paruoštą maistą, gyveno švarioje aplinkoje, o laukinės natūraliomis sąlygomis gausiai kontaktuodavo su mikrobais. Pastebėta, kad laboratorijų augintinės daug dažniau kenčia nuo alergijų nei jų giminaitės laisvėje. Šis tyrimas tarsi atspindėjo dvi skirtingas kultūras – šiuolaikinę, kur rūpinamasi švara ir sveikata, bei senų laikų visuomenę, kai aplinkoje buvo gausu įvairių infekcijų.
Žmogaus gyvenimo būdas per ilgą evoliucijos laikotarpį tapo civilizuotas ir daug švaresnis. Tačiau vis dar neaišku, ar tai išties gerai. Nors infekcinių ligų ir sumažėjo dėl mažesnio kontakto su mikroorganizmais, bet, kai kurių mokslininkų manymu, pernelyg sterili aplinka bent iš dalies atsakinga už vis didėjantį alergijų skaičių. Todėl vertėtų susimąstyti patiems, ar alergijų skaičius didėja dėl vakarietiško, ar dėl švaresnio gyvenimo būdo, ir patiems pasiekti aukso vidurį siekiant išvengti alergijos namų dulkių erkutėms.
 

Rekomenduojamos kovos su dulkių erkutėmis aplinkos kontrolės priemonės.

Čiužinius ir pagalves apvilkti sintetinio pluošto ar pusiau pralaidžiais (t. y. mažiau pralaidžiais) užvalkalais.
Patalynę skalbti kas vieną dvi savaites karštame vandenyje (mažiausiai 54,4º C temperatūros).
Kitos pageidautinos priemonės: mažinti drėgmę kambaryje iki mažesnės nei 50 proc., pašalinti kilimus iš miegamojo, netiesti jų tiesiai ant betono, vengti gulėti ar miegoti tiesiai ant baldų (t. y. nepaklojus lovos).