){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Penkiasdešimt aštuonerių metų Vytauto Valaičio, dirbančio Lietuvos televizijoje inžinieriumi, Zodiako ženklas - Skorpionas. Astrologai sako, kad po šiuo ženklu gimę žmonės yra konservatyvūs, nemėgsta kalbėti apie save. Gal todėl ponas Vytautas neskubėjo atverti širdies. Bet apie skorpionus sakoma ir taip: jie nepakeičiami darbe, tvirtos valios, atkakliai siekiantys tikslo, drąsūs žmonės. Vytautas netapo, nerašo, nelaiko savęs kolekcionieriumi, bet jo namai pilni knygų, paveikslų ir kitų meno dirbinių. Anot Vytauto, žmogaus lemtis - tai tam tikras talentas. Tik savo gyvenime turi atrasti tą talentą, pasirinkti savo sritį. Kodėl žmogus domisi menu? “Gal nuėjau ne tuo keliu?” - klausia Vytautas. O jam pačiam įtakos turėjo giminystės ryšiai. Jo pusbrolis T.Valaitis - moderniosios skulptūros pradininkas. Jis ir padėjo užmegzti pažintis su maždaug 1936-1950 m. gimimo dailininkais. “Bohema tada buvo kur kas įdomesnė, dabar jos lyg ir nėra”, sako Vytautas. Jis pasakoja, kad negrįždavo namo kokias dvi tris dienas, bet tik todėl, kad suėjimuose vykdavo filosofinės, literatūrinės diskusijos. Tada buvo madinga Rytų filosofija. Sėdima ištisą naktį, gurkšnojamas vynas ir šnekamasi... Žmonės buvo labiau išsilavinę, nors ir gaudavo mažiau informacijos, inteligentiškesni. Intelektą dar galima išlavinti, o inteligentiškumą formuoja tėvai, aplinka. Universitetas, pasak Vytauto, išmoko tik naudotis knygomis.
1980 m. Vytautą ištiko infarktas, po kiek laiko buvo operuotas. Prasidėjo psichologinės problemos - vis dėlto infarktas tokioje jaunystėje! Nors nebuvo pakeitęs gyvenimo būdo, kaip sakė, buvo nuodėmingas kaip ir visi, tačiau dar ilgą laiką jautėsi gerai. Paskui pradėjo darytis vis blogiau. Vis tik panika neapėmė, žinojo: arba operuotis, arba gyventi. Nepuolė tvarkyti ir žemiškų reikalų, tikėjo - viskas bus gerai, pasitikėjo gydytojais. 1997 m. birželio 23 d. operacija pavyko. Apie 5 valandą dienos ponas Vytautas jau atgavo sąmonę. 11 valandą ištiko klinikinė mirtis.
Komos būklės Vytautas išbuvo 35 paras. Bet tai tik sausas faktas. Ką žmogus patyrė, ką tai reiškia, žino tik jis vienas. Priartėti prie ano pasaulio, susidurti su nežinomybe ir turėti galimybę vėl grįžti - sunkus išbandymas, tai ir likimo dovana.
“Manęs neliko, aš nustojau būti čia, visą laiką buvau TEN, aname pasaulyje. Mačiau haliucinacijas, tačiau šviesos ir tunelių - ne. Mačiau save mažą - buvo šalta, drėgna, tamsu. Gailėjausi to mažo Valaičio...
Grįždamas iš klinikinės mirties girdėjau viską, ką prie manęs šnekėjo, ką darė... Jei būčiau medikas, prie sunkaus ligonio tikrai garsiai nešnekėčiau.
Gal kenčiu už tėvų, senelių nuodėmes, o gal ir už savo praėjusio gyvenimo, jeigu toks yra, bet TEN, kur aš buvau, pabaigos nėra. Mane buvo ištikusios kelios klinikinės mirtys ir galiu pasakyti, kad baimės dėl to, kad jau viskas, jau išeinu, aš nepajutau...”.
“Aš niekada sau nesakiau, kad noriu gyventi, bet ir jausdamas stiprų fizinį skausmą niekada negalvojau: geriau, kad viskas baigtųsi. Atsibudus dar ne vieną pergalę reikėjo pasiekti: tris dienas negalėjau kalbėti, kovojau, kad galėčiau pats kvėpuoti. Man pateikė ultimatumą, kad iškvėpuočiau 6 valandas. Intubacinį vamzdelį teko išimti, nes trachėjoje pasidarė nuospauda. Aš iki šiol nemoku kvėpuoti...”.
Perkeltas į palatą Vytautas negalėjo vaikščioti, todėl nuo ilgo gulėjimo atsirado didžiulių pragulų. Reikėjo sukąsti dantis ir verkiant pradėti vaikščioti, iš naujo išmokti atsisėsti, paimti šaukštą. Dėl pragulų būtų reikėję dar trijų keturių operacijų, bet nebuvo galimybės intubuoti, o kitokia narkozė negalima.
“Ir dirbti pradėjau dar neužgijus praguloms jau rugsėjo mėnesį, be jokios reabilitacijos. Vargau apie keturis mėnesius, būdavau visas šlapias, moterų higieniniais paketais apsiklijavęs...”.
Vėliau reikėjo gydyti nuospaudą trachėjoje ir vėl grėsė operacija, bet, laimė, atsirado gydytojas, kuris išgydė kitaip. “Rydavau špagą, taigi galėjau cirke dirbti”, - juokauja Vytautas.
Vytautas sako, kad po tokių išgyvenimų žmogus dažniausiai viską ima vertinti kitaip, buvę svarbūs dalykai netenka ankstesnės vertės. Per paskutinius ketverius metus po operacijos jis kitaip žiūri ir į gyvenimą, tapo atlaidesnis, ne toks kategoriškas. “Aš nekeičiu to, ko negaliu pakeisti. Blogus dalykus įvertinu ir jiems nepritariu, tačiau kartu sakau, kad dar ne taip viskas ir blogai. Gal dar didesnis egoistas pasidariau, daugiau sau leidžiu...”.
Ar po tokių išgyvenimų išlieka mirties baimė, juk tarsi pabuvota anapus? Anot Vytauto, tik kvailiai nebijo mirties. Visi jos bijome, nors dažnai neprisipažįstame...
“Žinau, kad ji ateis. Tiesa, dabar aš neplanuoju daugiau nei trims dienoms. Berdiajevas yra pasakęs: “Dieve, visą gyvenimą aš prašiau lengvesnio gyvenimo, o lengvos mirties paprašyti užmiršau”. Manau, man lengvos mirties prašyti nereikia”.
Jei būtų galimybė gyventi iš naujo šioje žemėje, ponas Vytautas greičiausiai gyventų darydamas tas pačias klaidas, nes jis netiki, kad galima pradėti ką nors iš naujo. Žmogui duota lemtis, jos ženklai, o mums gimus - įsižiebia žvaigždutė. Vytautas tiki likimu ir nei viena pragyventa diena su jos patirtimi jam neatrodo išbraukta iš gyvenimo.
Vytautas nemano, kad koma buvo pirmas ir paskutinis išbandymas jo gyvenime.
“Dar būdamas dvidešimties metų pasižiūrėjau mirčiai į akis. Tada, apie 1962 ar 1963 m., tarnavau laivyne. Per kažkokią operaciją Baltijos jūroje sudužo mūsų kateris, iš jo išsigelbėję plūduriavome vandenyje apie keturias valandas. Buvo labai sunku dar ir dėl to, kad turėjau išsaugoti seifą... Buvo ir šalčio, nors paprastai atrodo, kad 16oC temperatūros vanduo nėra toks jau šaltas, ir skausmo, ir baimės, ir puolančių žuvėdrų, kurias masino žmogaus akys. Paskui po truputį atlėgsta skausmas, pasidaro šilta, gera, prarandi sąmonę... Mūsų gal būtų ir neieškoję, jei ne slapti dokumentai, ginklai...
Kai kas teigia, kad gali ir iki 30oC temperatūros atšalti, tačiau esant žemai temperatūrai kraujas tirštėja, gal ir man tai atsiliepė?”.
Vytautas didžiuojasi, kad sunkiu momentu jo nepaliko žmona, daug padėjo sesuo ir, be abejo, nepamiršo draugai. Vytauto balse girdėti džiaugsmas, kad jam teko laimė gyventi tarp tokių žmonių. Jis mano, kad žmogus nemiršta jau vien todėl, kad daug kas nuoširdžiai nenori jo mirties. O jis turėjo daug angelų sargų...
“Kiek žinau, bendradarbiai rinkdavosi kiekvieną dieną ir svarstydavo, kuo man padėti. Gal man sekėsi, kad papuoliau į geras rankas, sutikau gerus gydytojus, gal ir todėl, kad esu savotiškas klinikų eksponatas - po 1982 m. atliktų operacijų mes tik du gyvi esam telikę...”.
Po pirmos operacijos Vytautas juokaudavo: “Buvau skolingas vienam žmogui 100 rublių, tai jis, matyt, labai bijojo, kad aš jam neatiduosiu skolos, todėl neleido man numirti. Tai aš visiems sakau, jeigu norit po operacijos išgyventi - pasiskolinkite pinigų, tai žmogus nuoširdžiai nenorės jūsų mirties”.
Vytautas įsitikinęs, kad ligonis turi tikėti chirurgu, o chirurgas - ligoniu, tarp jų turi būti ryšys. Fizinis skausmas būna prislopintas, bet tenka ištverti daug dvasinių skausmų.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę