Nereikalingos žmogaus kūno dalys: ką su jomis daryti?

 Ar visi organai mums reikalingi?

XIX a. pabaigoje – XX pradžioje, kai Nyčė paskelbė savo garsiąją frazę, kad Dievas mirė, žmogus nusprendė perimti jo vietą ir iš kūrinio tapti kūrėju. Ėmė plisti idėja sukurti naują tobulą žmogų, ir tai buvo ne tik literatūriniai H. Dž. Velso eksperimentai „Daktaro Moro saloje“. 1920-aisiais Sovietų Sąjungoje kilo idėja sukurti komunistinį ateities žmogų, kurio net ir vidiniai kūno organai būtų maksimaliai tobuli, o nereikalingi pašalinti. Kadangi naujo žmogaus sukurti nepavyko, buvo nuspręsta tiesiog patobulinti žmogų, pašalinant nereikalingus ar pavojingus organus, tokius kaip apendiksas, tonzilės ir pan. Vienu metu pavojinga buvo laikoma netgi storoji žarna, laimei, jos šalinti nedrįso.

Beje, antroje praėjusio amžiaus pusėje nereikalingų organų pašalinimo idėja buvo labai paplitusi ir Amerikoje, tiesa, po truputį atlėgo, o šiuo metu jau imta pripažinti, kad nereikalingų organų nėra – visi jie dirba savo darbą. Pasirodo, blužnis yra svarbus kraujodaros organas, yra duomenų, kad apendiksas yra naudinga žarnyno imuninės sistemos dalis, uodegikaulis yra raiščių ir raumenų prisitvirtinimo vieta. Kitos kūno dalys, kurios, manoma, suaugusiam žmogui nėra reikalingos, yra svarbios vystantis embrionui. O dar kai kurių funkcija laikui bėgant kito. Kita vertus, organas, kuris atrodo nereikalingas, iš tiesų gali atlikti funkciją – tiesiog jos dar nežinome. Taigi apie viską iš eilės.

Reabilituoti organai

Viena vertus, kai kurios, kaip manyta, „nereikalingos“ žmogaus kūno dalys buvo būtinos gyvenant tam tikromis sąlygomis. Štai protinių dantų reikėjo kietam maistui kramtyti, kūno plaukai šildė kūną, kai žmonės nedėvėjo drabužių ir nešildė savo būstų. Taigi galbūt šiais laikais, kai maistą lengva sukramtyti, o kūną susišildyti tinkamais drabužiais (juk ne veltui sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga), aukščiau minėtos kūno dalys nebeatlieka jokių funkcijų? Beje, kodėl žmogui reikalingi raumenys, kurie odai pašiurpus pakelia plaukus, taip pat nėra aišku. Kaip tie raumenys dirba, galima pajusti, kai sušalus pašiurpsta oda (vadinamoji žąsies oda). Kai kurie žmonės turi ir tryliktą porą šonkaulių. Tai gali būti palikimas iš tų laikų, kai žmogus vaikščiojo keturiomis.

Tačiau daugelis nereikalingais laikytų organų savo funkcijas jau susigrąžino.

Apie aklosios žarnos kirmėlinę ataugą prisimename tik tada, kai susergame jos uždegimu – apendicitu. Žolėdžiams gyvūnams ši atauga padeda virškinti augalinės kilmės maistą, o žmogaus virškinamojoje sistemoje ji jokios funkcijos praktiškai neatlieka. Kaip rodo moksliniai tyrimai, ši atauga galbūt iš dalies dalyvauja žmogaus organizmo imuninės sistemos veikloje, tačiau iki galo tai nėra patvirtinta.

Iki galo nėra aiški ir sinusų funkcija (prienosinių ančių). Manoma, kad jie padeda sušildyti įkvepiamą orą.

Speneliai nereikalingi vyrams. Jie susiformuoja abiem lytims ankstyvoje embriono stadijoje, todėl ir vyrai turi spenelius.

Apie protinius dantis ir kam jų reikėjo protėviams jau rašėme. O štai uodegikaulis, arba stuburgalis, yra mūsų protėvių turėtos uodegos liekana. Atrodytų, kad dabar jis nebeatlieka jokios funkcijos, tačiau taip nėra. Jo reikia ir šių laikų žmogui, kadangi, kaip jau minėta, prie jo tvirtinasi dubens dugną formuojantys raiščiai ir raumenys.

O kaip donorystė?

Apie organų paėmimą žmogui mirus žino visi, tačiau yra organų, kuriuos gali paaukoti ir gyvieji ir gyventi be jų visai normaliai. Pagrindiniai tokie organai yra inkstai, kaulų čiulpai. Dėl didelės pooperacinės rizikos gyvam donorui kepenų transplantacijos atliekamos retai. Kai organai poriniai, pvz., inkstai, yra paprasčiau, nes funkciją perima kitas organas, jei reikia persodinti kepenis, paprastai imama dešinioji dalis iki 60 proc., tokiu atveju organas regeneruoja. Mažiausiai yra pavojinga kaulų čiulpų donorystė.

Kartais pašalinti tenka

Kartais sergantiesiems kai kuriomis ligomis tam tikri organai pašalinami, ir be jų žmogus toliau gali gyveni mažiau ar daugiau visavertiškai.

Tulžies pūslės pašalinimas atliekamas dažniausiai. Paprastai tokia operacija atliekama susidarius tulžies akmenims.

Splenektomija (blužnies pašalinimas) dažniausiai atliekama sergantiesiems kraujo ligomis. Šis organas svarbus imuninei funkcijai ir kraujodarai. Nors jo pašalinimą pacientai ištveria normaliai, tačiau pirmaisiais metais po operacijos padidėja bakterinių infekcijų rizika.

Ilgą laiką skrandžio dalies pašalinimas buvo atliekamas gydant skrandžio opą – buvo vadovaujamasi taisykle: nėra organo – nėra problemos, kol atsirado veiksmingų sekrecijos blokatorių ir prasidėjo kova su Helycobacter Pylori. Po tokių operacijų dažnai susergama anemija. Taigi šiuo metu tokias operacijas stengiamasi atlikti kiek galima rečiau ir vis daugiau ligas gydyti vaistais.

Kai reikia pašalinti kasą, problemų būna daugiau, žmogui tenka visą gyvenimą vartoti fermentus, be to, kadangi kasa gamina insuliną, po tokios operacijos tenka kompensuoti ir jo trūkumą.

Kartais, pvz., sergant tireotoksikoze, tenka pašalinti ir skydliaukę, tačiau kadangi tai labai svarbus organas, ji  šalinama tik būtiniausiais atvejais, o po tokios operacijos skiriama pakeičiamoji terapija hormonais.

Žarnyno dalis gali būti šalinama, kai yra žarnų nepraeinamumas, augliai. Normaliai galima gyventi kai pašalinama ne daugiau kaip 40 proc. žarnyno.

Kartais reikia atlikti hemikolektomiją, kai pašalinama dalis storosios žarnos, virškinamojo takto veiklos sutrikimai.

Taigi, nors gamta žmogų sukūrė tobulą, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių koks nors šio tobulo mechanizmo sraigtelis sutrinka, nori nenori įsikišti vis dėlto tenka.

Žmogus gali gyventi be:

• Kepenys – jei išlieka 25 proc. sveikų kepenų, tai ilgainiui regeneruoja.
• Inkstai – be vieno žmonės gyvena visiškai normaliai.
• Skrandis – pašalinus net didelę skrandžio dalį, gyventi galima, tik reikia dažnai ir po mažai valgyti.
• Dvylikapirštė žarna – ją galima pakeisti to paties žmogaus  kitos žarnos dalimi.
• Plonoji žarna – galima gyventi, jei lieka jos nors 50 procentų.
• Storoji žarna – yra atvejų, kai teko pašalinti net 95 proc. storosios žarnos. Tačiau tokį žmogų visą laiką kankins diarėja.
• Blužnis – ji labai svarbi kraujodarai, šalinant blužnį, jos gabalėliai dažniausiai įsodinami į pilvo taukinę.
• Moterims kartais dėl ligos  tenka pašalinti gimdą ir jos priedus.