Įprastoje aplinkoje – tikslesni duomenys
VĮ „Šančių poliklinika“ direktorė-vyriausioji gydytoja Zita Česnavičienė, turinti ir homeopatės licenciją, pastebi, kad arterinė hipertenzija – labai daug tautiečių kamuojanti bėda. Lietuvoje ši liga vargina apie trečdalį suaugusių žmonių. Daugiau nei pusei 34–64 metų asmenų diagnozuota arterinė hipertenzija (59,1 proc. vyrų ir 50,9 proc. moterų), vyresnio amžiaus žmones ji vargina dar dažniau.
Kiekvienam pas šeimos gydytoją apsilankiusiam pacientui turėtų būti pamatuotas arterinis kraujo spaudimas. Tačiau teigiama, kad, kraujo spaudimą matuodami namuose, sužinotume patikimesnius duomenis.
„Svarbiausia kraujo spaudimą matuotis tam pasiruošus, atsipalaidavus. Tai vertėtų daryti 2–3 kartus kas 5–10 minučių nusiraminus, atsipalaidavus. Pirmąkart matuojant kraujo spaudimą, tikėtina nemaža paklaida dėl jaudulio. O, matuodami kraujo spaudimą antrą ir trečią kartą, gauname tikslesnius duomenis“, – sakė Z.Česnavičienė.
Kokios yra ribos
Visų pirma žmogus turi žinoti, ar jo kraujo spaudimas nėra padidėjęs. Normaliu laikomas kraujospūdis 120/80, kritinė arterinio kraujo spaudimo riba, kai reikia pradėti gydyti, laikytas 140/90 mm Hg. Naujausiais duomenimis, siūloma pradėti gydyti ir 130/85 mm Hg kraujo spaudimą, ypač jeigu pacientui yra rizikos patirti širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.
„Jei žmogus gerai jaučiasi, nejaučia jokių sutrikimų, kraujo spaudimo neverta kasdien matuoti po kelis kartus per dieną. Jei pradeda varginti galvos skausmas (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimas, nemalonūs pojūčiai širdies plote fizinės ar emocinės įtampos, o vėliau ir ramybės metu, būtina kelis kartus per dieną ilgėliau – bent porą savaičių – matuotis kraujo spaudimą. Tai reikėtų daryti ir žmonėms, kurių kraujo spaudimas padidėjęs, koreguojamas vaistais. Jiems kraujo spaudimą vertėtų matuotis kelis kartus per parą skirtingomis aplinkybėmis – ryte, dirbant sunkesnį darbą, susijaudinus, išgėrus vaistų“, – sakė Z.Česnavičienė.
Medikai ragina: jeigu kelis kartus atsitiktinai pasimatavęs kraujospūdį žmogus sužinojo, kad jis buvo aukštesnis negu 140/90 mm Hg, jam būtina eiti pas gydytoją išsitirti. 10 proc. atvejų padidėjęs kraujospūdis yra kitų rimtų ligų simptomas, tarkim, inkstų, širdies arba endokrininės sistemos.
Pokyčių dėsningumai
Kraujospūdis nėra vienodas, jis priklauso nuo įvairių dalykų: paros laiko, žmogaus aktyvumo, fizinio krūvio ir emocinės įtampos, net nuo aplinkos temperatūros, Mėnulio fazės, užtemimų.
Gydytoja pabrėžė, kad sveikam žmogui kraujospūdis svyruoja natūraliai, padidėja fizinės ir nervinės įtampos metu, sumažėja ramybės būsenos, atsipalaidavus, miegant. Sveikam žmogui padidėjęs ar sumažėjęs kraujo spaudimas greitai normalizuojasi, o, sutrikus jį reguliuojantiems veiksniams, kraujospūdis gali išlikti padidėjęs ilgą laiką.
Dieną kraujo spaudimas priklauso nuo žmogaus protinės ir fizinės veiklos. Natūraliai aukščiausias jis būna 11–13 val. Naktį kraujospūdis natūraliai sumažėja beveik penkiolika procentų aktyviems ir apie penkis procentus nesikeliantiems iš patalo žmonėms. Tai – biologinis arterinio kraujospūdžio kitimas. Daugiau kraujo spaudimas naktį sumažėja rūkaliams, kadangi naktį jų organizmas negauna nikotino. Prabudus kraujo spaudimas natūraliai padidėja. Tai nutinka ir dėl nedidelių veiksnių. Pavyzdžiui, spaudimas iki 10 mmHg gali padidėti dalykinio pokalbio metu, po nemigo nakties.
„Arterinė hipertenzija kaip liga diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė – tai yra kai dažnai matuojant, kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg ir būna didesnis“, – akcentavo Z. Česnavičienė.
Žodžiu, jei žmogus aktyviai dirba fizinį darbą, sportuoja, patiria stresą, tumpalaikis, nors kartais ir smarkus, arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, padažnėjęs širdies ritmas yra normalus dalykas. Po fizinio krūvio kraujospūdis turėtų normalizuotis per 15–20 minučių.
Didžiausi rizikos veiksniai
Kraujo spaudimui įtakos turi ir mūsų mitybos įpročiai. Kava, stipri arbata, karštas maistas, aštrūs patiekalai, druska, imbieras, kai ką ir saldumynai tonizuoja, didina kraujo spaudimą. Tie svyravimai nebūna dideli, nuo maisto kraujo spaudimas gali padidėti 10–20 mm Hg – kompensaciniu lygiu.
Vasarą daug išprakaitavus ar ilgai pasikaitinus saunoje, kraujo spaudimas gali kristi. Taip nutikti gali susirgus, ypač viduriuojant.
Nikotinas gali padidinti sistolinį ir diastolinį kraujospūdį, ir šis poveikis gali trukti nuo penkiolikos iki trisdešimties minučių. Reguliariai rūkant – maždaug vieną pakelį per dieną – net ir nesergančiam hipertonija arterinio kraujo spaudimas būna nuolat padidėjęs.
Arterinio kraujo spaudimo padidėjimą skatina ir reguliarus alkoholio vartojimas. Jis gali būti viena iš arterinės hipertenzijos išsivystymo priežasčių.
Neabejotinas arterinės hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksnys yra reguliarus nuolat pasikartojantis stresas (jis aktyvina simpatinę nervų sistemą, ir dėl to kyla kraujo spaudimas), persivalgymas, antsvoris, nejudrumas.
Gyvensenos reikšmė
„Tautiečiams labai svarbu žinoti, kad lengvi mankštos pratimai, bėgiojimas, aktyvus pasivaikščiojimas, žvejyba, grybavimas, bet koks lengvas fizinis krūvis padeda atsilaiduoti ir reguliuoja kraujo spaudimą. Krūvio metu pradžioje kraujo spaudimas gali šoktelėti, bet greitai normalizuojasi“, – sakė Z. Česnavičienė.
Kaip efektyviai kraujo spaudimą reguliuoti padeda fizinis krūvis, įsitikino ir šio rašinio autorė. Kai darbe tvyrojo labai sunki atmosfera, pastebėjau, kad mano kraujo spaudimas 10–30 proc. padidėjęs – siekia 180–100mm Hg. Nors medikai skubiai paskyrė kraujo spaudimą reguliuojančių vaistų, pastebėjau, kad ir be jų po apsilankymo baseine kraujo spaudimas tapdavo normalus. Tad iš karto po darbo grįždavau namo, pavalgydavau, pasimatavusi kraujo spaudimą ir įsitikinusi, kad jis padidėjęs 15–30 mmHg, važiuodavau į sporto klubą. Valandą pasportavus arba tik plaukiojus namuose, kraujo spaudimas vėl būdavo idealus ar net mažesnis negu norma. Taip baseinu ir sporto sale gydžiausi kelis mėnesius. Situacija pasikeitė, pasikeitus tiesioginiam mano vadovui. Nuo tada tikiu, kad sportas ir baseinas gydo ne prasčiau negu vaistai.
Šlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauLietuvoje kiekvienas naujai besidarbinantis žmogus turi pasitikrinti sveikatą, t.y. darbdaviui pateikti sveikatos pasą. Dažnam tai atrodo tik formalumas, „ėdantis“ laiką. Tačiau, pasak specialistų, jei jūsų sveikata bus tikrinama pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus, tai šis dokumentas bus realus sveikatos atspindys....
Skaityti daugiauTurkija – mėgstamiausia tautiečių atostogų vieta. Daugelio lietuvių akyse ši šalis iškyla ir kaip savitos pirties gimtinė, tad ir kurortinėse vietovėse daug poilsiautojų susidomi būtent šiomis paslaugomis. Vis daugiau europiečių į šią šalį išsiruošia tam, kad pasinaudotų medicinos paslaugomis. Medicininiam turizmui vis populiarėjant, šis klausimas tampa labai įdomus ir svarbus ir mums....
Skaityti daugiauMūsų oda – organizmo sveikatos atspindys. Jeigu ji papilkėjusi, išsausėjusi, šerpetojanti, patinusi ar išberta – kažkas negerai. Vertėtų nepamiršti, kad keičiantis sezonams, keičiasi ir odos priežiūra....
Skaityti daugiauPaskutiniu metu terminas „hialurono rūgštis“ skamba vis dažniau. Vienose reklamose ji aukštinama kaip jaunystės eliksyras, kitose teigiama, kad ji tokia pati svarbi kaip ir vanduo. Nors organizmas ją gamina pats, senėjant jos kiekis mažėja, todėl trinka ne tik sąnarių funkcija, bet ir atsiranda odos raukšlėtumas. Kuo hialurono rūgštis naudinga mūsų organizmui? ...
Skaityti daugiauJuoko metu gaminamas vitaminas C. Ar teko girdėti tokį posakį? Nors žmogaus organizmas pats vitamino pasigaminti negali ir jo gauna tik su maistu, juokas vis tiek labai naudingas dėl kitų priežasčių. Ar žinote, kokių? ...
Skaityti daugiauŽmogus stengiasi grįžti prie to, kas natūralu, nes tokia jo prigimtis. Darnai su gamta skiriama vis daugiau dėmesio. Ir ne nuostabu – aplinkui tiek daug chemijos, kad bent jau ant savo odos, nagų ir plaukų norėtųsi tepti kažką natūralesnio. Žinokite – daug ką turite tiesiog savo namuose! Taigi kaip puoselėti savo grožį neišeinant iš namų ir dar pasidžiaugiant natūralumu už žymiai mažesnę kainą? Pristatome Jums šiek tiek gudrybių, apie kurias galbūt dar negirdėjote. ...
Skaityti daugiauNors masažai daugumai siejasi su pečiais, nugara ar kitomis kūno vietomis, tačiau masažuoti galima ne tik juos. Masažas puikiai pritaikomas ir veido sričiai. Pasirodo, kad tai labai natūralus ir seniai taikomas būdas, padedantis išsaugoti ir susigrąžinti veido odos grožį. Pakalbėkime apie veido masažą plačiau – kuo jis naudingas? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė vadinama viena klastingiausių ligų, nes jos pradžios galima ir nepastebėti. Negana to, daugybė pacientų tiesiog ignoruoja besiplečiančias venas, atsirandančius mazgus, kojų skausmą, nuovargį ir tinimą. Kokie simptomai perspėja apie besivystančią venų varikozę? Kaip kraujagyslių chirurgas įvertina venų būklę? Kaip gydoma venų varikozė?...
Skaityti daugiauPraktiškai kiekviena moteris nori putlių ir minkštų lūpų. Kai vienos ryžtasi injekcijoms, kitos nori tokio efekto pasiekti natūraliais būdais. Pristatome 7 patarimus, padėsiančius turėti putlesnes, minkštesnes ir, svarbiausia, sveikesnes lūpas. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauStrijų atsirasti gali tikrai ne tik nėštumo metu, nors jos dažniausiai susiformuoja būtent laukiantis. Strijų gali atsirasti tuomet, kai staigiai kinta kūno svoris, kaip nors keičiasi hormonų pusiausvyra, sutrinka kolageno ir elastino gamyba. Dažniausios jų susiformavimo vietos – klubai, pilvas, sėdmenys, tačiau jų gali atsirasti ir ant liemens bei krūtinės, rankų odos. Ką reikėtų žinoti apie strijas, kad jų susiformavimo tikimybė sumažėtų iki minimalios? Ką daryti, jei strijų vis dėlto atsirado ir jos kelia gana didelį diskomfortą? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui norisi atsinaujinti ir ne tik įsigyti naujų, ryškesnių, spalvingesnių drabužių, bet ir pasirūpinti savo veido oda. Mes siūlome 3 paprastus naminių veido kaukių receptus, kurie padės atgaivinti, pamaitinti ir sustangrinti odą ir taip geriau pasiruošti artėjančiam šiltajam metų laikui. Taigi – pirmyn į nuosavą namų grožio saloną!...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauŠiuolaikinės moterys dažnai ne tik laiko keturis namų kampus, bet ir sunkiai protiškai dirba, pasiekia karjeros aukštumų, rūpinasi savo šeima ir dar turi kalnus pomėgių. Ką valgyti, kad neblėstų moters energija ir grožis? Mes siūlome į savo mitybą įtraukti tris moters sveikatai itin naudingus maisto produktus – bananus, linų sėmenis ir riebią žuvį. Siūlome pamėginti dažniau mėgautis šiais maisto produktais ir tikimės, kad pokyčius pastebėsite labai greitai!...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę