Beskausmio gimdymo poveikis naujagimiui

Praėjusiame žurnalo numeryje apžvelgėme epidurinio nuskausminimo poveikį motinai, jo privalumus ir trūkumus. Šį kartą norėtume paanalizuoti šio nuskausminimo metodo gimdymo metu poveikį vaisiui ir naujagimiui.
 

Epidūrinis nuskausminimas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl kiekviena gimdyvė turi tvirtai apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“ ir tik tuomet nuspręsti, ar ji tikrai nori epidurinės analgezijos gimdymo metu.
Gimdyvės, jausdamos skausmą, patiria stresą, o tai neatsiejamai jaučia ir vaisius. Todėl bet koks skausmo mažinimo metodas ne tik padeda gimdyvei, bet ir mažina streso pavojų vaisiui. Streso metu į gimdyvės kraują yra išskiriami hormonai – katecholaminai, kurie gali sutrikdyti darnią gimdos veiklą gimdymo metu – atsiranda gimdos diskoordinacija (neefektyvūs sąrėmiai). Epidurinės analgezijos metu skausmas sumažėja, todėl mažiau katecholaminų patenka į gimdyvės kraujotaką, gimda pradeda darniai ir efektyviai susitraukinėti, gimdymo progresavimas pagerėja, mažėja vaisiaus patiriamas stresas.
Taip pat stresas verčia gimdyves dažniau kvėpuoti. Tai pakeičia gimdyvės kraujo pH, todėl sutrinka efektyvus deguonies transportas vaisiui.
Taigi epidurinė analgezija, mažinant gimdyvės patiriamą stresą, yra naudinga, tačiau nereikia pamiršti kad ji pati tiesiogiai gali sukelti stresą vaisiui, todėl būtina griežta jos kontrolė.
Šalutinis epidurinės analgezijos poveikis vaisiui gali pasireikšti tiesiogiai dėl vartojamų vaistų poveikio, ir netiesiogiai per pokyčius, vykstančius gimdyvės organizme.
Pastebėti šie galimi šalutiniai poveikiai vaisiui:
1. Netinkama vaisiaus padėtis gimdoje. Vaisius gimdoje dažniausiai būna tokioje padėtyje, kuri padėtų jam kuo lengviau ir greičiau užgimti. Pastebėta, kad epidurinės analgezijos metu vaisiaus galvutė rečiau pasisuka į optimalią gimdymui padėtį, todėl gimdymas gali užtrukti, gali netgi prireikti papildomų medikų intervencijų sėkmingam gimdymo užbaigimui.
2. Vaisiaus širdies darbo pakitimai.
Pagreitėjęs ritmas – tachikardija. Pastebėta, kad gimdyvių, kurioms atliekamas epidurinis nuskausminimas, vaisiams dažniau nustatoma tachikardija. Manoma, kad tai lemia padidėjusi gimdyvės kūno temperatūra, nes epidurinė analgezija gali sukelti gimdyvės karščiavimą. Tačiau vaisiaus tachikardija gali atsirasti ir dėl kitų rimtų priežasčių, todėl vaisiaus gyvybės saugumui užtikrinti medikai gali būti priversti atlikti kitas intervencijas, kad būtų greičiau užbaigtas gimdymas.
Suretėjęs ritmas – bradikardija. Manoma, kad tai gali atsitikti tik dėl nepakankamos epidurinės analgezijos kontrolės.
Kiti širdies darbo sutrikimai. Manoma, kad juos lemia didesnės vaistų dozės. Greita nuskausminimo pradžia gali priversti per greitai susitraukinėti gimdą, o tai blogina kraujotaką placentoje, dėl ko blogėja vaisiaus širdies darbas ir būklė.


3. Tiesioginis toksinis vaistų poveikis vaisiui. Epidurinei analgezijai vartojami vaistai patenka į motinos kraujotaką, o kartu per placentą ir į vaisiaus kraujotaką. Kadangi vaisiaus ir naujagimio kepenys nėra subrendusios, tai vaisto pašalinimas iš naujagimio organizmo užtrunka ilgiau nei iš gimdyvės organizmo, todėl naujagimis patirs stipresnį šalutinį vaistų poveikį.
Epidurinės analgezijos poveikis naujagimiui pasireiškia dėl per placentą į jo organizmą patekusių nuskausminimo tikslu vartojamų vaistų.
Pastebėti šie galimi šalutiniai poveikiai naujagimiui:
1. Duodami mažesni balai pagal Apgar skalę. Apgar skalė yra naujagimio būklės po gimimo vertinimo testas. Jis paprastai atliekamas du kartus: praėjus 1 minutei nuo gimimo ir praėjus 5 minutėms nuo gimimo. Pastebėta, kad naujagimių, kurių mamos gimdė su epiduriniu nuskausminimu, balai būna mažesni dėl mažesnio raumenų tonuso ir jėgos (naujagimiai būna lyg išglebę).
2. Maitinimo krūtimi problemos. Tyrimai rodo, kad epidurinė analgezija nedaro įtakos motinų norui pradėti maitinti naujagimį krūtimi, bet vis dėlto pirmosiomis valandomis jie maitinami krūtimi rečiau, todėl dažniau yra primaitinami iš buteliuko. Taip pat nustatyta, kad kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus dažniau maitino mamos, kurios gimdė be epidurinio nuskausminimo. Manoma, kad maitinimas krūtimi nukenčia dėl to, kad epidurinis nuskausminimas skatina hormono oksitocino, kuris skatina pieno išsiskyrimą ir daro įtaką motinos ir naujagimio ryšiui, gamybą. Taip pat mamos, kurios yra linkusios pasirinkti vieną intervenciją (nuskausminimą), lengviau priima ir kitas siūlomas intervencijas (naujagimius primaitina iš buteliuko).
3. Naujagimių gelta – hiperbilirubinemija. Tai fiziologinė praeinanti naujagimio būklė, kuri kartais dėl tam tikrų priežasčių gali virsti būkle reikalaujančia gydymo. Pastebėta, kad epidurinis nuskausminimas tokios būklės riziką didina iki 2 kartų.
4. Bakterinės infekcijos įtarimas ir gydymas antibiotikais. Epidurinis nuskausminimas gali sukleti gimdyvės karščiavimą, kuris medikams leidžia įtarti galimą infekciją ne tik motinos, bet ir vaisiaus ar naujagimio organizme. Todėl naujagimiai, kurių mamoms buvo atliekamas epidurinis nuskausminimas, yra dažniau tiriami dėl galimos bakterinės infekcijos ir gydomi antibiotikais, nors jie ir neserga dažniau nei natūraliai pagimdžiusių motinų naujagimiai.
5. Sutrikęs motinos ir naujagimio ryšys. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad motinos, kurioms buvo atliekamas epidurinis nuskausminimas, praėjus metams buvo mažiau patenkintos savo gimdymo patirtimi nei motinos, gimdžiusios be nuskausminimo. Manoma, kad tai galėjo nulemti ilgesnis ir sunkesnis gimdymas, instrumentų panaudojimas gimdymo metu (kaip epidurinio nuskausminimo pasekmė). Taip pat dalis gimdyvių, patirdamos skausmą gimdymo metu, jaučia užsimezgant tvirtesnį ryšį su naujagimiu, o skausmo nebuvimas tą pojūtį iš jų lyg ir atima. Tyrimai rodo, kad mamos, kurioms buvo atliekamas epidurinis nuskausminimas, mažiau praleidžia laiko su savo naujagimiais ir apibūdina juos kaip reikalaujančius daugiau priežiūros.
6. Neurologinės būklės ir elgesio pokyčiai. Atlikti tyrimai parodė, kad dėl epidurinio nuskausminimo gimdant gali pakisti naujagimių neurologinė būklė ir elgesys, palyginti su natūraliai gimusiais naujagimiais. Nustatyta, kad jie gali vangiau reaguoti į žmogaus balsą, gali sutrikti jų motorika, atsakas į stresą, sumažėti raumenų tonusas, pakisti refleksai.
7. Hiperaktyvumas. Šiuo metu mokslinėje spaudoje pasirodo įtarimų, kad epidurinis nuskausminimas gimdant gali sukelti vaikų hiperaktyvumą.
8. Kvėpavimo susilpnėjimas. Šį reiškinį tiesiogiai gali sukelti vaistai, perėję placentą ir patekę į vaisiaus kraujotaką, kurie, gimus naujagimiui, vis dar nepašalinti iš organizmo. Tačiau šio poveikio galima išvengti gerai kontroliuojant vaistų dozes, o gimus naujagimiui, kurio kvėpavimas smarkiai susilpnėjęs, ir įtariant, kad tai sukėlė vaistai, galima suleisti priešingai veikiančių vaistų ir normalizuoti naujagimio kvėpavimą.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Egle
2012-11-15 19:21
Gimdziau su epidura. Juk ne akmens amzius, nereikia kankintis. Gimdymas juk tikra kankyne ir didziulis stresas. O rysys su vaiku, kuri gimdziau su epidura, glaudus ir net labai.
Ruta
2011-03-29 16:41
Manau visas sias bukles galima privesti taip pat prie bet ko kito, nemanau, kad tai epiduro pasekmes...

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai