Kodėl skauda dantis ir dantukus

Viduramžiais Vakarų Europoje taikyti įvairiausi gydymo būdai, neretai – vadovaujantis primityviu (jeigu vertinsime šių dienų akimis) supratimu apie ligų priežastis. Pavyzdžiui, ilgą laiką dėl dantų skausmo kaltintas dantų „kirminas“, o jį „numarinti“ dažniausiai bandyta augaliniais vaistais. Remiantis senovės arabų metodikomis, tam naudotos ir įvairios rūgštys. Dažnai „kirminas“ gydytas dūmais ir garais, kurie sklisdavo deginant trintas vaistinių augalų sėklas. Jas sumaišydavo su avies riebalais, pagamindavo rutuliukus. Pacientas rankose laikydavo vamzdelį, kurio vienas galas būdavo nukreipiamas į rūkyklą, o kitas – į dantį. Riebalai, kaitinant juos ant ugnies, užvirdavo, ir susidarę karšti garai pasiekdavo danties sritį ir „išvarydavo“ kirminą... Kodėl genda dantys, kaip išsivysto dantų ėduonis – liga, priverčianti lankytis pas odontologus? Atsakė Kauno medicinos universiteto (KMU) Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos vadovė docentė Simona MILČIUVIENĖ.

Ne kirminukai...

Dantų ėduonis išsivysto, kai burnos ertmėje esančios bakterijos ir mikroorganizmai pažeidžia danties emalį ir gilesnius kietuosius danties audinius.
Svarbūs ir kiti veiksniai: burnos higiena, fluoro kiekis geriamajame vandenyje, kokybinė ir kiekybinė seilių sudėtis, kietųjų danties audinių ląstelės struktūros ypatumai.
Ėduonis – labai dažna liga. Pavyzdžiui, Lietuvoje kiekvieno dvylikamečio burnoje vidutiniškai yra 3,5 ėduonies pažeisti dantys.
Dantukai gali pradėti gesti tik išdygę. 7–10 proc. vienerių dvejų metukų vaikų jau yra diagnozuojamas ankstyvasis dantų ėduonis, dar vadinamas „buteliuko ėduonimi“. Jo priežastis – netinkama mityba: saldžios arbatos, saldintas pienas ir kiti produktai – tėvams ir mamoms trūksta žinių apie vaiko priežiūrą, burnos higieną.
Vaiko dantys dar nėra gerai mineralizuoti, juos intensyviai veikia rūgštys. Ypač pažeidžiami 1–2 metų vaikų priekiniai dantukai. Juos „graužianti“ liga – juosiantysis ėduonis, dėl kurio dantis nulūžta. Jeigu taip įvyksta, reikia šalinti šak-nį, ir dėl to žandikaulis gali nepakankamai išsivystyti, likti siauras, be to, yra ir nemaža antkaulio uždegimo, pūlinių susidarymo ir audinių uždegimo tikimybė, dėl galimų komplikacijų gali prireikti gydyti antibiotikais.

Ką reikia priminti tėvams

Maždaug trečiaisiais vaiko gyvenimo metais sudygsta visi pieniniai dantukai. Jeigu burnos higiena nėra tinkama, jau po metų ar net anksčiau dantys pradeda gesti. Vaikų mityba tampa labai ydinga dėl didelio kiekio dantų ėduonį skatinančių maisto produktų (saldūs gėrimai, čiulpiamieji saldainiai, traškučiai, kokakola, spraitas, fanta ir kt. gėrimai, kurių pH yra mažas). Įvairiuose ledinukuose esanti sacharozė suskyla burnoje iki rūgščių ir skatina ėduonies išsivystymą. Burnoje susidariusios rūgštys tiesiog tirpdo mažai mineralizuotus vaikų dantis.
KMU specialistų atliktų moksleivių burnos būklės tyrimo duomenimis, 90 proc. 6–7 metų vaikų pieniniai dantukai yra sugedę.
Kartais tėvai klaidingai mano, kad pieninių dantų gydymas – nesvarbus („vis tiek iškris“). Ėduonies pažeistus pieninius dantis, kaip ir nuolatinius, skauda, gali išsivystyti pūliniai ir uždegimai. Jeigu jie negydomi, nuolatiniai dantys gali išdygti su defektais. Jei pieninių dantų netenkama anksti, žandikaulis formuojasi netaisyklingai, dėl to galimos sąkandžio anomalijos.
Pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys (kramtomieji paviršiai) yra su giliomis vagelėmis. Šiose zonose – didžiausia ėduonies vystymosi rizika. Neretai, rodo tyrimai, kol krūminis dantis visiškai išdygsta, jau ir sugenda.

Kodėl pirmieji krūminiai dantys neatsparūs ėduoniui?

Nuolatinių krūminių dantų vystymosi pradžia – dar naujagimystės periodas. Jeigu dantų vystymosi metu mama ar vaikas serga įvairiomis ligomis, vartoja daug vaistų, gali sutrikti danties mineralizacijos procesas. Toks dantis išdygs nevisavertis ir yra tarsi „užprogramuotas“ gesti. Tai viena priežasčių.
Be to, kuo sudėtingesnis danties kramtomojo paviršiaus reljefas, tuo didesnė ėduonies išsivystymo tikimybė. Nustatyta, kad apie 20–40 proc. septynmečių vaikų pirmąjį nuolatinį krūminį dantį jau pažeidžia ėduonis.
O šis dantis labai svarbus. Dar jis vadinamas „sąkandžio raktu“. Jeigu šį dantį tenka plombuoti, tai atlikti reikia labai tiksliai, atkuriant vainiko aukštį, kad formuotųsi normalus sąkandis.
Veiksminga vaikų krūminių dantų išsaugojimo priemonė – dengimas silantais (7–8 metų vaikams ši paslauga yra nemokama). Kai vagelės negilios, dengti jų silantais nebūtina. Tai įvertina odontologas.
Tačiau niekas negali pakeisti kasdieninio dantukų valymo ryte ir vakare su šepetėliu ir dantų pasta, tarpdančių siūlu, kai reikia, – skalavimo ir kt. priemonėmis.

Nuo pirmojo dantuko iki pirmosios raidės

Burnos higiena būtina jau tuomet, kai išdygsta pirmasis dantukas.
Du kartus per metus tėvai turi nuvesti vaiką pas odontologą. Pirmą kartą – kol dar neskauda, kad vaikas susipažintų su gydytoju ir kabineto aplinka. Tai turi įvykti pakankamai anksti, nes vyresni vaikai ima bijoti gydytojo. Jei pas dantistą vaikas patenka jau suskaudus dantims, jis patiria daug streso.
Laiku atvykus, gydytojas sudarys profilaktikos planą, patars tėvams, kaip dantukus prižiūrėti, kad jie būtų sveiki.
Be to, tėvai turi nenuteikti vaiko gydytojo atžvilgiu neigiamai, atvirkščiai, stengtis vaiką tinkamai parengti, kad būtų galima kokybiškai atlikti visas procedūras.

Kada vieną atsakingiausių higienos įgūdžių – dantukų valymą – galima patikėti pačiam vaikučiui?

Tai individualu. Ir keturmetis, jei jis tinkamai mokytas šių įgūdžių, gali tai gerai mokėti. Šie įgūdžiai susiję su vaiko smulkiųjų raumenų ir koordinacijos vystymusi. Laikoma, kad šie gebėjimai yra pakankamai geri, kai vaikas moka rašyti pirmąją raidę, t.y. apie šeštuosius gyvenimo metus. Iki tol dantukus jam turi valyti tėvai (ar padėti išsivalyti), taip pat kontroliuoti, kiek laiko ir kaip vaikas tai atlieka pats.
Dygstantys dantukai dar visiškai nekontaktuoja su kito žandikaulio dantimis, todėl savaime neapsivalo, ir jų vagelėse ir plyšeliuose kaupiasi dantų apnašos. Dygstančių ir neseniai išdygusių dantų kramtomųjų paviršių tarpgumburiniai plyšiai yra minkšti, nesubrendę. Jeigu dantų apnašos neišvalomos, ardomas danties kramtymo paviršius.
Norint gerai jį išvalyti, dantų šepetėlį reikia laikyti statmenai dantų lankui, kramtymo paviršių valyti kruopščiai. Tai nelengva net ir septynmečiui.
Devynių trylikos metų amžiaus vaikams dygsta antrieji nuolatiniai krūminiai dantys. Apie dvejus metus šie dantukai bręsta, ir, jeigu prastai valomi, greitai gali būti pažeisti ėduonies.
Antrojo krūminio dantuko valymo metodika – ta pati, kaip ir pirmųjų, ir išsivalyti jau gali pats vaikas. Tėvai turi kontroliuoti valymo kokybę.

„Dantų šepetėlio“ draugijos ABC

• Anksti ryte ir eidamas miegoti su vaikiška fluoro turinčia pasta (ne suaugusiesiems skirta!) išsivalyk dantukus.
• Bent du kartus per metus lankykis pas gydytoją odontologą, atlik dantų ligų profilaktikos procedūras (kokias – pasakys gydytojas; kai reikės, jis padengs dantukus fluoro želė ar laku, silantais).
• Cukrus (saldainiukai, saldūs limonadai, „čiulpinukai“) gali pakenkti dantukams; suvalgęs saldainį ar traškučių, išsiskalauk burną vandeniu ar nesaldinta arbata.

Populiariausi straipsniai

Kai burnoje atsiranda žaizdelių

Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiau
Kūdikio odelės priežiūra pirmaisiais gyvenimo metais

Kūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiau
Kaip įveikti naujagimio prakaitinę

Mielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiau
Ar jūs jau subrendote?

Lytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiau
Kūdikių odos priežiūra: ką turi žinoti mamytė

Tinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiau
Pirmieji vaiko dantukai

Norint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiau
Dažna kūdikių odos problema – iššutimai

Iššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiau
Susilaukus kūdikio: pirmosios dienos

Žinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiau
Spalvos žmogaus gyvenime

Spalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiau
Raudonos nosies diena – metas švęsti !

ir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiau
Vaikų miego sutrikimai

Manoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiau
Išimamieji protezai dantims atkurti

Šiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiau
Kuo skalbti vaikiškus drabužėlius?

Skalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiau
Vaikų ausų uždegimas

Vidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau
Kiškio lūpa ir vilko gomurys

„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiau
Vaikų plaukų priežiūra

Nemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau