){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kasmet visame pasaulyje gimsta daugiau kaip 100 tūkst. naujagimių, kuriems nustatoma šleivapėdystė. Deformacijos dažnis Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra 1–2/1000 naujagimių. Žinoma, kad deformacija dažnesnė berniukams nei mergaitėms, ir pusę atvejų pažeidimai būna abiejose pėdutėse (1 pav.).
„Svarbiausia, ką turi žinoti tiek šeimos gydytojai, pediatrai, tiek tėveliai, kad ligoniukus, kuriems yra ši patologija, galima išgydyti, tik reikia laiku ir labai tiksliai pradėti gydymą. Tokius pacientus geriausiai pradėti gydyti jau pirmomis gyvenimo savaitėmis, kad iki pirmųjų vaiko žingsnių deformacijos būtų pakoreguotos. Visi pacientai būtinai turi būti siunčiami pas vaikų ortopedą“, – ankstyvo gydymo svarbą pabrėžia J.Gintautienė.
Šios ligos atsiradimo priežastys ir sąlygos nežinomos. Šleivapėdystės etiologija yra daugialypė, ir nėra vieno veiksnio, nulemiančio šią patologiją. Manoma, kad didelę įtaką ligai vystytis daro paveldimumas: jeigu tėvai sirgo, tikimybė, kad sirgs vaikai labai didelė. Taip pat šiandien jau žinomi ir už ligą atsakingi genai.
Pradinis šleivapėdystės gydymas yra gipsavimas. Tikrosios šleivapėdystės atveju nei mankštos, nei masažai negelbsti. Šiuo metu visame pasaulyje pažangiausiu ir veiksmingiausiu šleivapėdystės gydymu laikoma Ponseti (prof. I.Ponseti iš JAV) metodika. Jau nuo 2004 m. pabaigos šis metodas taikomas ir Lietuvoje.
Metodo esmė – specifinės manipuliacijos, apimančios gipsavimą, achilotomiją (Achilo sausgyslės nupjovimą) ir specialių įtvarų-batukų avėjimą. Vaiko kojytės be pertraukų pergipsuojamos kas savaitę, po truputį vis taisant pėdučių padėtį (2 pav.). Dažniausiai prireikia 5–7 gipsavimų (3, 4 pav.). Po gipsavimo 80 proc. atvejų reikalinga achilotomija – nesudėtinga procedūra, dažniausiai atliekama taikant vietinę nejautrą. Šių manipuliacijų dėka ištiesinus pėdutes, pritaikomi specialūs įtvarai-batukai, kurie avimi naktį, iki kol vaikas sulauks 3–4 metų amžiaus (5 pav.). Įtvarus tiek ilgai avėti reikia tam, kad pėdos deformaciją vėl nesugrįžtų į pradinę padėtį.
Šleivapėdystė – akivaizdi patologija, kuri vaikučiui gimus iš karto pastebima. Tačiau, medikės teigimu, tenka susidurti ir su šešių mėnesių ar net vyresniais kūdikėliais, kuriems ši patologija dar nebūna pradėta gydyti arba gydoma netinkamai, pvz., masažais. „Vyriausias vaikas, kurį esu pradėjus gydyti dėl šleivapėdystės, – 5 metų mergaitė. Šiuo atveju gydymas buvo pavėluotas dėl tėvų kaltės“, – pasakoja J.Gintautienė.
„Kai kurie gydytojai rekomenduoja šleivapėdystę gydyti masažais arba išvis ramina tėvus, sakydami, kad vaikas išaugs. Tačiau tikros šleivapėdystės negalima nei išaugti, nei išmasažuoti. Jeigu girdite tėvus sakant, kad mano vaikui padėjo masažai, vadinasi, tai buvo ne šleivapėdystė“, – pabrėžia gydytoja.
Specialistas visuomet atskirs šleivapėdystę nuo dėl kitų priežasčių susiformavusios netaisyklingos pėdos. J.Gintautienės teigimu, kartais dėl tam tikros padėties gimdoje naujagimio kojytė užsispaudžia, o, jam gimus, gali atrodyti panašiai kaip šleiva. „Tačiau specialistai visuomet nustatys teisingą diagnozę, nes kitu, ne šleivapėdystės atveju vaiko pėdutė nesunkiai sukasi į visas puses, lankstosi, ji nėra rigidiška. O šleiva pėda yra kieta, nepasiduodanti judesiams, jos negalima iš karto ištaisyti“, – aiškina medikė.
Šleivapėdystės sunkumo laipsnis matuojamas pagal specialią skalę, pagal kurią liga graduojama iki 6 balų. Tokiems vaikams nustatomas lengvas neįgalumas.
Vaikų ortopedė-traumatologė J.Gintautienė kartu su kolegomis pirmieji Lietuvoje, Kauno klinikose, pradėjo taikyti šį veiksmingą gydymo metodą. Pradžioje, anot pašnekovės, pėdutes pavykdavo ištiesinti skiriant 8 gipsavimo procedūras, dabar, įgijus patirties, pakanka 5–6 gipsavimų. Taigi, taikant Ponseti metodą, pėdutes galima pakoreguoti per 2 mėnesius. Tai laikoma Ponseti metodo gydymo standartu. „Dažniausiai, kai gipsavimai tęsiasi 6 mėnesius ir ilgiau, galima daryti prielaidą, kad metodika taikoma ne visiškai tiksliai, kad daroma klaidų“, – pastebi specialistė.
Gydymą pagal Ponseti metodiką rekomenduojama pradėti pirmosiomis vaiko gimimo savaitėmis. Anksti pradėjus dėti gipsą, vaikelis lengviau perneša gipsavimo nepatogumus, greičiau prie jo pripranta. „Savo klinikoje taip ir dirbame. Būna, kad vaikeliui gipsas dedamas dar būnant naujagimių skyriuje“, – sako gydytoja.
Pagrindinė gydymo problema, anot pašnekovės, – tėvai, kurie ignoruoja įtvarus, t.y. nededa jų savo vaikams nakčiai. „Tėvų indėlis gydant šią patologiją išties didelis. Nuo jų atsakingumo, supratingumo priklauso, kaip sėkmingai vyks vaiko gydymo procesas. Deja, nemažai tėvelių mano, kad, jeigu gipsavimo procedūros jau baigtos, o pėdutė atrodo sveika ir tiesi, tai ir įtvarų-batukų avėti nereikia. Tai didžiausia jų klaida, nes, nenaudojant įtvarų, pėda ima suktis ir grįžta į savo pradinę netaisyklingą padėtį. Kita tėvelių klaida, kad, pamatę teigiamus gipsavimo poslinkius, jie net nebaigia viso gydymo kurso ir dingsta iš gydytojo akiračio. Tiesa, neilgam, nes po kelių mėnesių vaiko pėdutė vėl tampa deformuota. Blogiausia, kad abiem atvejais gydymą vėl tenka pradėti nuo pradžios“, – sako J.Gintautienė.
Paaugęs vaikas gali nenorėti avėti naktį įtvarų-batukų, bet tėvų pareiga, kad taip neatsitiktų. Tėvai turi suprasti, kad, pataikaudami vaikui, jie tik apsunkins jo gyvenimą, nes, nevykdant visų gydytojo rekomendacijų, liga atsinaujins, pėdutė iškryps. Neavint įtvarų-batukų, apie 80 proc. pėdų grįžtą į pradinę būklę. Šie įtvarai-batukai – kad ir nepatogi, bet labai svarbi gydymo dalis.
Pabrėžiama, kad šleiva pėda niekada neprilygs ir neatrodys kaip sveika, tačiau, tinkamai ją gydant, didžioji dalis vaikų nei darželyje, nei mokykloje nesijaus kitokie, juolab luoši. Šie vaikai, kaip ir sveiki, galės sportuoti, lankyti įvairius būrelius.
„Po šleivapėdystės gydymo gali likti plonesnė blauzda, šiek tiek trumpesnė, mažiau lanksti, palyginti su sveika, pėda, tačiau svarbiausias mūsų uždavinys, kad pėda būtų funkcionali, kad šie vaikai galėtų ir sportuoti, ir bėgioti. Džiugu, kad, taikant Ponseti metodą, to pasiekti pavyksta. Be abejo, profesionaliais sportininkais šie vaikai netaps, tačiau tikrai gyvens visavertį gyvenimą“, – pažymi gydytoja.
Ankstesnis gydymo būdas – sudėtingas ir mažai veiksmingas
Anksčiau Lietuvoje daugumai vaikų, kuriems buvo diagnozuojama įgimta šleivapėdystė, tekdavo atlaikyti ilgą korekcinę chirurginę operaciją. Anot J.Gintautienės, tuomet, kada mūsų šalyje dar nebuvo įdiegtas Ponseti metodas, apie 70–80 proc. visų šia patologiją turinčių vaikų buvo operuojami. Pusei iš jų operaciją tekdavo kartoti. Tačiau, nepaisant to, kad pėda po tokių operacijų atrodydavo geriau, ji išlikdavo nelanksti, silpna ir dažnai skausminga. Taigi rezultatai nebuvo labai džiuginantys.
„Pradėjus taikyti Ponseti metodą, didžiąsias operacijas skaičiuojame ant pirštų, jų liko vienetai. Šiuo metu Ponseti metodas – pats pažangiausias šleivapėdystės gydymo būdas pasaulyje, ko nors geresnio kol kas neatrasta. Šis gydymas prieinamas ir nemokamas visiems vaikams, kuriems jo reikia. Tiesa, dėl krizės nebekompensuojami įtvarai-batukai, dabar juos tėveliams reikia pirkti už savo lėšas“, – sako medikė.
Daugiau informacijos www.sleivapedyste.lt
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę