){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tinkama dantų priežiūra – visiems žinoma ir jau nusibodusi tema. Stomatologai ir burnos higienos specialistai savo pacientams galėtų priminti, kad dėl netinkamos arba nepakankamos burnos higienos:
– apie 80 proc. Žemės gyventojų serga gingivitu (dantenų uždegimu) ir parodontitu (Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys),
– 80-95 proc. Lietuvos paauglių pasireiškia gingivito simptomų,
– apie 94 proc. Lietuvos gyventojų serga gingivitu, dažnai patys to nepastebėdami.
Sveikos dantenos yra rausvos, glaudžiai prigludusios prie dantų. Pirmasis pažeistų dantenų simptomas – kraujavimas. Iš pradžių tai pastebima valantis dantis, vėliau – ir kramtant kietesnius maisto produktus. Dantenos tampa raudonos arba mėlynai raudonos, patinsta, skauda. Dantenose gali atsirasti žaizdelių.
Esant tokiai būklei gali pakakti burnos higienisto patarimų, kaip prižiūrėti dantis ir dantenas, bei rekomendacijų, kokią dantų pastą ir šepetėlį pasirinkti.
Gingivitas – dantenų liga, kai pažeidžiamos tik dantenos, o kiti audiniai lieka nepažeisti.
Negydant gingivito, išsivysto parodontitas.
Įvairios gingivito formos bei parodontitas yra skirtingos dantenų uždegimo stadijos. Jos turi ir bendrų požymių.
Parodontitas (alveolinė piorėja) – lėtinė liga. Jis prasideda nepastebimai.
Ligai progresuojant dantys pradeda klibėti, palinksta į išorę, nusileidžia dantenos, apnuogindamos dantų šaknis.
Liga nėra visiškai išgydoma. Tik bendromis paciento ir medikų – dantų higienos specialisto parodontologo, protezuotojo – pastangomis procesą galima pristabdyti. Kai kuriais atvejais atliekamos chirurginės kaulo regeneravimo operacijos.
Tik išsiaiškinus susirgimo priežastis taikytini radikalūs gydymo metodai. Parodontozę ir gingivitą reikia pradėti gydyti kuo anksčiau.
Mokslas dar nepateikė vienareikšmio atsakymo dėl parodontito etiologijos. Žinoma net 300 įvairių teorijų, kurių daugelis yra grįstos patikimais mokslo duomenimis.
Viena teorijų teigia, kad liga išsivysto susiformavus dantų akmenims. Dėl nepakankamos dantų priežiūros ant danties emalio susidaro dėmės, kurios ilgainiui tampa apnašų sankaupomis ir akmenimis. Aplink dantį susiformuoja vadinamoji dantenų kišenė, kurioje kaupiasi bakterijų medžiagų apykaitos produktai – toksinai. Jie ir sukelia dantenų infekciją.
Bet gydytojai pastebi, kad ne visuomet, kai susidaro akmenys, išsivysto parodontitas, ir atvirkščiai: parodontitas išsivysto ir kai dantų akmenų nėra.
Kitas svarbus ligos išsivystymo faktorius yra žmogaus vietinio arba bendro organizmo reaktyvumo sumažėjimas. Pastebėta, kad parodontitas išsivysto žmonėms, kurie skundžiasi vidaus organų – skrandžio, kepenų, širdies – veiklos sutrikimais. Esama nuomonių, kad parodontitas sietinas su kraujagyslių, endokrininės ir nervų sistemos ligomis, paveldimumu, netinkama mityba, seilių sudėties ypatumais, rūkymu. Dantenų bei dantų būklei, manoma, neigiamą įtaką turi darbas aplinkoje, kurioje yra švino, mangano bei bismuto junginių.
Netekus dantų ir jų neprotezuojant didesnis krūvis tenka likusiems dantims. Tai irgi gali paskatinti parodontito vystymąsi. Jeigu nuryjamas nepakankamai gerai sukramtytas maistas, taip pasunkinamas skrandžio bei kitų vidaus organų darbas. Susiformuoja tarsi užburtas ratas: parodontitas ir jį veikiantys faktoriai skatina vidaus organų ligas, o pastarieji savo ruožtu neigiamai veikia burnos ertmę.
Parodontitas paprastai paūmėja sergant gripu, angina, skrandžio bei žarnyno ir kt. infekcijomis.
Reikia įsidėmėti, kad vadinamosios naminės priemonės negali pakeisti gydymo ir gydytojo rekomendacijų. Sistemingas sergančiųjų parodontitu gydymas ir tinkama asmeninė burnos ertmės priežiūra leidžia iki gilios senatvės išsaugoti sveikus dantis.
Burnos ertmės ir dantų būklė priklauso ne vien nuo higienos. Svarbi geriamojo vandens kokybė, maisto produktų su cukrumi vartojimas, daugelis aplinkos faktorių bei vidiniai organizmo ypatumai.
Kad dantenos ir dantys būtų sveiki, būtina pacientams patarti:
1. Sistemingai, ne rečiau kaip du kartus per metus, lankytis pas stomatologą bei burnos higienistą, atlikti profesionalią burnos higieną. Procedūrų metu šalinamos dantų apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, rekomenduojamos individualios burnos higienos priemonės.
2. Du kartus per dieną, rytą ir vakare, valyti dantis minkštu šepetėliu ir pasta. Procedūra turi trukti 3 min.
3. Dantis valyti nedidelės amplitudės sukamaisiais judesiais, pasiekiant dantų kaklelius ir dantenas. Apatinių ir viršutinių priekinių dantų paviršius, kurie pasiekiami liežuviu, valyti vertikaliais judesiais. Aktyviais šlavimo judesiais šalinti apnašas nuo liežuvio.
4. Specialiu tarpdančių šepetėliu arba siūlu išsivalyti tarpdančius.
5. Išsivalius dantis vandeniu išsiskalauti burną. Po valgio burną skalauti vandeniu arba specialiais skalavimo skysčiais.
6. Dantų valymo kokybei įvertinti namų sąlygomis naudoti specialias čiulpiamąsias tabletes. Jų galima įsigyti vaistinėje. Išsivalius dantis ir sučiulpus tabletę, burna išskalaujama vandeniu. Jeigu dantų paviršiuje liko nepakankamai gerai išvalytų zonų, jos lieka nudažytos tabletės spalva.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę