){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Įvairių autorių duomenimis, hiperaktyvių vaikų yra 3–5 proc. Dažnesnis šis sutrikimas berniukams nei mergaitėms (4:1).
Nemažai vaikų darželyje, mokykloje ar namuose išsiskiria neramiu, per dideliu aktyviu (hiperaktyviu) elgesiu. Todėl neretai judrumo ir hiperaktyvumo sąvokos painiojamos. Tuo tarpu judrus vaikas – nebūtinai hiperaktyvus. Juk vaikai apskritai judrūs, o kad įvardytume sutrikimą, reikia kelių simptomų, kurie trukdytų vaikui gyventi, ir pastebėti juos turėtų ne tik tėvai, bet ir mokytojai, medikai.
„Trys pagrindiniai simptomai – dėmesio ir koncentracijos problema, hiperaktyvumas ir impulsyvumas – rodo esant hiperkineziniams sutrikimams“, – pažymi vaikų ir paauglių psichiatrė V.Karalienė.
Vieni aktualiausių ir problemiškiausių hiperkinezinių sutrikimų vaikų ir paauglių psichiatrijoje yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir hiperkinezinis elgesio sutrikimas. Šiai sutrikimų grupei būdinga ankstyva pradžia – jie turėtų būti diagnozuojami iki vaikui sukaks 5 m. Sutrikimams būdingas jau minėtas padidėjęs judrumas, aktyvumas, sunkiai suvaldomas elgesys, impulsyvumas, persipinantis su dideliu dėmesio nepakankamumu ir nuolatiniu negebėjimu atlikti pradėtų užduočių iki galo. Šie elgesio bruožai būdingi įvairioms situacijoms ir trunka ilgai. Hiperaktyvumas vaikui augant mažėja, tačiau impulsyvumas ir ypač dėmesio sutrikimas išlieka ir sukelia daug psichosocialinės adaptacijos sunkumų, ypač paaugliams ir suaugusiesiems.
Be to, tokiems vaikams paauglystėje ir suaugus gali pasireiškia ir kiti simptomai bei sutrikimai, tarytum komplikacijos, nulemtos pirminio dėmesio trūkumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo: priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, asocialios asmenybės sutrikimai ir kt.
Todėl laiku šių sutrikimų nediagnozuojant ir negydant, visos minėtos problemos tęsiasi suaugus ir pasireiškia nesugebėjimu užbaigti studijų, išlaikyti darbą ir normalių tarpasmeninių santykių, asocialiu elgesiu, depresija, priklausomybės ligomis.
Tėvai savęs neturėtų kaltinti, kad jų vaikas yra hiperaktyvus dėl netinkamo jų auklėjimo. Hiperaktyvumo priežastys nėra visiškai aiškios. Šiam sutrikimui gali turėti įtakos daug įvairių biologinių, psichologinių bei psichosocialinių veiksnių.
Hiperkineziniai sutrikimai, labiausiai išryškėja mokyklinio amžiaus vaikams, kai reikia sistemingai dirbti ir susikaupti per pamokas. Auginantys hiperaktyvius vaikus tėvai visada pasirengę išgirsti nemalonią žinią, kad jų vaikas vėl kažką iškrėtė. Tačiau jie turėtų mokėti keisti klaidingas aplinkinių reakcijas į netinkamą vaiko elgesį.
„Pirmieji požymiai, kurie pastūmėjo kreiptis į medikus, buvo labai stiprios alerginės reakcijos dar kūdikystėje. Tada viena gydytojų ir nustatė hiperaktyvumo diagnozę“, – pasakoja 13-metį sūnų auginanti vilnietė.
Anot jos, pradinių klasių mokytoja labai domėjosi šiuo sutrikimu, galimybėmis vaikui padėti. Problemų padaugėjo, kai berniukas perėjo į 5 klasę, nes atsirado daug mokytojų, kurių ne visi norėjo gilintis į netinkamo elgesio priežastis. Deja, bet realybėje mokykloje tokie vaikai dažniausiai tik baudžiami ir galiausiai pakrikštijami „blogiukais“.
„Sūnus buvo pasodintas į paskutinį suolą, aš nuolat klausydavausi pastabų, koks jis blogas, nesimoko ir pan. Bet manęs, bandančios paaiškinti, kad sūnus taip elgiasi ne dėl to, kad blogas, o dėl to, kad kitaip negali, mokytojai negirdėdavo“, – bendravimo su mokytojais sunkumus vardija vilnietė.
O kaip tik mokytojai, darželių auklėtojai, jeigu būtų dėmesingi ir pastebėtų vaiko aktyvumo bei dėmesio sutrikimus, galėtų suteikti tėvams labai daug naudingos informacijos. Juolab kad šiuos sutrikimus svarbu nustatyti kuo anksčiau, nes tokiems vaikams, jų nesuprantant ir nesuteikiant reikiamos pagalbos, kyla daugybė pavojų: patirti emocinę ir fizinę prievartą, turėti menką savivertę ir žemą pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, nuolat patirti nesėkmes.
Šiandien hiperaktyviems vaikams padėti galima. Svarbu nebijoti kreiptis į specialistus. Pagal gydymo standartus, iš pradžių išbandomi visi nemedikamentiniai gydymo metodai, ir, jeigu tai nepadeda, tuomet skiriamas medikamentinis.
„Poliklinikoje veikia ambulatorinė reabilitacija. Tad hiperkinezinių sutrikimų turintys vaikai sulaukia kompleksinės pagalbos ir yra stebimi 16 parų. Po to, kai esame labiau susipažinę su vaiku, jo sutrikimais, pateikiame daugiau patarimų tėvams, parašome rekomendacijas pedagogams. Tik kai visi nemedikamentiniai būdai nepadeda, skiriame vaistų. Šiuo metu Lietuvoje yra registruotas preparatas hiperaktyvumui gydyti – metilfenidatas (vaistinėse parduodamas Concerta pavadinimu)“, – pažymi V.Karalienė.
Taigi šių sutrikimų gydymą sudaro psichosocialinės intervencijos, specifinė pagalba mokykloje ir medikamentinis gydymas. Tėvai, mokytojai ir pats vaikas turi dalyvauti ilgalaikėje, individualiai parengtoje terapinėje programoje.
Iš arti su hiperaktyvių vaikų problemomis susidūrusi vilnietė teigia, kad didžiausia kliūtis – visuomenės nepasirengimas tinkamai suprasti ir padėti tokiam vaikui.
Hiperaktyvūs vaikai labai dažnai gauna pastabas, juos dažnai bara, kritikuoja, baudžia ir namuose, ir ugdymo įstaigoje, labai dažnai jie gauna blogus pažymius, bet labai retai sulaukia pagyrimo.
O tokius vaikus, kai jie gerai elgiasi, dažniau negu kitus reikia pastebėti ir pagirti. Pagirti reikia tuoj pat, kai vaikas gerai elgiasi, pvz., ramiai sėdi, atlieka užduotį. Tai gali būti žodinis įvertinimas, žvilgsnis, prisilietimas ar nedidelė dovanėlė. Svarbu pastebėti, kokią paskatinimo formą vertina vaikas.
„Namuose visuomet stengiuosi pagirti – net tik už pastangas. Juk hiperaktyvūs vaikai – tokie kaip ir visi. Jie irgi nori supratimo, meilės, socializacijos, kaip ir bendraamžiai nori dalyvauti visuomeninėje veikloje, nori vadovauti, nors tai jiems sunkiai sekasi. Žodžiu, nori gyventi normalų visavertį gyvenimą. Hiperaktyvų vaiką reikia mokėti priimti tokį, koks yra, ir daugiau nieko“, – bendravimo su hiperaktyviais vaikais paslaptis atskleidžia vilnietė.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau yra pagalba tokiems vaikams ir jų šeimoms. Praėjusių metų gruodį įkurta asociacija „Mes greta“, vienijanti šeimas, turinčias vaikų, kuriems nustatyta padidėjusio aktyvumo, dėmesio, impulsyvumo, bendravimo sunkumų ir emocinių sutrikimų.
„Šios visuomeninės organizacijos tikslas – padėti šiems vaikams ir juos auginančioms šeimoms. Organizacijos įkūrimas – tik darbo pradžia, o tikslų ir uždavinių – ganėtinai daug“, – sako V.Karalienė.
***
Aš buvau toks vaikas prieš daugelį metų – neįstengiantis paaiškinti
Savo poreikių ar logiškai išreikšti nusivylimo.
Neįstengiantis suvokti, kad užpildyti sielos tuštumai reikėjo apkabinimo
Ar kad kas nors suprastų mane geriau nei aš pats.
Susietų mane su manim
Arba parodytų kaip – kryptį savęs pažinimo ir vertinimo link
Ir tikėjimą tuo, susidūrus su etiketėm
Bei suvaržytais, viešai primestais įvaizdžiais.
(ištrauka iš eilėraščio „Dovana“ aut. A.Galaburda)
***
2009 m. gruodžio 9 d. įkurta asociacija „Mes greta“. Tai savanoriška visuomeninė organizacija, vienijanti šeimas, turinčias vaikų ir/ar jaunuolių, kuriems yra padidėjęs aktyvumas, dėmesio, impulsyvumo, bendravimo sunkumų ir emocinių sutrikimų, ir pavienius asmenis, norinčius bei galinčius padėti šeimoms ir vaikams. Daugiau informacijos – www.mesgreta.lt. [url="http://www.mesgreta.lt"url]www.mesgreta.lt[/a]
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę