){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Būtų sunku vienareikšmiškai atsakyti, kodėl vaikas nevalgo ir su kuo tai susiję. Pastebėta, kad valgymo problemų gali iškilti net naujagimystėje. Kai kurie naujagimiai, atsisakydami motinos krūties, teikia rūpesčių ne tik motinoms, bet ir specialistams. Tokio naujagimio elgesio priežastys įvairios. Naujagimis gali atsisakyti žįsti dėl nesusiformavusio čiulpimo reflekso, patirtos traumos gimdymo metu ar dėl išgyvenamo streso bei nepasitenkinimo patekus į didžiulę ir nepažįstamą erdvę. Kūdikystėje, motinos pieną keičiant kitais maisto produktais, mamas gąsdina kūdikio nenoras valgyti naujo maisto, kuris vaikui gali būti neskanus. Nenoras valgyti gali būti ir įvairių virškinamojo trakto sutrikimų požymis. Nuolat verkiantis kūdikis kartais neramus ir dirglus dėl to, kad nepailsi. Svarbiausias kūdikio maitinimosi bei sveikatos kriterijus - ar pakankamai auga kūno masė. Jeigu taip nėra, be specialisto pagalbos ir priemonių mitybai sureguliuoti, kūdikio priežiūrai pagerinti ir pan. neišsiverčiama.
Psichoanalitikai pastebi, kad ankstyvosios kūdikystės laikotarpis turi svarbių psichologinių pasekmių asmenybei vystytis, tarpasmeniniams ryšiams formuotis. Nuo to priklauso, kaip žmogus ras savo vietą gyvenime. 7-24 mėnesių amžiuje formuojasi vaiko prieraišumas - ilgalaikis emociškai reikšmingas ryšys su asmeniu, kuris juo rūpinasi. Manoma, kad šis ryšys - tarsi pagrindas formuotis vaiko požiūriui į save, į aplinką, svarbus kitiems tarpasmeniniams ryšiams. Su kokybinėmis prieraišumo ypatybėmis glaudžiai siejasi vaiko valgymas, jo svorio augimas ir psichomotorinė raida.
Mamos, įpratusios manyti, kad svarbiausias kūdikio bei augančio vaiko poreikis yra maistas, nepagalvoja, kad šiai sričiai skiria per daug laiko ir dėmesio, nepastebi, kad vaikui reikia bendravimo, emocinio palaikymo. Dažniausiai vaiko maitinimui per daug dėmesio skiria reiklios, pareigingos moterys, linkusios kelti aukštus reikalavimus sau ir aplinkiniams. Gali būti ir nepasitikinčios savimi, abejojančios savo kompetencija, emocinės pusiausvyros stokojančios moterys. Jei pirmosios dažniausiai vaikams griežtai nurodo, ko ir kiek valgyti, tai antrosios savo rūpestingumą rodo dažnai ir įkyriai maitindamos vaikus.
Darželyje vaikas gauna jo poreikius atitinkančias maisto porcijas. Tačiau grįžęs namo jis privalo vėl valgyti - mama taip nori! Šioje situacijoje neretai mamos įpročiai stipresni. Taip pat ir pradėjus lankyti mokyklą. Jeigu vaikas pavalgė pietus mokykloje arba užkando saldžių ir kaloringų patiekalų, grįžęs namo jis nenori valgyti. Pernelyg rūpestingi tėvai ir seneliai dėl to puola į paniką.
Perėjimas iš darželio į mokyklą vaikui yra krizės laikotarpis. Vienas iš emocinio vaiko reagavimo išraiškos būdų gali būti atsisakymas valgyti. Nauji pirmaklasio rūpesčiai ir aplinka reikalauja daug dėmesio, pasikeičia dienotvarkė, pietus vaikas dažniausiai pavalgo pats, mokykloje. Mažieji “mokyklinukai” dažnai pamiršta pavalgyti ir dėl to, kad nauja veikla ar žaidimai jiems gali būti labai įdomūs - kitkam nebelieka dėmesio. Žinoma, tokie vaikai “negirdi” ir alkio signalų. Jeigu vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą, patiria stresą, jo apetitas paprastai sumažėja.
Pasikeitus valgymo ritmui, keičiasi ir mitybos įgūdžiai. Mokykloje vaikas daugiau vartoja saldumynų, bandelių, kokakolos ir kitų produktų, kuriuose yra palyginti daug gliukozės ir angliavandenių. Taip užkandęs vaikas greitai pajaučia sotumą, be to, jam skanu. Grįžęs namo jis gali nesijausti alkanas.
Vaikui augant, jo racione atsiranda saldumynų, bulvių traškučių, ledinukų, “Macdonaldo” produktų. Taip formuojasi įpročiai valgyti ne tradiciškai namuose paruoštą, o “greitą” maistą. Ilgainiui vaikas gali reikalauti tik tokio maisto, atsisakydamas valgyti “normalius” patiekalus.
Yra vaikų, kurie nuo mažens nepasižymi apetitu. Kartais vaikai nevalgo reikšdami protestą. Taip pasitaiko šeimose, kur visi užsiėmę, kur užtikrinami fiziologiniai ir buities poreikiai, o emocinio palaikymo stokojama. Kai šeimoje atsiranda mažas brolis ar sesė, vaikui yra skaudu, jeigu dėmesio jam labai sumažėja. Pasakymas “pasiimk ir pavalgyk” tolygus vaiko atsakymui “valgykit patys!”. Iki tol vienintelis ir nepakartojamas vaikas bando ieškoti dėmesio atsikovojimo būdų.
Labai gaila, jeigu apie tai, kad dukra ar sūnus mažai valgo, sakoma pašaliniams žmonėms vaikui girdint. Dėl to jis jaučiasi esąs blogas, dar skaudžiau reaguoja į senelių ar tėvų pastabas ir priekaištus. Dažniausiai suaugusieji mano, kad atžalėlė “ožius rodo”, bet taip nėra. Suaugusieji nenusileidžia iki vaiko lygio ir jo neišklauso. Savotiškas demonstravimas, kad vaikas nevalgo, tolygus dvigubai psichologinei traumai. Yra vaikų, kuriems maisto reikia mažiau, jie būna lėtesni, “rimtesni”, smulkesnio kūno sudėjimo. Maistas - vienas iš informacijos šaltinių. Kai jos pakankamai aplinkoje, vaikas gali valgyti mažiau. Žaidžiančiam, aplinką tyrinėjančiam vaikui maistas nėra pagrindinės svarbos objektas. Bėda, kai suaugusieji, manydami kitaip, pyksta.
“Receptai” yra individualūs ir labai priklauso nuo šeimoje galiojančių taisyklių, auklėjimo stiliaus, emocinės aplinkos. Pirmiausia derėtų siekti išvengti prielaidų netinkamiems įpročiams atsirasti. Jeigu tėvai gerai žino vaiko “silpnąsias vietas”, galima pasiekti rezultatų derybų keliu, bet jokiu būdu ne griežtumu. Jeigu valgymas taps nepasitenkinimo, prievartos ir baimės šaltiniu - nieko gero. Galima bandyti vaikui paaiškinti, jog reikia valgyti, kad jis augtų. Vaikai nori augti. Kategorijos sveikas ar nesveikas vaikams sunkiau suprantamos, o motyvas augti dideliam - pakankamai aiškus.
Suaugusieji mato pasaulį savo akimis ir nori, kad ir vaikai elgtųsi taip, kaip jie. Pavyzdžiui, valgytų sumuštinį, o ne “bet ką”. Vaikai, galima sakyti, yra sveikos mitybos propaguotojai. Vaikas mėgsta valgyti atskirai: agurką, paskui - mėsos gabalėlį, vėliau duonos ar sausainį. Geria vaikai ne tada, kai valgo, o atskirai. Kol nesusiformavo tradiciniai (neretai dirbtiniai, nenatūralūs) valgymo įpročiai bei psichologinės gynybos mechanizmai, kol vaikas neišmoko taisyklių, kas gerai ir kas ne, jis puikiai jaučia savo fiziologinius poreikius. Vaiko organizmas tiksliai ir greitai reaguoja į “vidaus laboratorijos” signalus. Deja, momentinis tėvų, tapusių “homo sintetikus”, dėmesys bei savaitgalio vaišės greito maisto užkandinėse labai anksti išderina natūralius vaiko savireguliacijos mechanizmus.
Yra įrodyta, kad vaikystės periodu nuolat permaitinamų bei tų vaikų, kurių emociniai poreikiai šeimoje nepatenkinami, polinkis nutukti yra didesnis. Dažnai paauglystėje kūno masė tarsi savaime pasikoreguoja, rubuiliai tampa liekni. Bet yra paauglių, kurie valgo per daug, labai mėgsta kaloringus, saldžius produktus. Manoma, kad valgymo įgūdžiai, susiformavę vaikystėje, svarbūs ir paauglystėje, nors tiesioginis priežastinis ryšys susirgti bulimija ar nervine anoreksija neįrodytas. Tačiau įrodyta, kad vaikai, kurie paauglystėje serga valgymo sutrikimais, dažnai auga šeimose, kuriose vyrauja inertiškumas, vadinamoji hipergloba, svarbiausiu vaiko poreikiu laikant mitybą, tačiau stokojama pakankamo emocinio ryšio.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Pati auginu sunu 15 men. pradzioj nuo 6men. lyg ir gerai valge o paskui lyg ir viskas apsiverte , jis nevalgo arba sunkiai valgo.
Tai pati bandau visokiu gudrybiu, i varskecius imaisiau spinatus, kad gautu ekstra gelezies, tai valge, nes jie skonio nepakeite.
Bandau vel visokius triukus ir kitom taio siulau, aisku negalima per prievarta , bet priminti kad valgyt reikia yra svarbu.
Laikykimes mamos , kuriu vaikai nevalgus. Ir tikekimes, akd rytoj suvalgys siek tiek daugiau nei vakar