){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lietuvoje diskusija apie mokyklose dirbančių medikų kvalifikaciją bei funkcijas pradėta jau prieš penkerius metus. Konstatuota, kad mokykloms reikalingi naujos kokybės sveikatos priežiūros specialistai su atitinkama kompetencija ir funkcijomis. Atsižvelgiant į tai buvo sukurti nauji visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatai. Pagrindinis šio specialisto veiklos tikslas – išsaugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika. Kasmet mokyklose didėja tokių medikų skaičius, nepaisant to, vienam tokiam specialistui tenka prižiūrėti tūkstantį mokinių.
Mokyklos aplinkoje vaikas praleidžia didžiąją dalį savo dienos, todėl ir jaustis turi kaip savo „antruosiuose namuose“ – saugus. Vaikų besivystantis ir augantis organizmas jautriau reaguoja ne tik į fizinius, bet ir į ekonominius, socialinius veiksnius, nuo kurių priklauso ne tik gyvenimo kokybė, bet ir sveikata. Vaikų sveikatai įtakos turintys veiksniai labai įvairūs: nesubalansuota mityba ir mažas fizinis aktyvumas, traumos ir smurtas, mobilumas ir transportas, fizinė aplinka (aplinkos ir vidaus oro tarša, nesaugus vanduo, pavojingos cheminės medžiagos, triukšmas), nepalankios socialinės sąlygos (palikti ar neprižiūrimi vaikai ir kt. Todėl mokykla turi užtikrinti tokias ugdymosi aplinkos sąlygas, kurios ne tik turėtų mažiausią neigiamą poveikį sveikatai, bet ir ją stiprintų. Investicijų vien į fizinę aplinką nepakanka, nes daugelis sveikatos sutrikimų priklauso nuo nesveikos gyvensenos, kurios pagrindai kaip tik formuojami vaikystėje ir išryškėja paauglystėje. Mokykla po šeimos yra pati tinkamiausia vieta ugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Mokykloje sveikatą veikiančių veiksnių yra labai daug. Mokyklos fizinės aplinkos, mokymosi režimo ir krūvio, mitybos higienos reikalavimai numatyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje higienos normoje „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuriuos vykdyti privalo visos mokyklos, neatsižvelgiant į nuosavybės formą (su jos reikalavimais turėtų susipažinti ir tėvai).
Visų pirma, mokinys turi turėti tinkamai įrengtą darbo (mokymosi) vietą klasėje: suolas pritaikytas mokinio ūgiui, pakankamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, optimalus mikroklimatas, 2 kv. m. ploto ir t. t. Numatyti reikalavimai pamokų tvarkaraščio sudarymui, pamokų išdėstymui, pertraukų trukmei. Taip pat numatyta, kad mokykloje turi būti sudarytos sąlygos mokiniui pavalgyti karšto maisto bei išdėstyti reikalavimai valgiaraščių sudarymui. Yra numatyti reikalavimai net mokykliniam vadovėliui: kokio jis gali būti storio, dydžio, kokiu šriftu spausdinama, kokios įrišimo medžiagos naudotos ir t. t. Kaip laikomasi šių reikalavimų, kontroliuoja mokyklos sveikatos priežiūros specialistas ir Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos.
Tėvai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, ar suolas atitinka vaiko ūgį, jei vyresnėse klasėse vaikas pats renkasi sėdėjimo vietą, paaiškinti jam kaip pasirinkti tinkamą ir kodėl to reikia. Paklausti vaiko, kurios pertraukos metu jis valgo pietus, ar jam pakanka tam laiko, ar yra galimybė pasirinkti sveiką maistą, kas gaminama virtuvėje ir t. t.
Ne mažiau dėmesio reikia skirti mokyklinės kurpinės paieškoms. Kaip išrinkti geriausią taip pat patariama higienos normoje „Mokyklinės prekės“, kurioje išdėstyti reikalavimai mokyklinei kuprinei: svoris, petnešų plotis ir kt.
Ne mažiau svarbus ir privaloma sveikatos patikra, nes tai padeda laiku nustatyti ligas, užbėgti joms už akių. Mokiniai greitai auga, keičiasi jų fiziologija, per metus gali pasikeisti ir jų sveikata. Pvz., jei jūsų vaikas pernai dar puikiai matė, tai dar nereiškia, kad šįmet jam negali būti diagnozuota trumparegystė ir pan. Taip pat yra peržiūrimas ir skiepų kalendorius, patikrinama ar vaikui atlikti visi reikalingi skiepai. Duomenys apie mokinių sveikatą reikalingi ir mokyklai: ypač reguliuojant fizinį krūvį, pritaikant maitinimą, sodinant į tinkamesnį suolą, diferencijuojant mokymo procesą, ar net pasirenkant individualų psichologinio bendravimo būdą ir pan. Pasitaiko ne itin atsakingų tėvų, kurie visiškai nesirūpina vaikų sveikata. Tad vienintelė galimybė priversti juos ateiti į polikliniką – kai mokykla reikalauja pažymos.
Jei vaikas serga lėtine liga, tėvai apie tai turėtų pasakyti sveikatos priežiūros specialistui, kad būtų galima sudaryti optimalesnes sąlygas vaiko sveikatos išsaugojimui. Tokie vaikai lanko nepagrindinę fizinio pajėgumo grupę, jiems ribojamas fizinis krūvis. Tiek sergantiems, tiek sveikiems vaikams sveikatos priežiūros specialistas nurodo fizinio pajėgumo grupę, su kuria turi būti supažindinti moksleivio tėvai. Sveikatos sutrikimų turinčių vaikų tėvams turi būti nurodytos rekomendacijos dėl fizinio krūvio, mitybos, regos, vengtinų alergenų ir pan. Verta pasiimti ir gydytojo koordinates (telefono numerį), kad galima būtų susisiekti, iškilus neaiškumams.
Europoje mokinių sveikatos priežiūra vykdoma įvairiais lygiais, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sistemos modelį, valstybinio bei privataus sveikatos priežiūros sektorių išsivystymą. Dažniausiai mokyklinė medicina yra profilaktinio pobūdžio ir įeina į bendros sveikatos apsaugos sistemos sudėtį. Anksčiau daugelyje užsienio valstybių pagrindiniai mokyklų slaugytojų darbo komponentai buvo profilaktiniai sveikatos tikrinimai ir pirmosios medicinos pagalbos teikimas. Dabar gi besikeičiantys poreikiai praplėtė mokyklų slaugytojų darbo turinį. Šiuolaikiniai užsienio valstybių mokyklų slaugytojai atlieka daug funkcijų, reikalaujančių didelės kompetencijos.
Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle šiandien yra 43 Europos šalys. Jų patirtis sveikatos stiprinimo srityje nevienoda. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė sveikatos stiprinimo mokyklose srityje turi ilgametę patirtį ir joje sveikatos ugdymas integruojamas į švietimo sistemą. Sveikatos ugdymas integruotas į švietimo sistemą taip pat Vokietijoje. Danijoje didelis dėmesys skiriamas vaikų veiklos kompetencijos ugdymui, t.y. sveikatos ugdymo srityje taikomi tokie metodai, kurie skatintų pačius vaikus rūpintis savo sveikata. Sveikatos stiprinimas, besiremiantis gebėjimų, vertybinių nuostatų sveikatos atžvilgiu ugdymu, plėtojamas Latvijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Atlikti tarptautiniai sveikatos stiprinimo veiklos vertinimai parodė, kad sveikatą stiprinančiose mokyklose vykdoma kompleksinė sveikatos stiprinimo veikla, apimanti kelių rizikos veiksnių prevenciją, yra veiksminga. Ypač teigiamų poslinkių nustatyta vykdant kryptingą veiklą sveikos mitybos, fizinio aktyvumo skatinimo, traumų prevencijos ir psichikos sveikatos stiprinimo srityse. Mūsų šalis Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle dalyvauja jau keliolika metų, per tą laiką mes sukaupėme tikrai nemažą patirtį, kurią nuolat pritaikome praktikoje, dalijamės su kitomis valstybėmis.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę