){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingas tam tikras psichikos ir fizinio aktyvumo raidos lygis, nuo kurio didele dalimi ir priklauso traumų pobūdis.
Dažniausiai dėl įvairių nedidelių traumų nukenčia vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pradėjęs vaikščioti vaikutis griūna šimtus kartų, gali ant savęs užsiversti sunkų daiktą, atsitrenkti į aštrų kampą, tačiau beveik visada jį saugo mamos akis. Todėl rimtesnių traumų tikrai galima išvengti.
3–5 metų vaikų aktyvumas bei fizinis pajėgumas veržiasi per kraštus ir tokio amžiaus vaikus prižiūrėti darosi daug sunkiau. Šio amžiaus vaikai ne tik bėgioja, šokinėja, karstosi po medžius, bet ir stengiasi patenkinti nuolat didėjantį savo smalsumą: bado sukurti laužą, lipti į vandens telkinius, bėgioti per gatvę važiuojant automobiliams. Šio mažiaus vaikus neretai persekioja įvairūs nubrozdinimai, sumušimai, žaizdos, mėlynės, kenčia keliai, alkūnės, blauzdos, čiurnos, galva. Nuo šių traumų tėveliams mažuosius vikruolius tikrai nelengva apsaugoti.
7–11 metų vaikai įgyja vis daugiau vikrumo, kurį ugdyti padeda įvairios sporto šakos. Traumų atžvilgiu – tai pats pavojingiausias periodas, nes šio amžiaus vaikai neturi gyvenimo patirties ir elgesio gatvėje įgūdžių. Automobilių traumas dažniausiai patiria 6–8 m. vaikai.
11–15 metų vaikų fizinis aktyvumas labai priklauso tiek nuo vaiko temperamento, tiek nuo auklėjimo.
Sumušimai – dažniausiai pasitaikanti trauma, kurios priežastis gali būti smūgiai kietais, aštriais daiktais ar krintant. Sumušimams būdingas minkštųjų audinių sužalojimas ir kraujagyslių plyšimas bei kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius – kraujosruva.
Žaizdos gali būti įvairios – paviršinės, kirstinės, pjautinės (pvz., stiklu, aštriu daiktu), muštos (pvz., susimušus į akmenį), plėštos (pvz., į metalą, šaką), kąstinės (pvz., gyvūnų). Ypač pavojingos gilios žaizdos, nes mikrobų patenka giliai į vidų, o kraujo nutekėjimo nėra.
Kalbant apie atskiras kūno dalis, svarbiausia yra galva. Kritimai – dažniausia vaikų iki 5 metų galvos traumų priežastis. Taip susižaloja apie 50 proc. vaikų. Traumos sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio. Kadangi vaikai iki 5 metų tik mokosi judėti, jie griūna ypač dažnai. Labiausiai pažeidžiama galvos dalis – smegenys. Jas nuo sutrenkimo saugo ne tik kaulinė danga, bet ir gana storas sluoksnis smegenų skysčio. Vis dėlto galvos smegenų traumų vaikams pasitaiko daug – pargriuvus gali įvykti smegenų sukrėtimas. Nukritus iš didelio aukščio ar patyrus buką traumą (oro ar vandens banga), gali įvykti ir viso organizmo sukrėtimas. Visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes nuo staiga ištikusio kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimo vaikas gali net mirti.
Vaiko oda nepaprastai švelni. Ji gali būti pažeista dėl mažiausių išorinių poveikių. Kuo vaikas mažesnis, tuo jo oda jautresnė įvairiems dirgikliams. Neretai susižeidus pro odą į minkštuosius audinius patenka įvairių svetimkūnių: medžio atplaišų, stiklo šukių, smulkių vinių, stambesnių akmenėlių, metalo drožlių. Vaikai jaučia skausmą, dūrimą.
Vaikų kauluose yra mažiau neorganinių medžiagų, jie ne tokie trapūs, jų geresnė kraujotaka, jie apsupti sodraus antkaulio. Todėl, jeigu kaulas lūžta, tai dažniausiai kaulo lūžis nevisiškas: kaulo sluoksnis lūžta, o antkaulis – ne.
Vaikams dažniau ne išnyra sąnariai, bet išsitempia audiniai arba įplyšta raiščiai. Vaikų sąnariai formuojasi neproporcingai. Išryškėjus patinimui, skausmingumui ir judesių sutrikimui, būtina skubiai kreiptis į vaikų traumatologijos skyrių.
Dėl vaiko kaulų elastingumo ir lankstumo ypač pavojingos stuburo traumos. Tokias traumas reikia gydyti ilgai, net keletą metų. Įvykus traumai, nukentėjusįjį reikia paguldyti ant kieto pagrindo. Esant kaklo srities traumoms, būtina uždėti fiksuojamąją apykaklę.
Važinėjantis dviračiu, riedučiais gali trūkti įvairūs vidaus organai (kepenys, blužnis, inkstai). Šie vaikų organai yra santykinai didesni ir geriau aprūpinti krauju negu suaugusiųjų, todėl lengviau pažeidžiami.
Sumušus ar patempus raiščius, reikia pakelti nukentėjusią galūnę ir jos nejudinti. Pirmoji pagalba – šaltų ledo gabaliukų, įvyniotų į rankšluostį ar politileno maišelį, kompresai ant sumuštos vietos. Juos dėti reiktų keičiant pirmąsias 2 valandas po traumos. Ši procedūra tinka ir esant čiurnos raiščių patempimui bei plyšimui. Jei skausmas nurimsta po kelių valandų, vadinasi, rimtesnių pakitimų nėra. Tačiau sumuštą vietą ryte ir vakare ne ilgiau kaip savaitę reiktų tepti tepalu su heparinu. Jei skausmas nerimsta, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Jeigu yra sumušimų, pažeista oda, atsirado žaizdų, puikiai tinka dvejopo poveikio priemonė Curiosin Gel, kuri ne tik saugo žaizdą nuo užsikrėtimo įvairiais mikroorganizmais, bet ir spartina pažeistos odos gijimą. Šis vandens pagrindu sukurtas gelis mažina skausmą ir audinių uždegimą, dėl to greičiau išnyksta nemalonūs pojūčiai ir paraudimas. Hidrogelis atitinka šiuolaikinius žaizdų gydymo reikalavimus, kadangi skatina drėgmės apykaitą žaizdoje ir sudaro idealias sąlygas gijimui. Pakankamo drėgmės kiekio žaizdos aplinkoje užtikrinimas yra vienas svarbiausių šiuolaikinių žaizdų gydymo principų. Ši dvejopo poveikio priemonė ypač tinka pašalinus svetimkūnius (pvz., medžio atplaišas, stiklą) iš odos, gydant nudegimus, nubrozdinimus, gilias žaizdas.
Jei vaikas susimušė galvą, tai reikėtų žinoti, kaip tai atsitiko: į kur trenkėsi, iš kokio aukščio krito, kaip krito ir pan. Įvykus galvos traumai, vaiką reikia paguldyti ant šono, prie sumuštos vietos pridėti šaltą kompresą. Po nelaimingo atsitikimo atidžiai reiktų sekti vaiko būklę. Jei pasikeitė įprastas elgesys, jei pykina, vemia, yra mieguistas, reikia nedelsiant vežti į ligoninę, nes gali būti smegenų sutrenkimas.
Įvykus stuburo traumai, vaiką reikia paguldyti ant kieto pagrindo.
Esant pilvo sumušimams, pilvo srityje dedamas šaltas kompresas, vaikas guldomas jam patogioje padėtyje, draudžiama gerti ir valgyti, lūpas galima suvilgyti vandeniu.
Pasak specialistų, vaikų traumos ne visada atsitiktinės, dažnai jos priklauso nuo vaikų elgesio, žinių, įpročių saugiai dirbti, žaisti, organizuoti laisvalaikį. Įrodyta, kad net devynių iš dešimties nelaimingų atsitikimų galima išvengti. Mokykite vaikus, kad būtų atsargūs namuose, kieme, gatvėje, paplūdimyje. Nuolat jiems tai priminkite ir kartokite. Nepalikite naujagimio ar vaiko be priežiūros vietoje, kur jis gali nukristi (prie skardžio), užsigauti ar patirti kitokią traumą. Pasirūpinkite, kad vaikai naudotų apsaugines priemones važinėdami riedučiais (apsaugas) ir dviračiu (šalmą). Neleiskite vaikams nežinomose vietose lakstyti ir maudytis basiems. Svarbu, kad vaikai avėtų patogią sportinę avalynę kietu užkulniu, nelakstytų, nelaipiotų avėdami šlepetes.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
čia galima rasti visą informaciją http://www.ergo.lt/index.php?id=1897
jei ką domina galiu rekomenduoti draudimo konsultantę Jadvyga 8 616 29827