){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kūdikiui sloga yra rimta liga, nes siauri jo kvėpavimo takai greitai užsikemša. Užsikimšus nosiai, jis nebesugeba žįsti, nemoka kvėpuoti pro burną. Be to, sloga gali prasidėti ir kitos kvėpavimo takų ligos, pvz., nosiaryklės uždegimas, gerklų, balso plyšio uždegimas ir kitos.
Sloga kūdikis gali susirgti peršalęs, netinkamai rengiamas ar maudant, ir kai nosies gleivinę erzina dulkės, dūmai, pvz., tabako, įvairios cheminės medžiagos. Būdinga:
- sloga prasideda po kelių valandų ar dienų, kai ligos sukėlėjas patenka į kvėpavimo takus;
- nosies gleivinė paburksta, atsiranda daug įvairaus tirštumo gleivių (dažniausiai skystų, vandeningų). Iš nosies pradeda varvėti. Varvėjimas iš nosies – taip pat yra organizmo bandymas apsivalyti nuo ligos sukėlėjų, pvz., virusų, bakterijų ar kitų gleivinę dirginančių medžiagų (dulkių, dūmų, žiedadulkių ir pan.);
- paburkus (patinus) gleivinei, pasunkėja kvėpavimas – nosis užsikemša;
- pradeda kutenti gerklę, vaikas čiaudi – taip organizmas mėgina atsikratyti gleivių, kuriose yra daug ligos sukėlėjų. Čiaudint, kosint neužsidengus, nosies ir burnos ligos sukėlėjai paskleidžiami į aplinkos orą, kurio įkvėpę, užsikrečia aplinkiniai, jei jie nėra atsparūs ligos sukėlėjui;
- užsikimšus nosiai, kūdikiai blogai valgo, neramiai miega, tampa irzlūs;
- dėl slogos vaikai gali karščiuoti;
- sloga tęsiasi 7–10 dienų. Ne veltui sakoma, kad gydoma sloga praeina per savaitę, negydoma – per 7 dienas.
- vaikui nesiūlykite valgyti tiek, kiek jis suvalgydavo, kai buvo sveikas. Pasistenkite jį užimti ramiais žaidimais, stenkitės, kad kuo mažiau pavargtų;
- susirgusio sloga nesiveskite į svečius ir jų nepriiminėkite namuose;
- sloguojančio vaiko neveskite į ikimokyklinę įstaigą, nes jis gali užkrėsti kitus vaikus arba nuo jų užsikrėsti kitu ligos sukėlėju. Nesustiprėjęs po ligos vaikas greičiau užsikrečia, ilgiau bei sunkiau serga;
- trejų ketverių metų ir vyresnius vaikus išmokykite tinkamai išsišnypšti. Žinokite, kad negalima suformuoti įgūdžio stipriai šnypšti, nes gleivės su ligos sukėlėjais (virusais, bakterijomis) pro klausos vamzdį gali patekti į vidurinę ausį ir sukelti jos uždegimą. Iš kiekvienos nosies pusės gleivės iššnypščiamos atskirai – užspaudžiama viena šnervė ir tos pačios pusės išorinės ausies landa ir pučiama pro kitą. Tokiu pat būdu išvaloma ir kita nosies pusė. Vienkartinė nosinė, t.y. popierinė servetėlė, laikoma taip, kad neišsiteptų vaidas ir rankos;
- daugkartinių, t.y. medžiaginių, nosinių geriau nenaudoti. Tačiau, jei vis dėlto jos naudojamos, atsižvelgiant į slogos intensyvumą, keičiamos kelis kartus per parą;
- susirgusiojo sloga neskubėkite intensyviai gydyti, nes tuo ligos nesutrumpinsite. Vaikui duokite tik gydytojo skirtų vaistų.
Juo vaikas mažesnis, tuo jo kvėpavimo takai siauresni, jų gleivinė puresnė, todėl ir nelabai sudirginta išskiria daug gleivių. Tai ypač būdinga kūdikių (vaikų iki vienerių metų) slogai. Todėl:
- sloga sergančio kūdikio nosies išskyras nuolat ir kantriai išsiurbkite mažu balionėliu – specialia kriaušele (ji įsigyjama vaikų prekių parduotuvėse). Suspauskite kriaušelę, jos antgalį įkiškite į šnervę ir staigiai atleiskite. Po to kriaušelę išplaukite šiltu virintu sodos vandeniu (1 arbatinis šaukštelis sodos stiklinei vandens) arba ramunėlių nuoviru;
- pirštais spustelėjus nosies sparnelius, išbėga gleivių, – jas nuvalykite marlės gabaliuku, suvilgytu ramunėlių arbata, arba vienkartinėmis šiam tikslui skirtomis popierinėmis servetėlėmis, taip pat suvilgytomis dezinfekujamosiomis medžiagomis. Marlę ir servetėles išmeskite į uždarą (su dangčiu) šiukšlių kibirą;
- odą apie nosies angas patepkite riebiu dezinfekuojamuoju kremu arba tepalu, kad išsiskiriančios gleivės jos nedirgintų. Tepkite plonai daugelį kartų per dieną – juo dažniau, tuo geriau;
- jeigu vaiko lūpos sausos, skilinėja, jas galite sutepti jau minėtu tepalu;
- sloguojančio vaiko kambarį dažnai, jei įmanoma – skersvėju, vėdinkite, palaikykite jame temperatūrą, ne aukštesnę kaip 17–18° C. Vėsiame ore vaikas geriau jaučiasi;
- bet kurio amžiaus vaiko nosies nevalykite savo nosine ar po ranka pakliuvusiu audiniu;
- su sloguojančiu vaiku (jeigu jis nekarščiuoja) kuo ilgiau būkite gryname ore. Kūdikius migdykite gerai išvėdintoje patalpoje, balkone (kai lauke ne žemesnė negu +5–7° C temperatūra). Vėsus oras mažina nosies gleivinės paburkimą, palengvėja kvėpavimas, mažylis geriau pailsi. Išnešusios kūdikį į lauką ar vėsią patalpą, stebėkite, ar jis kvėpuoja pro nosį. Jeigu pro burną, grįžkite namo. Prieš nešdamos vaiką į gryną orą, išvalykite nosį;
- vaistų į nosį lašinkite tik tuomet, kai tai daryti paskyrė gydytojas, ir taip dažnai, kaip jis paskyrė, pvz., prieš valgį ar miegą. Vaistų į nosį lašinama tik išvalius gleives. Tinka tik vaikams skirti vaistai, pašildyti iki kūno temperatūros. Vaistai pašildomi paėmus juos į delną ir palaikius kelias minutes. Jeigu gydytojas paskyrė kelių rūšių lašų, juos lašinkite jo nurodyta tvarka. Iš pradžių 1–2 lašai sulašinami į vieną šnervę, o po 2–3 min. – į kitą. Išorinė nosies sienelė nestipriai – 2–3 kartus spustelima prie pertvaros, kad geriau pasklistų vaistai. Vaistai lašinami priglaudus ranką prie vaiko smakro, nes mažyliai nesiduoda, sukinėja galvą. Tuomet, kai ranka priglaudžiama, ji juda kartu su vaiko galva. Kai vaistai lašinami gulinčiam vaikui, jis guldomas ant to šono, į kurią nosies pusę bus lašinama, o galva truputį atlošiama.
Kai vaistai lašinami sėdinčiam vaikui, jo galva truputį atlošiama ir pasukama į tą pusę, į kurią lašinami vaistai.
- kūdikių ir mažų vaikų plovimai jūros druskos vandeniu yra mažai efektyvūs, nes:
a) jie priešinasi, nesiduoda, po procedūros ilgokai tampa neramūs, pradeda bijoti ir kitų procedūrų;
b) iš nosies vanduo greitai ir lengvai patenka į gilesnius kvėpavimo takus. Tai sukelia čiaudulį, kosulį;
- ketverių metų ir vyresniam vaikui nosį galima praplauti jūros vandeniu, kuris, beje, ir dezinfekuoja, bei paprastu mineraliniu vandeniu, o po praplovimo – įlašinant gydytojo skirtų vaistų, sutraukiančių nosies gleivinės kraujagysles. Pastaraisiais vaistais nereikėtų piktnaudžiauti, nes per dažnai vartojant prie jų priprantama, jie pasidaro neveiksmingi. Jų, šiukštu, negalima lašinti daugiau nei paskyrė gydytojas.
- liaudies medicinos priemonės slogai gydyti tinka vyresniems nei ketverių metų vaikams. Pvz., slogą gydyti patariama svogūnu. Kai nosis užgulta, šviežiai perpjautą svogūną dėkite pakaitomis vaikui prie šnervių ir prašykite giliai įkvėpti. Procedūros trukmė – 3–5 min. Svogūne esantys fitoncidai dezinfekuoja viršutinius kvėpavimo takus. Taip kvėpuojama 6–12 kartų per dieną, tik kiekvieną kartą nuo jau panaudoto svogūno nupjaukite po griežinėlį. Vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems tinka kitas būdas. Į stiklinę įdėkite vieną du šaukštus smulkiai tarkuoto svogūno, pridenkite standaus popieriaus piltuvėliu ir įstatykite į dubenėlį, pripiltą karšto vandens. Pro siaurąjį piltuvėlio galą kvėpuokite 5–10 min. tai viena, tai kita šnerve. Procedūrą kartokite 6–10 kartų per parą;
- negalima:
a) lašinti vaistų, kuriuose yra aliejaus;
b) valyti nosies kietais tamponais ir vata (jos skaidulų vaikas gali įkvėpti ir tai sukels stiprų kosulį, čiaudėjimą);
c) mažiems vaikams į nosį negalima lašinti vaistų su mentoliu, kamparo aliejumi, eteriu, taip pat česnako, svogūnų, juodųjų ridikų, krienų sulčių. Jų nosis nevaloma kietais vatos ar kitokiais tamponais, degtukais ar kitais mažyčiais pagaliukais, apsuktais vata.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę