){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
D.J. Vien reumatinių sąnarių ligų pagal tarptautinę ligų klasifikaciją skiriama per šimtą, tačiau daugelis žmonių sąnarius pažeidžiančioms ligoms apibūdinti vartoja vieną ar du populiarius terminus. Labai dažnai painiojamos ligos yra reumatoidinis artritas, reumatas ir artrozė.
Reumatoidinis artritas (RA) - tai sisteminė, uždegiminė jungiamojo audinio liga, pažeidžianti ir sąnario kremzlę. Kadangi jungiamojo audinio yra visame organizme, visuose organuose ir organizmo sistemose, liga gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir kitus organus: širdį, inkstus, akis, plaučius. Paprastai liga prasideda palyginti jauno amžiaus žmonėms. Tai viena iš sunkiausiai gydomų reumatinių ligų, dažnai, nepaisant pacientų ir gydytojų pastangų, ji progresuoja ir sukelia invalidumą.
Reumatu dažniausiai pradedama sirgti vaikystėje, 5-10 m. amžiaus. Tai infekcinė alerginė liga. Ji paprastai prasideda po streptokokinės infekcijos (pvz., persirgus angina). Pirmieji ligos simptomai yra sąnarių tinimas, aukšta temperatūra (daugiau nei 38O C), širdies veiklos pokyčiai. Daugelis žmonių klaidingai galvoja, kad reumatas - tik sąnarių liga, tačiau labai dažnai jis pažeidžia širdies vožtuvus ir sukelia reumatines širdies ydas.
Artrozė - vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau pastaruoju metu pastebimas didėjantis jaunų žmonių sergamumas. Skiriama pirminė artrozė, pasireiškianti kremzlės nepakankamumu, ir antrinė - sutrikus sąnario kremzlės mitybai po traumų, ar dėl ilgalaikio pernelyg didelio sąnario apkrovimo. Ligos požymiai - skausmas, girgždėjimas, ilgainiui ir pabrinkimas bei deformacijos. Sergant artroze kremzlės pažeidimas daugeliu atvejų progresuoja lėtai, tad tausojant sąnarius ir tinkamai gydant galima ilgam išvengti skausmų.
D.J. Kremzlės audinio pokyčius gali išprovokuoti įtemptas sunkus fizinis darbas, antsvoris, traumos. Profilaktika rekomenduotina nuo jaunų dienų - mankšta, racionali mityba.
Kremzlės atsinaujinimą galima paskatinti tik iš dalies. Tai priklauso nuo kremzlės pažeidimo sunkumo, paciento amžiaus. Pastaruoju metu vis plačiau vartojami specialūs vaistai Arthryl, homeopatiniai preparatai, taip pat maisto papildai, kurių sudėtyje yra gliukozamino sulfato ir chondroitino sulfato. Arthryl modifikuoja ligos eigą ir, reikia pastebėti, yra vienintelis preparatas, su kuriuo kurio atlikti moksliniai tyrimai.
Šie preparatai neturi šalutinių poveikių ir jų galima vartoti ilgą laiką. Taip užkertamas kelias organizmo senėjimui ir kai kurioms ligoms išsivystyti. Pacientai, kurie jų vartoja pakankamai ilgai - keletą mėnesių ir ilgiau, sako, kad sumažėja skausmas. Šie preparatai padeda išsaugoti pažeistas sąnarių kremzles bei sumažinti kremzlės pažeidimus.
R.J.K. Sąnario kaulinė ir kremzlinė dalis pradeda irti sergant uždegiminėmis (specifinėmis ir nespecifinėmis) ligomis, “sugraužiančiomis” sąnarius. Jų paviršiai tampa gruoblėti, dalis audinio sunyksta, kitoje sąnario paviršiaus vietoje išauga kaulinės išaugos. Taip organizmas ginasi, sąnariai “stato” sau atramą. Šlaunikaulio galvoje gali susidaryti cistų, kremzlė įgriūva, galva suplokštėja. Klubo sąnario pakitimams progresuojant, kremzlei plonėjant, sutrumpėja koja. Jei procesas apima kelio sąnarį, jis iškrypsta. Tai gali būti ne tik artrozės ar reumatoidinio artrito, bet ir sportinių traumų bei sunkaus nuolatinio fizinio darbo pasekmė. Netinkamas, ilgalaikis sąnarių perkrovimas žaloja sąnarių paviršių. Dalis ligų išsivysto dėl nepakankamo judėjimo aktyvumo bei antsvorio. Kol pakitimai nėra dideli, padeda tinkamas konservatyvus gydymas. Pažeidimams progresuojant atliekamos endoprotezavimo operacijos.
Šiuolaikinės farmacijos naujovės sudaro galimybes anksti pradėti medikamentinį gydymą ir išsaugoti gerai funkcionuojančius sąnarius. Preparatai su gliukozaminu ir chondroitinsulfatu, pvz., Artresan (gliukozamino su vitaminu C preparatas), Flexodon A padeda tausoti kremzlinį audinį, pagerinti sąnarių funkciją, mažinti skausmą. Jų rekomenduojama vartoti po tris mėnesius rudenį ir pavasarį. Nereikia tikėtis, kad pavartoję porą savaičių pasieksite pastebimų rezultatų, tačiau pagerėjimą daugelis pacientų pajaučia jau po 4-6 savaičių.
Ortopedai, atlikę tyrimus, gali prognozuoti, kaip vystysis liga ir kokį gydymą skirti. Konsultuojantis su artrologais ir reumatologais neretai pavyksta atidėti operaciją ar jos išvengti. Jeigu kremzlė nėra visiškai sunykusi. Patariame operuotis laiku, kol sąnario funkcijos nesunykusios. Tada ir operacijos rezultatai geresni, ir judesio amplitudė didesnė.
Reikia pastebėti, kad sergan-čių artroze pacientų amžius jaunėja. JAV daugiausiai šių operacijų atliekama 50-60 metų pacientams, Lietuvoje - 65-75 metų. Tai lemia ir šalies finansinės galimybės. Lietuvoje iki 1992 metų endoprotezavimo operacijų beveik nebuvo atliekama, taip susidarė žmonių, kuriems seniai reikėjo radikalios pagalbos, eilės. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugiausia endoprotezuojami klubo sąnariai. Taip pat protezuojami kelio sąnariai ir kol kas palyginti nedaug atliekama peties, alkūnės, čiurnos sąnario protezavimo operacijų.
D.J. Gydant artrozę svarbu, kad fizinis krūvis sąnariams būtų optimalus. Todėl pacientai, jeigu jų kūno masė nėra optimali, turi mažinti antsvorį, avėti patogią avalynę, naudotis ortopedijos priemonėmis, lazda. Gerai veikia šilumos procedūros, fizioterapija, masažas, gydomoji mankšta. Paūmėjimų metu, atsižvelgiant į paciento amžių ir kitas ligas, skiriama analgetikų, taip pat nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU).
NVNU slopina uždegimą bei skausmą. Nuo to, kaip selektyviai NVNU slopina specifinį fermentą ciklooksigenazę (COX-2), priklauso šalutinių poveikių rizika. Pagal minėto fermento slopinimą preparatai skirstomi ir į grupes. Kadangi sergantiesiems reumatinėmis ligomis vaistų dažnai tenka vartoti ilgai, racionalu vartoti selektyvių NVNU, pvz., plačiai vartojami meloksikamas, nimesulidas, etodolakas. Kaip rodo praktika, meloksikamas (Movalis) yra pakankamai veiksmingas ir saugus virškinamajai sistemai. Tai vienintelis šios grupės vaistas, išleidžiamas ir injekuojamąja forma (ampulėmis), kuri efektyvi gydant ūminius skausmus. Preparatas vartojamas vieną kartą per dieną. Numalšinus skausmą, uždegimą slopinantį gydymą patogu tęsti tokią pat veikliosios medžiagos dozę turinčiomis tabletėmis.
Į sąnarių pažeidimą organizmas reaguoja raumenų spazmu, taip bandydamas apsaugoti sąnarius nuo tolimesnio pažeidimo, tačiau raumenų spazmas ir pats gali būti skausmo priežastis (tai itin būdinga įvairių stuburo kremzlinių jungčių pažeidimui). Šiuo atveju veiksmingi raumenis atpalaiduojantys vaistai, pvz., tolperizonas (Mydocalm). Šis vaistas neturi slopinamojo poveikio, todėl jo vartojant galima užsiimti įprasta veikla, pvz., vairuoti automobilį. Tolperizonas turi anestetikams būdingų savybių, todėl labai veiksmingai slopina skausmą.
Aprimus ligos procesui, rekomenduotini maisto papildai, padedantys palaikyti ilgalaikę remisiją ir stabdantys ligos progresavimą. Progresuojant pažeidimams bei varginant skausmams atliekamos sąnarių endoprotezavimo operacijos.
R.J.K. Šiuolaikiniai sąnarių endoprotezavimo pasiekimai - tai ilgas sprendimų, ieškojimų ir eksperimentų kelias. Bandyta endoprotezavimui naudoti net mirusiųjų sąnarius. Ilgą laiką išradėjai negalėjo įsivaizduoti, kad metalinis sąnarys funkcionuos netepamas, kad, net ir sukūrus indiferentiškas žmogaus audiniams endoprotezavimo medžiagas, iš metalo pagaminti sąnariai “prigis” ir tarnaus keliolika metų. Lietuvoje pirmoji endoprotezavimo operacija atlikta 1972 metais Šakių ligoninėje. Gydytojas traumatologas V.Purlys, tuo metu taikęs ypač modernias technologijas bei kaulų lūžių gydymo metodus, “persodino” ligoniui Siva tipo klubo sąnarį. Tai buvo vadinamasis vieno bloko metalinis, necementuojamas klubo sąnario endoprotezas.
Protezai yra cementiniai ir necementiniai. Ir vieni, ir kiti yra kokybiški, o kuris pacientui būtų geriausias bei patvariausiais, priklauso nuo sąnario būklės, ligos tipo ir pažeidimo sunkumo. Necementiniai endoprotezai yra maždaug du kartus brangesni.
Taikant cementavimo technologiją, pašalinus dalį šlaunikaulio, išvalius kremzlinį audinį gūžduobėje, į ją dedama specialaus cemento ir įspaudžiamas protezas. Cementas yra indiferentiškas natūraliam audiniui.
Necementinio tipo endoprotezas tvirtinamas sąnario dauboje įsukant sriegiu arba įpresuojant bei tvirtinant 2-3 sraigtais. Kita protezo dalis tvirtai įkalama į šlaunikaulio kanalą.
Operuoti negalima, jeigu organizme yra infekcija, retais atvejais - kai sąnarys labai “susidėvėjęs”. Senyvas amžius nėra riba. Ortopedas traumatologas, anesteziologas ir terapeutas sprendžia, ar ligonį galima operuoti, jei jis serga gretutinėmis - širdies ir kraujagyslių ar kt. ligomis, ypač tais atvejais, kai atliekamos rekonstrukcinės, išplėstinės operacijos. Atsisakoma operuoti tik kritinės būklės pacientus. Šiuo metu endoprotezavimo operacijos atliekamos 17 traumatologijos-ortopedijos skyriuose bei centruose. Pacientai, rašydami prašymą Ligonių kasai, gali pasirinkti gydymo įstaigą.
Bijoma operacijos, pooperacinio laikotarpio, bijoma didesnio nei iki operacijos skausmo pooperaciniu periodu ir nepasitikima endoprotezo patvarumu. Šiuolaikinės medicinos galimybės leidžia atlikti operaciją be skausmo ir sekančią dieną po operacijos pacientas gali pradėti vaikščioti su specialia vaikštyne, o šiuolaikiniai endoprotezai tarnauja nuo 15 iki 20 metų.
Pacientai atvyksta paskirtu laiku ir operuojami jau kitą dieną. Jeigu reikia, prieš operuojant atliekami papildomi tyrimai. Tai gali trukti 1-2 dienas. Po operacijos stacionare ligoniai gydomi 7 ar 8 dienas ir vienam mėnesiui išvyksta į reabilitacijos įstaigas. Kitą dieną po operacijos pacientai jau pradeda vaikščioti. Tuo būna patenkinti ir jie patys, ir medikai, nes išvengiama komplikacijų.
Protezas tarnauja 15 metų ir ilgiau. Neretai praėjus pusmečiui po operacijos žmonės dirba, vairuoja automobilį. Judėjimo aktyvumas priklauso nuo to, koks jis buvo iki operacijos.
Sąnarių endoprotezavimo operacijos atliekamos ne tiktai sergantiesiems artroze ar kitomis reumatinėmis ligomis. Sergantiesiems onkologinėmis ligomis sudėtingos kaulų rekonstrukcijos operacijos pradėtos KMU Ortopedijos ir traumatologijos klinikoje. Pvz. pacientui pakeičiamas kelio sąnarys, blauzdikaulis ir dalis šlaunikaulio arba visas šlaunikaulis ir dalis dubens. Jauniems žmonėms tai galimybė grįžti į visavertį gyvenimą.
Kodėl vis kalbama apie artritą? Todėl, kad ligos mastas nepaprastai didelis. Daugiau nei 100 milijonų žmonių visoje Europoje serga artritu, reumatizmu ar kitomis reumatinėmis ligomis, Lietuvoje – apie 250 tūkst. gyventojų. Tai pagrindinė nuolatinio neįgalumo priežastis pasaulyje ir antroji Lietuvoje. Dėl nuolatinio skausmo ir funkcinių sutrikimų stipriai nukenčia milijonų žmonių gyvenimo kokybė. Senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, reumatinių ligų našta tik didės, šioms ligoms gydyti prireiks vis daugiau lėšų. Tad šį kartą plačiau apie ligą ir jos gydymo galimybes kalbamės su Panevėžio apskrities ligoninės gydytoja reumatologe Violeta SMILGIENE....
Skaityti daugiauSąnariai – mobilumą užtikrinanti žmogaus skeleto dalis. Svarbiausia sąnario funkcija yra judėjimas. Kol sąnariai sveiki ir gerai atlieka savo darbą, mes apie juos negalvojame. Tačiau, vos tik sušlubuoja jų veikla, – greitai pajuntame tai, ko netekome. Pasaulinės medicinos statistikos duomenimis, sąnarių funkciją dažniausiai sutrikdo degeneracinės sąnarių ligos. Jos diagnozuojamos net 30 proc. 45–64 metų amžiaus žmonių. Apie sąnarių ligas ir jų gydymą kalbėjomės su Kauno medicinos universiteto klinikų reumatologijos klinikos vadove docente dr. Asta BARANAUSKAITE ir Traumatologijos ir ortopedijos klinikos gydytoju docentu dr. Linu VITKUMI....
Skaityti daugiauReaktyvus artritas – tai sąnarių uždegimas, kuris atsiranda praėjus 1–4 savaitėms po buvusios infekcijos. Infekcijos židinys gali būti šlapimo ar lytinėje sistemoje, žarnyne, kvėpavimo takuose. Dažniausiai šia liga serga jauni, 20–40 metų, žmonės. Todėl svarbu išsiaiškinti šios ligos priežastis, simptomus ir laiku pradėti tinkamai gydyti....
Skaityti daugiauSąnarių, tarp jų ir stuburo, skausmais skundžiasi maždaug kas trečias žmogus, besikreipiantis į šeimos gydytoją. Sąnarius gali skaudėti dėl daugybės priežasčių. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos skyriaus vedėjos, Lietuvos artrito fondo direktorės dr. doc. Irenos Butrimienės, dažniau sąnarius skauda pagyvenusiems žmonėms ir dažniausiai dėl osteoartrito, kremzlės ir kaulų patologijos. ...
Skaityti daugiauReumatoidinis artritas – tai lėtinė, nuolat progresuojanti uždegiminė sąnarių liga, dažnai pažeidžianti ir kitus organus – raumenis, plaučius, širdį, kraujagysles, odą, nervus ir akis. Juo serga apie 1% gyventojų, dažniau – vidutinio amžiaus moterys....
Skaityti daugiauRetas keturiasdešimtmetis nėra varginamas nuolatinių ar kartkartėmis užeinančių vieno, rečiau abiejų pečių skausmų. Skausmai gali kamuoti tiek sunkiai kaime dirbančią moterį, tiek jauną ir energija trykštantį sportininką. Maudžiantys pečių juostos skausmai ne tik gadina nuotaiką, mažina darbingumą, bet ir gali būti pirmieji rimtos ligos ženklai. Kaip išvengti skausmo, kada pradėti gydyti ir kaip atsikratyti pečių skausmo, klausiame patyrusios savo srities specialistės Vilniaus universiteto Santariškių klinikų reumatologijos centro gyd. Ritą RUGIENĖS....
Skaityti daugiauStulbinantys atradimai farmakologijos srityje leido sukurti naują efektyvų, skausmą mažinantį preparatą, kurio pranašumu, lyginant su kitais vaistais nuo reumatinių ligų, jau neabejojama. Tai naujos kartos nesteroidinės cheminės struktūros preparatas Movalis (meloksikamas), pasižymintis stipriu uždegimą, skausmą ir karščiavimą mažinančiu poveikiu. Visame pasaulyje garsios farmacijos kompanijos “Boehringer Ingelheim” medikamentas Movalis - viltis daugeliui žmonių, kenčiančių nuo skausmų, sukeltų plačiai paplitusių artrozinių - degeneracinių sąnarių pažeidimų bei reumatinių sąnarių ligų....
Skaityti daugiauKas ketvirtas Lietuvos gyventojas skundžiasi reumatinio pobūdžio negalavimais. Lietuvoje užregistruota apie 500 tūkst. sergančiųjų reumatinėmis sąnarių ligomis. Tačiau labiausiai sąnarius pažeidžia reumatoidinis artritas....
Skaityti daugiauIš lotynų kalbos kilęs žodis artritas reiškia sąnario uždegimą. Artritu neretai vadinamos visos reumatinės ligos, kurių šiuo metu žinoma per 100. Reumatinės ligos sukelia sąnarių skausmą, sustingimą ir patinimą, ilgainiui atsiranda sąnarių braškėjimas, sutrinka jų judrumas, išryškėja deformacijos, vietinis skausmingumas. Kartais liga neapsiriboja vien sąnariu ir apima raumenis, kaulus, sausgysles, raiščius bei vidaus organus....
Skaityti daugiauŽurnalas „Sveikas žmogus“, tęsdamas tradicinę rubriką „Klausimai-atsakymai“, stengiasi atsakyti į visus jūsų, mieli skaitytojai, klausimus, kuriuos užduodate interneto svetainėje www.sveikaszmogus.lt, „Facebook“ puslapyje ar atsiunčiate redakcijai. Šį kartą tema – reumatologija, o į klausimus atsako Vilniaus miesto Centro poliklinikos, „Medicinos diagnostikos centro“ gydytoja reumatologė Jūratė Eidžiūnienė....
Skaityti daugiauVisiems žinoma, kad, sergant artritu, skauda, „suka“ sąnarius, jie reaguoja į atmosferos permainas. Deja, bet vaistų, galinčių išgydyti artritą, kol kas nėra. Tačiau laiku pradėtas ir tinkamas gydymas gali sumažinti skausmą ir diskomfortą, išsaugoti sąnarių funkciją, apsaugoti nuo komplikacijų ir pakeisti natūralią ligos eigą. Medikamentinis gydymas skirstomas į simptomus malšinantį ir ligos progresavimą stabdantį gydymą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip saugiai ir veiksmingai malšinti skausmą ir uždegimą. Naujausias simptominio gydymo galimybes ir tai įrodančius tyrimus apžvelgia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Reumatologijos klinikos gydytoja reumatologė dr. Margarita Pileckytė....
Skaityti daugiauPastaruoju metu redakcija gauna skaitytojų laiškų, kuriuose prašoma patarimų, kaip sergant įvairiomis ligomis gyventi grįžus namo po reabilitacinio gydymo. Kokia turėtų būti gyvensena, atsižvelgiant į ligos ypatumus? Įvertinę skaitytojų pageidavimus, pradedame naują straipsnių ciklą, kuriame rašysime apie gyvenseną po įvairių ligų reabilitacinio gydymo. Įvairių sričių specialistai pateiks naudingų patarimų. Šį kartą apie gyvenimą sergant reumatoidiniu artritu pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų Reumatologijos klinikos gydytoja Valerija Tamulaitienė ir kineziterapeutė Gintarė Ušeckienė....
Skaityti daugiauPeties sąnarys – vienas didžiausių žmogaus kūne. O peties srities (nebūtinai paties sąnario) skausmu itin dažnai skundžiasi tiek jauni, tiek vyresni žmonės. Beje, šio skausmo priežasčių taip pat yra nemažai. Taigi kokie yra peties srities skausmai, kokios jų priežastys ir ką tokiu atveju daryti?...
Skaityti daugiauReumatoidinis artritas – tai liga, ilgainiui sukelianti ne tik ryškius sveikatos pokyčius, bet ir socialinių problemų. Visa tai yra didžiulė našta ne tik sergančiajam, bet ir jo šeimai. Reumatoidiniu artritu serga apie 0,3–1 proc. suaugusių žmonių. Moterims ši liga būna 2–3 kartus dažniau negu vyrams. Lietuvoje užregistruota apie 12 000 suaugusiųjų asmenų, besigydančių nuo reumatoidinio artrito, o kasmet šia liga suserga apie 1200 asmenų. Reumatoidiniu artritu gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, taip pat ir vaikai. Vis dėlto dažniausiai liga išsivysto 50–70 metų žmonėms. ...
Skaityti daugiauŠįkart pagrindinės pašnekovės, kuri sutiko pasidalinti savo ligos, reumatoidinio artrito, ypatumais su mūsų skaitytojais, teko eiti pakalbinti į ligoninės palatą. Moteris buvo ką tik po kelio sąnario operacijos. Nors jos visas kūnas buvo apimtas ligos, bet nuo jos sklido žmogiška šiluma. Nelengvam pokalbiui įsibėgėjus, iš Zitos Vaičiulytės, Šiaulių kaulų, raumenų ir sąnarių ligomis sergančiųjų draugijos „Artis“ pirmininkės, veido nedingo šypsena. Ji sergančiąją nuo niūrių minčių gelbsti nuo pat ligos atsiradimo pradžios....
Skaityti daugiauReumatinės ligos – tai su judėjimo aparatu susijusios ligos. Jų metu pažeidžiami sąnariai, raiščiai, raumenys, sausgyslės, kremzlės ir stuburas. Joms taip pat priskiriamos ir sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerozė, dermatomiozitas ir kt., kurios pakenkia sąnarius, raumenis, kaulus....
Skaityti daugiauTaip apie savo ligą sako reumatoidiniu artritu serganti Ona Telyčėnienė. Moteris šią diagnozę išgirdo būdama 33-ejų metų. Taigi šia liga sirgdama pragyveno daugiau nei keturiasdešimt metų. Apie ligą byloja ištinusios čiurnos, pakitusi eisena ir nuolat geriami vaistai....
Skaityti daugiauReumatoidinis artritas – lėtinė liga. Ji tęsiasi visą gyvenimą, progresuoja, deformuoja sąnarius, neretai sukelia negalią. Reumatoidinis artritas gali prasidėti staiga arba palengva, iš pradžių pažeidžia vieną ar kelis sąnarius. Dažniausiai ligos pradžioje žmogus skundžiasi tik trumpalaikiu rytiniu sąnarių sustingimu, sąnarių skausmais keičiantis orams, vėliau atsiranda tipiškų simptomų: sąnarių skausmas stiprėja, sąnariai patinsta. Ligai būdinga banguojanti eiga – su paūmėjimais ir ramybės periodais. Paūmėjimų metu vargina nuolatinis sąnarių skausmas. Koks jis varginantis, žino kiekvienas, jį patyręs. Tačiau yra priemonių, kuriomis būklę gali palengvinti. Išsamiau apie jas skaitykite žemiau....
Skaityti daugiauLITERATŪROJE NURODOMA, KAD REUMATOIDINIU ARTRITU SERGA MAŽDAUG 0,5-1 PROC. SUAUGUSIŲ ŽMONIŲ. LIETUVOJE KASMET UŽREGISTRUOJAMA APIE 1200 NAUJŲ REUMATOIDINIO ARTRITO ATVEJŲ. ŠIA LIGA MOTERYS SERGA 2-3 KARTUS DAŽNIAU NEGU VYRAI. REUMATOIDINIU ARTRITU GALI SUSIRGTI BET KOKIO AMŽIAUS ŽMONĖS, TAČIAU YPAČ DAUG SUSERGA 5-6 GYVENIMO DEŠIMTMETĮ....
Skaityti daugiauArtrozė, reumatoidinis artritas ir kitos sąnarių ligos vargina daugelį, ypač vyresnio amžiaus žmonių. Daugelis jų vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), slopinančius sąnarių skausmą, tinimą, padedančius lengviau judėti. Didelį susidomėjimą kelia neseniai atsiradę Lietuvoje NVNU – koksibai, dažnai tenka atsakinėti į klausimus, kokie gi šių preparatų pranašumai, kokia jų vartojimo patirtis pasaulyje....
Skaityti daugiauReumatoidinis artritas (RA) - lėtinė, sisteminė, autoimuninė liga, pasireiškianti progresuojančiu sąnarių pažeidimu. Pagrindiniai RA klinikiniai požymiai yra sąnarių patinimas, skausmas, sustingimas, raumenų atrofija, sąnarių deformacija. Dažniausiai deformuojasi riešo ir smulkieji pirštų sąnariai. Dėl atsiradusių deformacijų pacientas ilgainiui gali tapti neįgalus, sutrinka kasdieninė veikla. Todėl labai svarbu mokėti saugoti sąnarius, atlikti namų ruošos ir profesinius darbus....
Skaityti daugiauReumatinės ligos yra vienos iš labiausiai paplitusių ligų visame pasaulyje. JAV jos sudaro 15–20, Anglijoje – apie 16 procentų visų ligų. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, reumatinius negalavimus jaučia 25 procentai suaugusių žmonių. Reumatinių ligų svarbą visuomenei formuoja ne tik didelis jų paplitimas, bet ir tai, jog jos lemia didelę dalį neįgalumo populiacijoje. Išsivysčiusiose šalyse reumatinės ligos sukelia daugiau neįgalumo atvejų negu piktybiniai navikai arba širdies ar kraujagyslių ligos. Šiek tiek daugiau negu pusė visų sergančiųjų artritu būna neįgalumo požymių, o reumatoidinis artritas yra labiausiai invalidumą kelianti lėtinė terapinė liga. Kokios didžiausios reumatinių ligų gydymo naujovės Lietuvoje ir pasaulyje, papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reumatologijos, ortopedijos ir traumatologijos bei rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas profesoriaus Algirdas VENALIS....
Skaityti daugiauRudenį vis dažniau skauda sąnarius juos gelia, patinsta, atsiranda kitų nemalonių simptomų. Kodėl sąnarių skausmai labiau vargina rudenį? Ar galima jų išvengti? Pasistengsime į šiuos klausimus ir atsakyti....
Skaityti daugiauVėstant orams, jiems tampant vis drėgnesniems ir visiškai nenuspėjamiems, ne tik subjūra nuotaika. Tokiu metų laiku paūmėja ir įvairios ligos, tarp jų – ir sąnarių. Šių ligų grupė tokia plati, kad mažiau nusimanantis žmogus nė neatskirs, kuri iš jų kankina. Tad kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja reumatologe Jurgita EIGELIENE. Ji padės šiek tiek geriau susigaudyti sąnarių ligų gausybėje. ...
Skaityti daugiauNiekas taip neriboja ir nesunkina gyvenimo, kaip skausmingas judėjimas. Didžiąją dalį tokių atvejų sudaro sąnarių skausmai, atsirandantys dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip ligos (artrozė, reumatoidinis poliartritas) ar kitų ligų pasekmės, sunkus fizinis krūvis, sportas ar sužalojimai. ...
Skaityti daugiau
