Moterims kojas skauda keturis kartus dažniau nei vyrams. Taip yra todėl, jog jų dėvimi batai nėra gerai pritaikyti. Daug vaikščiojant avalynė turi būti patogi: suvarstomi žemakulniai batai, bato priekis atitinka pėdos formą, o batraiščiai - kuo labiau nutolę nuo bato priekio. Vidinis bato kraštas turi būti tiesus ir sutapti su didžiojo piršto linija (jei batas netaisyklingos formos, ši linija nukrypsta į tašką, esantį ties trečiuoju pirštu).
Mokslininkai Kemp ir Winkler nustatė, jog net 91 proc. anglų mokinukų avi visiškai nepritaikytus batus. Bene pagrindinis kriterijus pasirenkant drabužius ir avalynę yra mada, kuri, ypač jaunimui, deja, yra svarbesnė net už sveikatą.
Kemp ir Winkler taipogi teigia, kad 89 proc. pagyvenusių žmonių reikalinga speciali kojų priežiūra. Senatvėje kojoms tenkantis krūvis ganėtinai sumažėja, dėl to jos tampa nelanksčios, sustabarėja, išryškėja kauliniai iškilumai, kuriuos nuolat spaudžiant atsiranda nuospaudų. Tokių kaulų išsikišimų spaudimas sumažinamas balniukais iš kempinės, minkštomis pagalvėlėmis, koreguojančiais pleistrais. Tarpupirščių žaizdos, mažojo ir kitų pirštų nuospaudos gydomos specialiais kremais, pudromis, minkštomis pertvarėlėmis, pirštai atskiriami vienas nuo kito. Renkantis avalynę reikia stengtis, kad pėdai būtų kiek įmanoma daugiau erdvės ir kad ji būtų apsaugota nuo perdėto spaudimo.
Daugumos žmonių kojų priežiūra apsiriboja pėdų plovimu ir nagų karpymu. Kojų plovimui ir šluostymui reikėtų skirti papildomai laiko, tačiau jeigu jūs turite tik penkias minutes nusiprausti po dušu, bent jau pasistenkite, jog nubėgantis muilinas vanduo apsemtų jūsų kulkšnis, o besišluostydami, atidžiai išsausinkite tarpupirščius. Viso kūno, taip pat ir pėdų oda nuolat atsinaujina, taigi po plovimo būtina pašalinti sausą ir negyvą pėdų odos sluoksnį - tokiu būdu sumažinsite nuospaudų ir pūslių pavojų. Reikėtų naudoti specialias drėkinamąsias ir maitinamąsias priemones (kremus, želė, pastas, tirpalus, losjonus), o mirusius audinius puikiai pašalina granulių pavidalo žele.
Sveiki nagai yra lankstūs ir blizga. Jei nago paviršiuje pastebėjote nedideles balkšvas dėmeles, nesibaiminkite - tai visiškai nepavojinga. Šios dėmelės atsiranda tuomet, kai augdamas nagas paveikiamas žalingų veiksnių, o vėliau kartu su nagu šios dėmelės nukerpamos. Taisyklingai kerpami kojų nagai ne tik patraukliai atrodo, bet ir apsaugo pėdas nuo pažeidimų. Nereikėtų nago per daug nutrumpinti ir nukarpyti kampučių - kirpkite tiesiai ir išilgai nago, palikdami kraštelį. Nesilaikant šių nurodymų nagas gali įaugti. Kai aštrus nago kampas praduria odą, atsiveria žaizda, prasideda uždegimas ir ima labai skaudėti pirštą. Taip atsitinka netaisyklingai karpant nagus arba avint ankštus batus ir tai yra dažniausia 18 metų amžiaus jaunuolių pėdos liga.
Norėdami, kad nagai neįaugtų, du kartus per dieną mirkykite kojas šiltame vandenyje. Dantų krapštuku po nago kraštu galite pakišti kuokštelį vatos - taip nagas augs taisyklinga linkme ir sumažinsite spaudimą, tik darykite tai labai atsargiai.
Nuospaudos ir sukietėjimai dažniausiai susidaro ant kulno, pirštų pagalvėlių, t.y. tose vietose, kur daugiausia trinties. Jų formavimuisi turi įtakos bato trynimas, eisena ar pėdos forma. Reikėtų pasinaudoti minkštais kempininiais batų įklotais skaudamoms vietoms pridengti, o jei nuospaudos įsisenėja ir tampa itin skausmingos, reikia kreiptis į gydytoją.
Kojos nykščio sąnario maišelio uždegimas dažniausiai yra paveldimas, tačiau jis taip pat sėkmingai gali išsivystyti avint per daug smailėjančius ir aukštakulnius batus. Jo gydymui naudojami minkšti kojos nykščio balnai ar avimi specialiai pritaikyti - pakankamo gylio ir minkštumo - batai su individualiai pagamintais vidpadžiais. Sunkiais atvejais gali prireikti net chirurginės pagalbos.
Turėkite omeny, jog sportuojant, kai kojos intensyviai prakaituoja, jūsų avalynė tampa puiki mikrobų ir bakterijų augimo terpė, kuri, be to, dar skleidžia gana nemalonų kvapą. Nusiprauskite ir sausai nušluostykite kojas po kiekvienos treniruotės. Jei turite rimtesnių sunkumų dėl gausaus prakaitavimo ir nemalonaus kojų kvapo, pabandykite pamirkyti kojas vandenyje su trupučiu acto, o į batus įberkite šiek tiek talko miltelių. Per visą dieną avimi tie patys batai ir kojinės sudrėksta, taigi nepamirškite jų keisti, o darbe vertėtų persiauti. Tinkamiausi yra iš natūralios žaliavos - odos, drobės pagaminti batai.
Kojines geriau dėvėti medvilnines, nes jos puikiai sugeria prakaitą. Atminkite - batus, kojines ar vidpadžius būtina rinktis atidžiai, kitu atveju net naudojant pačias geriausias priemones atsiras nuospaudų ir pūslių.
Vaikams batus būtina rinkti ypač atidžiai, nes ankstyvame amžiuje pėda gana sparčiai auga, formuojasi jos struktūra, vaiko eisena. Kaip rodo praktika, vaikystės klaidos dažnai labai skaudžiai atsiliepia vyresniame amžiuje. Gera avalynė turėtų suteikti pėdai pakankamai erdvės, tačiau ji jokiu būdu negali būti pernelyg didelė, palikta “išaugimui”. Kojų priežiūros specialistai rekomenduoja kas savaitę apžiūrėti vaiko batus, kad įsitikintume, jog jie vis dar geri.
Kita grupė žmonių, kurių pėdoms reikalingas ypatingas dėmesys, - tai paaugliai. Pasirodo, kartais mada gali tapti net labai naudinga. Jaunuolių ypač populiarinami spartukai (“kedai”) suteikia vilties, jog po dešimties metų ne visi paaugliai skųsis pėdos iškrypimais. Tai pakankamo ilgio, pločio ir gylio batai, kurie puikiai pritvirtinami prie kojos tampriais batraiščiais ar lipnia juosta. Deja, sportinė avalynė dažniausiai laikoma netinkama grindžiant tuo, jog skatina pėdos prakaitavimą ir šutimą. (Tokia nuostata yra neteisinga. Sutikime, jog vyresnės kartos požiūris į paauglių pamėgtus dalykus dažniausiai yra negatyvus (kaip liūdna ir neteisinga tai būtų!): jiems nesuvokiamas jaunimo muzikos stilius, elgesys ir apranga atrodo vulgarūs, bet šukuosenos tiesiog iššaukiančios.) Iš tikrųjų bet kurie batai, nepraleidžiantys oro, yra netinkami, o dauguma sportinių batų, ypač garsių firmų, turi orui laidžias angas bei įvairiais kitais būdais užtikrina pėdos vėdinimąsi bei prakaito išgarinimą.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę