Širdies sutrikimai amžiaus nepaiso

Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas.

Siaurėja ir kalkėja

Žmogaus organizme kraujagyslėmis gabenamos maisto medžiagos ir deguonis, pašalinami toksinai. Įvairios maisto medžiagos organizme pasiskirsto pagal kiekvieno organo funkcinę būklę. Jaunos kraujagyslės išlaiko kraujospūdžio kaitą, jų lygios sienelės neleidžia formuotis ir prikibti krešuliams; deja, kraujagyslės sensta kur kas greičiau nei žmogaus išorė.

Labai dažnai gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas teka iš širdies į visus kūno organus ir neša organizmo audiniams deguonį bei maisto medžiagas, pažeidžia atero­sklerozė. Aterosklerozinių pokyčių arterijose atsiranda dar jaunystėje, o senstant jie progresuoja, tad, metams bėgant, pažeisdama arterijas, aterosklerozė sutrikdo normalią kraujotaką. „Žmonės aterosklerozę vadina kraujagyslių kalkėjimu, o mes, medikai, – tyliąja žudike, nes ši liga progresuoja nepastebimai – pažeistoje kraujagyslėje pokyčiai progresuoja, o simptomai pasireiškia tik po 10–20 metų. Kraujagyslių sienelėse kaupiasi cholesterolis, vėliau kalcis. Atsiradus sienelės paviršiaus pažeidimui, prie jo prilimpa trombocitai, vėliau viskas perauga jungiamuoju audiniu. Tokios besiformuojančios struktūros susiaurina arteriją. Tuomet pablogėja ir širdies raumens kraujotaka, pradedama dusti ne tik judant, bet ir ilsintis, vargina krūtinės skausmai, širdies permušimai ir kiti nemalonūs pojūčiai. Blogiausia tai, kad žmogus pajunta simptomus tik tada, kai kraujagyslės spindis būna susiaurėjęs net 75– 90 proc.“, – sako intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė.

Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės susiformuoja širdies, aortos, smegenų, inkstų, kojų ir kitose kraujagyslėse. Jei aterosklerozinių plokštelių susidarė širdies kraujagyslėse, pasekmė – krūtinės angina, jeigu aortoje – dėl sienelės pažeidimo gali formuotis aneurizma (įplyšus sienelės sluoksniams, kraujas patenka tarp jų), gresianti aortos plyšimu, jei smegenų kraujagyslėse, – insultas. Esant plokštelių kojų kraujagyslėse, sumažėja jų spindis, audiniai nebeaprūpinami deguonimi, todėl žmogus eidamas staiga sustoja nuo skausmo, atsiranda vadinamasis protarpinis šlubčiojimas. „Aptikti aterosklerozę gali padėti įprasti tyrimai – cholesterolio, kraujospūdžio matavimas, inkstų funkcijos rodikliai, širdies kardiograma, ultragarsiniai tyrimai. Tereikia atsakingiau rūpintis savo sveikata ir nenumoti ranka į profilaktinius sveikatos patikrinimus“, – pataria gydytoja.

Ligai amžius nesvarbu

Širdies ligų, kuriomis serga įvairaus amžiaus žmonės, pradedant naujagimiais, baigiant senyvo amžiaus žmonėmis, yra daug ir įvairių. Suaugusieji dažniausiai serga išemine širdies liga, arterine hipertenzija, širdies ritmo, laidumo sutrikimais. Vaikus dažniausiai vargina įgimti negalavimai – širdies ydos.

Išeminė širdies liga vystosi dėl vainikinių širdies arterijų aterosklerozės. Arterijų spindis gali siaurėti palaipsniui, tada, metams bėgant, organizmas prisitaiko ir vystosi lėtinė išeminė širdies liga. Jei aterosklerozinė plokštelė įtrūksta, virš jos gali formuotis trombas. Smarkiai susiaurėjus arba visiškai krešuliui užkimšus širdį maitinančią vainikinę kraujagyslę, gali įvykti ūminis miokardo infarktas, kuris vis dažniau ištinka jaunus sveikata nesiskundžiančius žmones. „Iš pažiūros visai sveiką žmogų gali ištikti miokardo infarktas, – sako intervencinė kardiologė, – tik vėliau prisimenama, kad išties būta pirmųjų ligos simptomų, tačiau žmogus jų nepastebėjo arba nekreipė į juos dėmesio.“

Miokardo infarktas – sunkiausia koronarinės širdies ligos komplikacija. Tai itin pavojinga liga: laiku nesuteikus pagalbos, pasekmės gali būti itin skaudžios.

Vyresniame amžiuje itin svarbi hipertenzijos problema, nes kuo daugiau didėja sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas, tuo labiau didėja išeminės širdies ligos rizika. Jauname amžiuje elastinga kraujagyslė plečiasi sistolės metu, vyresniame amžiuje kraujagyslės sienelė išlieka standi ir nereaguoja į kraujospūdžio pakitimus. Tuomet ima vystytis aortos pakitimai. Be to, vyresniame amžiuje aortos sienelės morfologinėje struktūroje savaime mažėja elastinių skaidulų, raumeninio sluoksnio, didėja kolageninių skaidulų, ir dėl to kinta aortos elastinės savybės ir sutraukiamoji galia.

Anot gydytojos, koreguoti kraujospūdį pakankamai veiksmingai galima ir be medikamentų, tereikia koreguoti hipertenzijos rizikos veiksnius. Pavyzdžiui, svorio sumažėjimas sistolinį kraujospūdį mažina 5–10 mmHg/10 kg, druskos vartojimo sumažinimas – 2–8 mmHg, pagal paciento galimybes fizinio aktyvumo didinimas – 4–9 mmHg, alkoholio vartojimo ribojimas – 2–4 mmHg.

Ligų prevencijos pradžia – vaikystėje

„Kadangi nuo kraujotakos ir širdies ligų šiuo metu pasaulyje miršta daugiausia žmonių, negalima į tai nekreipti dėmesio. Širdies ligų profilaktika turime pasirūpinti dar būdami sveiki. Tik mūsų pačių tinkamai pasirinkta mityba, gyvensena ir sveiki įpročiai padės išvengti ligų“, – sako intervencinė kardiologė A. Dambrauskaitė, apgailestaudama, kad dažniausiai žmonės pagalbos į medikus kreipiasi tik atsiradus sunkiems sutrikimams.

Kad nesveika gyvensena, nepalanki fizinė ir socialinė aplinka lemia širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, neabejojama, todėl mūsų medicinos sistema, o svarbiausia, kiekvienas žmogus didžiausią dėmesį turi skirti sveikos gyvensenos ugdymui ir rizikos veiksniams. Anot intervencinės kardiologės, širdies ir kraujagyslių ligų prevencija turėtų prasidėti dar vaikystėje. Itin svarbu jau vaikų darželiuose diegti sveikos mitybos įgūdžius; 2 metų vaikams pradėti riboti druskos, riebalų, cukraus vartojimą, stebėti, kad energijos suvartojimo balansas atitiktų svorį, skatinti fizinį aktyvumą. Taip pat būtina lipidų ir kraujospūdžio korekcija. Kodėl kalbama apie kraujospūdį? Todėl, kad maždaug kas penkto Lietuvos moksleivio pagal amžių kraujospūdis padidėjęs – didesnis nei 130/80 mmHg kraujo spaudimas jauniems žmonėms beveik visada yra patologinis. Bene kas trečio suaugusio žmogaus kraujo spaudimas padidėjęs.

Didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui turi ir aplinka. Apskaičiuota, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja 1,7 karto, jeigu šeimoje vyrauja neigiamos emocijos, pyktis, bausmės. 1,3 karto ši rizika padidėja esant aplaidumui, prievartavimui. „Visuomenės ateitį galima nuspėti pagal tai, kaip rūpinamasi vaikais ir jaunimu, o civilizacijos kokybė gali būti įvertinama pagal rūpestį ir dėmesį vyresnio amžiaus žmonėms“, – sako gydytoja.

Veiksniai, skatinantys kraujotakos sistemos ligų atsiradimą

Mityba. Būtina valgyti daug šviežių vaisių, daržovių, ankštinių, grūdinių patiekalų, kad organizmas gautų pakankamai reikalingų medžiagų. Pagrindinis riebalų šaltinis turėtų būti alyvuogių aliejus. Bent tris kartus per savaitę reikėtų valgyti šaltųjų jūrų žuvų patiekalų – valgant daug žuvies mažėja koronarinės širdies ligos, ritmo sutrikimų ir netgi staigaus širdies sustojimo rizika. Panašių organizmui naudingų rūgščių yra ir graikinių riešutų, sėmenų ir sojų aliejuje. Maisto racione turėtų netrūkti pieno, sūrių, jogurto, tačiau mažiau nei daržovių ir vaisių, o mažiausią maisto dalį turėtų sudaryti mėsa ir jos produktai. Polinesočiosios riebalų rūgštys gerai apsaugo kraujagysles nuo aterosklerozės, mažina kraujo trigliceridų kiekį, trombų susidarymą, ritmo sutrikimus. Šių rūgščių daug įvairių rūšių aliejuje.

Fizinis aktyvumas. Mažas fizinis aktyvumas yra viena iš didelio antsvorio, padidėjusio kraujospūdžio, aterosklerozės priežasčių. Nuolat laisvalaikiu sportuojančių žmonių mirtingumas nuo išeminės ligos yra mažesnis negu fiziškai neaktyvių. Be to, mankštinantis skaidomas streso hormono perteklius, sustiprėja raminamasis klajoklinio nervo poveikis.

Stresas. Esant stresinei situacijai, į kraują išsiskiria daug adrenalino, padidėja kraujospūdis. Išsiskyręs adrenalino perteklius alina širdį. Visiškai išvengti streso neįmanoma, tačiau galima didinti organizmo atsparumą. Natūraliausias būdas atsikratyti dėl streso organizme susikaupusių kenksmingų medžiagų – fizinė veikla.

Cholesterolis. Nors cholesterolis yra nepakeičiamas visų ląstelių membranų komponentas, bet jo perteklius yra pavojingas. Sutrikus cholesterolio apykaitai ir jam kaupiantis, slopinami ląstelės fiziologiniai procesai, ląstelės sensta ir gali suirti. Jei cholesterolio organizme per daug, jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir siaurina jų spindį, taip sutrikdydamas kraujo apytaką. O padidėjęs cholesterolio kiekis kraujo plazmoje yra vienas svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių.

Nutukimas. Esant antsvoriui organizmui duodamas didelis krūvis, o tai didina širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę: išsiplečia kojų venos, pasunkėja širdies darbas.

Rūkymas. Daugelio širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti atsisakius žalingų įpročių. Nikotinas neigiamai veikia žmogaus organizmą. Rūkantys žmonės dažniau suserga išemine širdies liga, kraujagyslių užkišimu, krūtinės angina.