Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Ilgalaikis rūkymas gali sukelti neįgalumą

Ilgalaikis rūkymas gali sukelti neįgalumą

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, trumpinama keturiomis raidėmis „LOPL“ -  tai progresuojantis susirgimas, dėl kurio visame pasaulyje miršta daugybė žmonių. Apskaičiuota, kad pasauliniu mastu tai trečioji dažniausia mirties priežastis (aukščiau rikiuojasi tik širdies ir kraujagyslių ligos bei jų komplikacijos ir onkologiniai susirgimai). Kokia tai liga, kas gali ja susirgti ir kaip ji diagnozuojama?

 

Kas yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga?

 

Nors LOPL vystymasis gana sudėtingas, pačią ligą galima apibūdinti gana paprastai – tai nuolatinis ir progresuojantis kvėpavimo takų susiaurėjimas (obstrukcija), dėl kurio tampa labai sunku kvėpuoti. Pacientui tenka įdėti daugiau pastangų, nes kvėpavimo funkcija tampa vis labiau apsunkinta. Be to, kvėpavimo takai ypatingai jautriai reaguoja į įkvepiamąsias žalingas daleles ir dujas, o bronchų spindyje kaupiasi dideli gleivių kiekiai, kurie dar labiau trikdo normalią kvėpavimo funkciją.

Įprasčiausi LOPL simptomai yra dusulys (pasunkėjęs kvėpavimas), kosulys ir skrepliavimas. LOPL būdingi simptomai pasunkėja didesnio fizinio krūvio metu. Kuo liga labiau pažengusi, tuo fizinio krūvio tolerancija mažesnė. Jei pacientui iš pradžių sunkiau kvėpuoti tik lipant laiptais, tai pažengusios ligos atveju kvėpuoti sunku jau net sėdint ar gulint. Tokie pacientai jaučia dusulį net ramybės metu ir nebegali laisvai judėti, taigi liga galiausiai sukelia neįgalumą arba gali tapti gana ankstyvos mirties priežastimi.

 

Kam būdinga didesnė rizika susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga?

 

Visiškai įrodyta, kad tabako rūkymas yra pats svarbiausias ligos rizikos faktorius. Pasirodo, kad net iki 90 procentų LOPL susirgusių asmenų yra ilgalaikiai rūkaliai. Beje, LOPL išsivystymą nulemti gali ne tik aktyvus, bet ir pasyvus rūkymas. Vis dėlto LOPL gali susirgti ir niekada gyvenime nerūkę asmenys – skaičiuojama, kad tokie asmenys sudaro nuo 5 iki 8 proc. LOPL atvejų.  Daug įtakos turi ir aplinkos teršalai, kenksmingos darbo sąlygos, cheminių medžiagų garai, dažnai pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos ir t.t. Pasirodo, kad liga gali būti ir paveldima, tačiau tokių atvejų labai nedaug – tik apie 1 proc. nuo visų diagnozių.

Teigiama, kad tikimybę susirgti LOPL reikšmingai didina astmos ir ilgalaikio rūkymo „derinys“ – astma sergantys ir ilgą laiką rūkantys asmenys turi trigubai didesnę tikimybę susirgti LOPL nei tie, kurie rūko ir astma neserga. Beje, labai glumina ir tai, kad net ir išgirdę LOPL diagnozę toliau rūko labai daug asmenų, nors tai yra pats žalingiausias ligos progresavimą skatinantis veiksnys.

 

Kaip diagnozuojama lėtinė obstrukcinė plaučių liga?

 

LOPL vystosi gana lėtai. Iki pirmųjų simptomų pasireiškimo gali praeiti net kelios dešimtys metų. Tarkime, jei pacientas pradeda rūkyti būdamas 20 metų, labai tikėtina, kad stipriai blogėjanti kvėpavimo funkcija jį pradės varginti nuo 40-50 metų. Vis dėlto net ir tuomet susimąsto ne visi. Ypač, jei rūkoma – skrepliavimas, kosulys ir netgi dusulys „pateisinamas“ tik momentine rūkymo daroma žala. Dažnas pacientas net nesusimąsto, kad tokie simptomai gali būti pavojingos ir net mirtinos ligos požymiai.

LOPL diagnozuojama remiantis ligos istorija, pasireiškiančiais simptomais, spirometrijos tyrimo rezultatais. Tipinis LOPL pacientas – vyresnis (maždaug nuo 45 metų) asmuo, patiriantis kvėpavimo sunkumus ir ilgą laiką rūkantis. Vieniems LOPL simptomai lengvesni, kitus pacientus ligos simptomai gali paversti neįgaliais. Kai kuriems gyvybiškai būtina deguonies terapija.

Tad pajutus panašius simptomus geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Be to, kiekvienam ilgą laiką rūkančiam asmeniui reikėtų žinoti, kad mesti niekada ne per vėlu – tai pats patikimiausias būdas sustabdyti ligos progresavimą ir susigrąžinti lengvesnį kvėpavimą.

 

Kodėl toks svarbus LOPL sergančių pacientų mokymas?

 

LOPL sergantis pacientas turi suvokti, kad nuo šios ligos nepasveikstama, tačiau ją galima sėkmingai kontroliuoti. Griežtas gydymo režimo laikymasis, reguliari fizinė veikla, psichologinė terapija ir nuoširdus bendradarbiavimas su gydytoju gali padėti išlaikyti normalią gyvenimo kokybę ir džiaugtis įprasta kasdiene veikla. Daug dėmesio reikia skirti rūkančių pacientų palaikymui ir padrąsinimui, kai jie mėgina mesti rūkyti – tai taip pat svarbu, kaip ir taisyklingas įkvepiamųjų vaistinių preparatų vartojimas.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS