Ak, kaip skausmingai kalasi dantukas

Viena iš laukiamiausių akimirkų, kai ant rankų sūpuojamas mažas kūdikis, yra pirmojo dantuko pasirodymas. Tai – tarsi naujas gyvenimo etapas, kai vaikelis šypsosi jau nebe lėliukams būdinga bedante šypsena, o išdidžiai demonstruoja pirmuosius savo „perliukus“. Pirmieji dažniausiai išdygsta apatiniai centriniai kandžiai – būtent jie sudaro tipinę kūdikio šypseną. Vis dėlto šis įvykis gali būti gana sudėtingas ir reikalaujantis daug kantrybės – dantukų prasikalimas dažnam kūdikiui yra skausmingas, todėl jo metu vaikas gali tapti irzlesnis, verksmingesnis, sunkiau sukalbamas. Negana to, gali labai sumažėti jo apetitas, pablogėti miego kokybė. Pakalbėkime apie tai, kaip galėtume padėti kenčiančiam kūdikiui, kad šis laikotarpis būtų lengvesnis ne tik jam, bet ir mums, jį sūpuojantiems artimiesiems.

Apie dantų dygimo laiką – kada jų laukti?

Reikėtų pradėti nuo to, kad pieninių dantų užuomazgos vystosi dar mamos pilvelyje. Tad viskas, nuo ko reikėtų pradėti – tinkama mamos mityba ir meilė sau. Ir štai vieną dieną gimsta mažylis. Nekantriai laukiame jo pirmojo atidaus žvilgsnio, pirmojo rankytės spustelėjimo, pirmosios šypsenos, kitų pirmųjų kartų – tarp jų ir pirmojo dantuko pasirodymo. Vieniems šios akimirkos tenka palaukti ilgiau, kiti jos sulaukia ir visai netikėtai. Pastebėta, kad pirmasis dantukas ar pirmoji dantukų pora vidutiniškai išdygsta apie 4-6 ar 5-7 gyvenimo mėnesį. Pasitaiko įvairiausių kuriozų, kai vaikelis jau gimsta su dantuku ar pirmasis dantukas tampa puikia ir originalia pirmojo gimtadienio dovana. Dėl dantų dygimo laiko per daug nerimauti tikrai nereikėtų, nes visi mes skirtingi - gali skirtis ir šis dygimo laikas, nes jį pirmiausiai nulemia genetika. Vis dėlto kai dantukų nesulaukiama iki 12-18 mėnesių amžiaus, visuomet geriau pasitarti su gydytoju odontologu ar šeimos gydytoju, o ne laukti ir nerimauti dėl sunkių ligų, kurios taip pat gali būti vėlyvesnio (o kartais ir ankstyvesnio) dantų dygimo priežastimi.

Vieniems skauda mažiau, kitiems tai gali tapti nemenka kančia

Paprastai mums net nereikia žiūrėti į kalendorių – apie dantų „atėjimą“ gali pranešti pakitusi vaikelio elgsena ir tipiniai dantų dygimo simptomai, kuriuos pirmaisiais kartais atpažinti gali tapti sunkiau, o vėliau jau galime vadinti save „ekspertais“. Ir čia būtina paminėti, kad kūdikiai į dantų dygimą reaguoja labai skirtingai – vieniems visiškai neskauda ir būna netgi taip, kad naują „perliuką“ pastebime visai netikėtai. Kiti turi ištverti gana nemenkas kančias – dantenų dirginimą ar net skausmą, kuris trukdo ir valgyti, ir miegoti, ir netgi pažinti pasaulį. Paraudusios dantenos, apetito sumažėjimas, daiktų graužimas, pirštų kišimas į burną, padidėjęs seilėtekis taip pat gali būti pieninių dantų dygimo požymiai.

Kyla klausimas, kodėl dantukų dygimas  daugeliu atvejų yra skausmingas procesas. Manoma, kad taip yra dėl to, kad pieninių dantų kalimosi metu kiekvienas dantukas turi užimti savo vietą, todėl jaučiamas nemalonus spaudimo, tempimo, diskomforto jausmas žandikaulyje. Be to, kiekvienas vaikas į skausmą ir uždegiminius dantenose vykstančius procesus reaguoja savaip – vieni didesnį skausmą ištveria lengviau, kitiems panašaus intensyvumo skausmas gali tapti dideliu išbandymu.

Gali padėti keletas visai paprastų priemonių

Viena efektyviausių priemonių – šaltų daiktų ar maisto kramtymas. Reikėtų rinktis saugius silikoninius kramtukus ar plastikinius žaislus, nuo kurių negali atskilti smulkios dalys. Jei vaikelis jau valgo įvairesnį maistą, jam gali labai patikti atšaldytas nesaldus riestainis ar kietesnės duonos gabaliukas – šaltis slopins uždegiminį procesą (patinimą, skausmą), o kietesnis daiktas, pavyzdžiui, kramtukas su silikoniniais dygliukais, turės masažuojančių ir dantenas „kasančių“ savybių.

Kita puiki priemonė – Anaftin Baby gelis dygstant dantukams, kuris sudaro apsauginę plėvelę ir saugo nuo papildomų dirgiklių poveikio, gali padėti slopinti skausmą ir uždegimą. Kraštutinėmis priemonėmis galima vartoti skausmą mažinančius preparatus, bet dėl jų vartojimo būtina tartis su gydytoju.

Apskritai, nereikėtų visko visuomet „nurašyti“ tik dygstantiems dantims. Karščiavimas, kelias dienas trunkanti bloga savijauta, viduriavimas ir kiti neraminantys simptomai greičiau jau yra infekcijos, o ne dantų dygimo požymis, tad būtina kreiptis į vaikelio gydytoją ir ieškoti tikrųjų tokio negalavimo priežasčių.

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Susiję straipsniai

Mūsų draugai