Pagalba atsiradus toksiniams kepenų pažeidimams

Apsinuodijimo medikamentais pasekmės

Bet kokie vaistai, jei jų vartosime per didelėmis dozėmis, gali toksiškai veikti organizmą. Vieni vaistai labiau pažeidžia inkstus, kiti – skrandį ar širdį, tačiau beveik visi mažiau ar daugiau pažeidžia kepenis.
Labai sunkus ir greitai kepenų pažeidimas gali išsivystyti perdozavus paracetamolio (acetaminofeno). Paracetamolis sukelia kepenų nekrozę. 150 mg/kg paracetamolio dozė gali būti hepatotoksiška, o 350 mg/kg beveik visada sukelia sunkų kepenų pažeidimą. Alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims toksiškos gali būti netgi gydomosios paracetamolio dozės (2,6–3,9 g/parą). Priešnuodžio N-acetilcisteino dažniausiai skiriama, jei ligonis suvartojo maždaug 7 g paracetamolio arba jei paracetamolio koncentracija kraujyje yra didesnė nei 100 mg/l. Taip pat taikomas bendras detoksikacinis, simptomis gydymas, naudinga skirti hepatoprotektorių.
Apsinuodijimo medikamentais pasekmės priklauso nuo to, kaip greitai ligonis pradedamas gydyti ir kokia ikihospitalinė pagalba jam buvo suteikta. Jei pagalba nesuteikta arba suteikta blogai, apsinuodijusių ligonių mirtingumas yra iki 85 proc. Jei ligonis į ligoninę atvežamas laiku ir jam suteikiama tinkama pagalba, mirtingumas siekia 3–4 proc. Apsinuodijimo medikamentais atveju labai svarbu, ar ligoniui nebuvo hipoksijos, ar jis nebuvo užspringęs, ar nebuvo širdies ritmo sutrikimų. Jei ligonis randamas po kelių parų, tai gydytojai susiduria ne tik su apsinuodijimo sukeltu inkstų, kepenų ar kitų organų pažeidimu, bet ir su tokiomis būklėmis, kaip Crash sindromas su visomis pasekmėmis – rabdomiolize, anurija ir pan.
Nereikia pamiršti, kad labai daug vaistų metabolizuojami kepenyse. Pacientams, jau sergantiems kepenų ligomis, detoksikacija ir ekskrecija gali būti smarkiai sutrikusi, tai lemia per mažą arba per didelę vaistų koncentraciją kraujyje. Jeigu pacientas serga kepenų ligomis, labai svarbu ypač atsargiai skirti vaistų, kurie metabolizuojami kepenyse. Tokiems pacientams dažniausiai rekomenduojamos mažesnės dozės. Vengti skirti vaistų, kurie gali turėti žinomą hepatotoksinį poveikį.

Alkoholio poveikis kepenims

Etanolis yra metabolizuojamas kepenyse. Fermento alkoholdehidrogenazės etanolis kepenyse verčiamas acto rūgšties aldehidu. Šis metabolitas yra labai hepatotoksiškas. Dėl ilgalaikio ir besaikio alkoholio vartojimo vystosi kepenų suriebėjimas (grynoji kepenų steatozė be uždegimo reakcijos), kepenų uždegimas (steatozinis hepatitas). Ligoniui nebevartojant alkoholio, šis procesas yra laikinas, tačiau toliau vartojant alkoholio progresuoja kepenų fibrozė bei mikronodulinė cirozė (steatocirozė). Kepenų cirozės sukelti pažeidimai nebeišnyksta, sutrinka kepenų funkcijos.
Kuo ilgiau vartojama alkoholio ir kuo didesniais kiekiais, tuo greičiau bus pažeidžiamos kepenys.
Labai svarbu yra ir alkoholio rūšis. Silpni spirituoti alkoholiniai gėrimai (spirituotas alus, spirituotas vynas) daug toksiškiau veikia kepenis nei išgryninti stiprūs alkoholiniai gėrimai (degtinė).
Individuali alkoholio toksinė dozė kepenims yra skirtinga ir priklauso nuo lyties, persirgtų ligų, maitinimosi. Manoma, kad vyrams toksinė dozė yra nuo 60 g/p. etilo alkoholio, moterims – nuo 20 g/p.
Svarbu nemaišyti kelių alkoholio rūšių ir turėti saiką. Pati veiksmingiausia priemonė atsiradus alkoholiniam kepenų pažeidimui – abstinencija.
 

Pirmoji pagalba apsinuodijus grybais

Apsinuodijus grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti labai įvairūs, priklauso nuo grybų rūšies ir toksiškumo. Kadangi daugelio grybų toksinų cheminė struktūra iki šiol nėra iki galo ištirta, apsinuodijimai grybais dažniausiai skirstomi pagal jų fiziologinį poveikį. Skiriamos keturios toksinų kategorijos: protoplazminiai nuodai (sukeliantys generalizuotą ląstelių destrukciją ir organų nepakankamumą), neurotoksinai (sukelia neurologinius simptomus – komą, traukulius, haliucinacijas, sujaudinimą, depresiją), virškinamąjį traktą dirginantys toksinai (sukelia pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą) ir disulfiramo tipo toksinai (šių medžiagų turintys grybai dažniausiai nėra toksiški ir nesukelia jokių simptomų, jei per 72 val. kartu nevartojama alkoholio. Pavartojus alkoholio, išsivysto ūminis toksinis sindromas).

Apsinuodijimui žalsvąja musmire (lot. Amanita phalloides) būdingas ilgas latentinis periodas (6–48 valandos, vidutiniškai 6–15 valandų), kurio metu jokių simptomų gali nepasireikšti. Po latentinio periodo simptomai pasireiškia staiga – atsiranda stiprūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas, troškulys, sutrinka šlapinimasis (anurija), regėjimas, koordinacija, pakyla temperatūra. Ligonis įtaria, kad apsinuodijo grybais, bet po to būna remisijos fazė, simptomai lyg ir praeina, dėl tokios apgaulingos eigos pavėluotai kreipiamasi į medikus. Kai simptomai atsinaujina ir žmogus kreipiasi pagalbos, dažniausiai jau būna per vėlu. Amanitinai yra labai toksiški alkaloidai, kurie, patekę į kraujotaką, ardo kepenų ląsteles hepatocitus ir sukelia jų nekrozę. Simptomai pasireiškia per kelias valandas. Kraujyje labai padidėja kepenų fermentų, bilirubino. Pacientai dažniausiai miršta dėl ūminio kepenų nepakankamumo bei komplikacijų.
Bobausiai (lot. Gyromitra esculenta) daugelyje kraštų laikomi nuodingais, nes, juos išrovus, pasigamina alkaloidas giromitrinas, kuris ir lemia jų stiprų ir malonų kvapą. Apsinuodijimas šia medžiaga yra panašus į apsinuodijimą amantinais, tačiau pasireiškia lengvesne forma. Latentinis periodas trunka 6–10 valandas, vėliau staiga atsiranda diskomfortas, pilnumo jausmas, stiprus galvos skausmas, vėmimas ir kartais viduriavimas. Esant sunkiam apsinuodijimui, nuodai pažeidžia kepenis, taip pat kraujo ląsteles ir CNS. Mirtingumas yra palyginti mažas (2–4 proc.).
Apsinuodijusiajam grybais diagnozė yra paremta anamneze ir simptomais. Diagnozę sunkina tai, kad nuodingi grybai turi kelias toksines medžiagas ir būna sunku tiksliai nustatyti, kokį konkrečiai grybą žmogus suvalgė. Pavojingiausi yra protoplazminiai nuodai, kurie dažniausiai gali nulemti mirtiną baigtį arba sukelti nebeišnykstančius organų pažeidimus.
Apsinuodijus grybais, kaip ir kitų apsinuodijimų atveju, svarbiausia yra laiku suteikti pagalbą. Jei laikas prarastas, prognozė gali būti labai bloga.
 

Hepatoprotektorių reikšmė esant įvairios kilmės kepenų funkcijos sutrikimui

Esant toksiniam kepenų pažeidimui ir nepakankamumui, svarbiausia yra laiku pašalinti nuodingas medžiagas, vartoti tinkamų priešnuodžių, rekomenduojama skirti hepatoprotektorių, kartais skiriamas detoksikuojamasis gydymas (hemoabsorbcija, hemodializė ir pan.), gali būti reikalinga netgi kepenų transplantacija.
Hepatoprotektoriai vartojami apsinuodijimų atvejais norint išgelbėti kepenų funkciją, apsaugoti kepenų ląsteles nuo pažeidimo. Jie pagreitina visas fermentines reakcijas, vykstančias hepatocituose, taip pagerindami toksinų išsiskyrimą.
Vienas iš hepatoprotektorių yra Essentiale® forte N. Šio preparato sudėtyje yra fosfolipido fosfatidildicholino digliceridinių esterių. Pagrindinės struktūros sudedamosios dalys yra nepakeičiamos nesočiosios linolio ir linoleno riebalų rūgštys bei oleino rūgštis. Vartojant vaisto nesočiosios riebalų rūgštys įsijungia į pažeistų kepenų ląstelių membraną, reguliuoja ląstelių riebalų apykaitą. Vaistas, kaip papildomas medikamentas, tinka ne tik ligoniams, kuriems toksinį kepenų pažeidimą sukėlė alkoholio vartojimas, apsinuodijimas įvairiomis medžiagomis, bet ir pacientams, sergantiems ūminiu arba lėtiniu hepatitu, kepenų ciroze, esant riebalinei kepenų infiltracijai ir degeneracijai, jeigu yra nėštumo toksikozė, kepenų ląstelių nekrozė, jeigu reikia palengvinti ligonio būklę prieš tulžies latakų ar kepenų operacijas bei po jų. Patekę į tulžį, fosfolipidai aktyvina cholesterolio apykaitą, mažina tulžies litogeninį indeksą bei stabdo akmenų susidarymą.