Žvairumas – vienos akies nukrypimas nuo žiūrimo objekto: kai regėjimą reikia sukoncentruoti į vieną objektą, pavyzdžiui, į padėtą obuolį, žvairuojant viena akis žiūri tiesiai į jį, o kita – kažkur į šoną. Žvairuoja 3–4 proc. vaikų. Neišnešioti ir neurologinių problemų turintys vaikai žvairuoja dažniau. Pavyzdžiui, net kas antras sergantis cerebriniu paralyžiumi vaikas žvairuoja.
Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Nuo 5 mėnesių susiformuoja matymas abiem akimis. Apie 60–80 proc. atvejų žvairumas dažniausiai išsivysto ikimokykliniame 2,5–3 metų amžiuje, tačiau gali būti ir įgimtas ar atsirasti vėliau.
• Paveldimumas.
• Toliaregystė, bet žvairuoja toli gražu ne visi toliaregiai vaikai.
• Neteisingas raumenų ar jų raiščių prisitvirtinimas. Gali net visai nebūti raumens, arba jis gali būti dvigubas.
• Akį judinančių raumenų paralyžius.
• Aklumas viena akimi ar labai silpnas regėjimas dėl ligos (pvz., kataraktos, tinklainės ar gyslainės ligų, auglių ar įgimtų pakitimų). Toks žvairumas visada yra vienos pusės.
• Netaisyklinga raumenų inervacija. Nervas gali įaugti ne į tą raumenį.
• Nervų ar įgimtos ligos (cerebrinis paralyžius, hidrocefalija, Dauno sindromas, akis judinančių raumenų paralyžius).
Įgimtas
Įgimto žvairumo priežastys dar nėra tiksliai žinomos. Jis pasimato iki 6 mėnesių amžiaus. Galima įtarti, kai mažylio akytės stipriai krypsta į nosies pusę, žiūri kiekviena sau, o ne tiesiai. Gali atrodyti, kad kūdikis nepasuka akies į išorę lyg ji būtų paralyžiuota. Nustatant žvairumą į mažylį žiūrima iš priekio, o jo galvytė turi būti laikoma tiesiai.
Sveiki mažyliai gali žvairuoti iki trijų mėnesių, o paskui regėjimas sunormalėja. Kai pradeda žvairuoti tik po trijų mėnesių – tai jau liga, ir būtina parodyti vaikų akių gydytojui, kad pasižiūrėtų mažylio akių judesius, nustatytų žvairumo, jei jis yra, kampą. Vėliau gali reikėt išplėsti vyzdžius. Dėl to gali tekti vaikučiui sulašinti specialių lašelių, kad gydytojas galėtų ištirti akių dugną.
Labai svarbu žvairumą atskirti nuo pseudožvairumo. Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja, o gydytojai sako, kad ne. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies.
Įgytas
Juo dažniausiai suserga vaikai nuo 2 iki 4 metų. Šio amžiaus vaikai pradeda daugiau domėtis knygutėmis, piešti, o taip dirbant iš arti, reikia daugiau įtempti akių raumenis. Gali žvairuoti viena kuri nors akis arba abi pakaitomis. Žvairuojant viena akis žiūri tiesiai, o kita – nukrypusi. Dažniausiai akis nukrypsta į nosies pusę (konvergentinis žvairumas), į smilkinį (divergentinis žvairumas), rečiau – neproporcingai aukštyn arba žemyn. Bet, žvairuojant vienai akutei, blogėja regėjimas ja, nes žvairuojanti akis pradeda tinginiauti, o smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą, ir nukrypusi akis greitai visam laikui tampa silpnaregė.
Taip pat žvairumas gali būti vidinis – kai akys susieina ties nosimi, išorinis – kai jos išsiskiria į šalis, vertikalus – kai viena akis nukrypsta į viršų ar į apačią, vienpusis – kai tik viena akis žiūri netaisyklingai, pakaitinis – kai akys pakaitomis nukrypsta nuo regos ašies, ir paralyžinis – kai riboti akies judesiai pažeisto raumens link.
Žvairuojantieji vaikučiai skundžiasi greitu akių nuovargiu, galvos svaigimu, vaizdo dvejinimusi. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, vaikutis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi, gali būti platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.
Atvykus į oftalmologo kabinetą, pirmiausiai gydytojas apklaus tėvelius, kada vaikas pradėjo žvairuoti, gal jo žvairavimą nulėmė kokie nors veiksniai (liga, išgąstis, trauma), ar akytės nukrypsta daugiau antroje dienos pusėje, ar kas šeimoje žvairuoja ir pan. Toliau gydytojas įvertins regos aštrumą (rodydamas paveikslėlius), akių judesius, o kartais sulašins medikamentų, kurie praplėstų akių vyzdžius, kad gydytojas galėtų apžiūrėti akių dugną.
Žvairumo gydymo efektyvumas labai priklauso nuo ankstyvos diagnozavimo ir gydymo. Anksti pradėjus gydyti, galima ne tik atstatyti kosmetiką, bet ir akių funkcijas, kurios labai svarbios gyvenime mokantis, pasirenkant profesiją, dirbant.
Vaikų žvairumas pradedamas gydyti iš karto jį nustačius. Kuo anksčiau ši liga nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Dažniausiai žvairumą lemia didelio laipsnio trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas. Tuomet reikia nuolat nešioti akinukus.
Kartais vaikams sunku priprasti prie akinių. Čia svarbus vaidmuo tenka tėvams. Tėvai turi įsisąmoninti: gydant žvairumą, pirmas vaistas – akiniai. Okulistas paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių. Kūdikiams gaminami specialūs rėmeliai iš minkštos plastmasės, o kojelės sujungtos guma. Su tokiais akiniais kūdikis gali gulėti, vartytis.
Kartais geriau matanti mažylio akis uždengiama, kad žvairuojanti akytė po truputį stiprėtų ir pradėtų žiūrėti taisyklingai. Padedant akių gydytojui, būtina mažylį išmokyti kontroliuoti akių padėtį. Pirmiausia reikia uždengti akį – jeigu žvairuoja viena akis, reikia dengti sveikąją, jei pakaitomis – abidvi pakaitomis. Dengti reikia po kelias valandas kasdien. Tai gali trukti ir kelis mėnesius, ir metus. Gydyti reikia nuolat, nes, nenešiojant akinukų nors dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui.
Jei neužtenka akinių, gydoma chirurginiu būdu – operuojami akį judinantys raumenys. Jie pailginami arba sutrumpinami. Kartais prireikia kelių operacijų.
Įgimtą kūdikių žvairumą reikia operuoti kuo anksčiau, geriausia – iki dvejų metų. Operacijos tikslas – ištiesinti akis taip, kad susiformuotų abiejų akių regėjimas. Nesuskubus to padaryti laiku, vyresnio amžiaus mažylio akys gali vėl nukrypti (dažniau į išorę) ir reikės pakartotinai operuoti.
Žvairumo profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Ikimokyklinio amžiaus vaikams akis būtina patikrinti tris kartus (6 mėnesių, 3 metų ir prieš mokyklą). Laiku pradėjus gydyti, galima tikėtis greitesnio rezultato.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau