„Pastaraisiais metais, – aiškina Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja kardiologė Olivija GUSTIENĖ, – buvo pateikti keli metabolinio sindromo apibrėžimai. Plačiausiai iki šiol vartoti du sindromo vertinimai – pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Nacionalinės cholesterolio mokymo programos (NCEP ATP III) parengtas programas.
Šių apibrėžimų autoriai sutinka, kad pagrindiniai metabolinio sindromo komponentai yra pilvinio tipo nutukimas, hipertenzija, atsparumas insulinui ar hiperglikemija, dislipidemija, tačiau jose pateiktos skirtingos vertinimo ribos. Plačiausiai remiamasi NCEP ATP III klasifikacija.
Kol kas naujausią metabolinio sindromo klasifikaciją pasiūlė 2005 m. Berlyne įvykusioje konferencijoje Tarptautinė diabeto federacija. Vienas iš įdomesnių ir svarbesnių dalykų buvo tai, kad federacija siūlė liemens apimtį vertinti pagal etnines ypatybes (atsižvelgiant į tai, ar tai kinai, japonai, Pietų Azijos, Amerikos ar Europos gyventojai).
Išsivysčius šiam sindromui, dažnai pasireiškia keletas jam būdingų sutrikimų, tokių kaip 2 tipo cukrinis diabetas, išeminė širdies liga, hiperurikemija (padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujo plazmoje), protrombozinė būklė, mikroalbuminurija (nedidelis baltymo kiekio išsiskyrimas su šlapimu). Metabolinį sindromą jau galima vadinti prediabetu.
Apskritai įvairiose šalyse metabolinio sindromo klasifikacijos yra labai panašios.
„Spartus gyvenimo tempas, stresas bei naujausios technologijos taip palengvino žmonių buitį, kad nebesugebama „išvaikščioti“ per dieną suvartoto maisto“, – pastebi gyd. O. Gustienė. Lygindama dabartį ir laiką prieš 20 metų, gydytoja pastebi, kad mitybos įpročiai nedaug tepakito, o fiziniai krūviai ir judrumas pastebimai sumažėjo. Jei anksčiau daugiau buvo vaikščiojama pėsčiomis, reikėdavo labiau pasistengti norint gauti ar pasigaminti maisto, dabar jo turima daugiau nei galima suvartoti, o jam gaminti bei gauti sunaudojama kur kas mažiau energijos.
Pavyzdžiui, jeigu atkreiptume dėmesį, kiek ir kokio maisto valgo stambesnis žmogus, pastebėtume, kad daugiau sveriančių ir porcijos kur kas didesnės, o maistas lėkštėse – riebesnis. Netinkamai maitinantis, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, kalkėja kraujagyslių sienelės, formuojasi aterosklerozė, didėja kraujospūdis.
Vis dėlto manoma, kad pagrindinį vaidmenį metabolinio sindromo patogenezėje vaidina rezistencija (atsparumas) insulinui. Tai – sutrikęs biologinis atsakas į endogeninio (pagaminto organizme) ir egzogeninio (pavartoto vaisto forma) insulino veikimą audiniuose taikiniuose: kepenyse, skeleto raumenyse ir riebaliniame audinyje.
Gydytoja kardiologė sako, kad diagnozuoti metabolinį sindromą pakanka, kai yra pilvinio tipo nutukimas ir dar du iš paminėtųjų požymių, be to, reikia atlikti ir įvertinti kraujo tyrimų rezultatus.
Atlikti tyrimai liudija, kad net trečdalis Lietuvos gyventojų yra nutukę.
2002–2004 m. gydytoja su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriuo siekė įvertinti metabolinio sindromo paplitimą tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų. Buvo ištirti 433 žmonės, 39 metų amžiaus (192 vyrai ir 241 moteris). Rezultatai, anot gydytojos, buvo neguodžiantys – 22 proc. vidutinio amžiaus Kauno gyventojų buvo diagnozuotas metabolinis sindromas. Tai tikrai nėra mažai.
Gydytoja pasakoja, kad Europoje, tiriant 30–89 metų asmenis, metabolinis sindromas nustatytas 15 proc. tiriamųjų: 15,7 proc. vyrų ir 14,2 proc. moterų. JAV metabolinis sindromas diagnozuojamas 24 proc. 20–70 metų asmenų ir, paskutiniais duomenimis, net 9,1 proc. 12–19 metų vaikų bei jaunuolių. Palyginti su Lietuva, tyrimų rezultatai gana panašūs, nes ir Lietuvoje jau vis daugiau vaikų diagnozuojamas metabolinis sindromas.
Tyrimų duomenimis, apie 25 proc. sveikų žmonių, 60–75 proc. tų, kuriems yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, ir 85 proc. sergančiųjų 2 tipo CD asmenų nustatyta rezistencija insulinui. Metabolinio sindromo dažnis populiacijoje svyruoja nuo 10 proc. iki 25 proc. Metams bėgant dažnis didėja ir, sulaukus daugiau nei 60 metų, pasiekia 50 proc. Prancūzų atlikto D.E.S.I.R (Data from an Epidemiological Study on the Insulin Resistance) tyrimo duomenimis, šis sindromas buvo nustatytas 17 proc. vyrų ir 10 proc. moterų.
Gyd. O. Gustienė sako, kad atpažinti ligonį, kuriam pasireiškia metabolinis sutrikimas, praktiškai galima jau šiam įžengus pro kabineto duris: matomas pilvinio tipo nutukimas, pamatavus kraujospūdį nustatoma arterinė hipertenzija.
Vienu metu sergantįjį metaboliniu sindromu, neskaitant nutukimo, vargina net keli sveikatos sutrikimai. Pats sindromas didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką 1,5–3 kartus, 2 tipo CD išsivystymą 5 kartus, padidina ankstyvų mirčių dažnį (kaip minėta, gali sutrumpinti gyvenimą net 10–20 metų), palyginti su tais, kuriems šio sindromo nėra. Tačiau, laiku diagnozavus metabolinį sindromą ir skyrus agresyvų patogenezinį bei simptominį gydymą, sėkmingai sumažinama grėsmingų komplikacijų rizika.
Gydytojai žino: jei išsivysto aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga, dažna pasekmė – širdies ir kraujagyslių komplikacijos: aritmijos, širdies nepakankamumas, trombozės epizodai. Sergantiesiems CD vėliau gali išsivystyti daugybė komplikacijų, įskaitant inkstų funkcijos nepakankamumą, diabetinę kardiomiopatiją, įvairias neuropatijas. Kai kartu yra ir širdies–kraujagyslių patologija, ir diabetas, yra labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų sukelto mirtingumo rizika.
Pacientams, kuriems išsivysto metabolinis sindromas, gali pasireikšti daugybė būklių, kurios gali komplikuoti gydymą: suriebėjusios kepenys, cholesteroliniai tulžies akmenys, miego apnėja, podagra. Keletui šių būklių pasireiškiant kartu, reikia vartoti daug vaistų. Didelis vaistų kiekis lemia įvairias šalutines vaistų sąveikas, taip pat daug kainuoja.
• X sindromas
• Rezistencijos insulinui sindromas
• „Mirtinas kvartetas“
• Širdies ir kraujagyslių metabolinis sindromas
• Metabolinių ligų sindromas
• Dismetabolinis sindromas
• Pliurimetabolinis sindromas
„Spartus gyvenimo tempas, stresas bei naujausios technologijos taip palengvino žmonių buitį, kad nebesugebama „išvaikščioti“ per dieną suvartoto maisto“, – pastebi gyd. O. Gustienė. Lygindama dabartį ir laiką prieš 20 metų, gydytoja pastebi, kad mitybos įpročiai nedaug tepakito, o fiziniai krūviai ir judrumas pastebimai sumažėjo. Jei anksčiau daugiau buvo vaikščiojama pėsčiomis, reikėdavo labiau pasistengti norint gauti ar pasigaminti maisto, dabar jo turima daugiau nei galima suvartoti, o jam gaminti bei gauti sunaudojama kur kas mažiau energijos.
Pavyzdžiui, jeigu atkreiptume dėmesį, kiek ir kokio maisto valgo stambesnis žmogus, pastebėtume, kad daugiau sveriančių ir porcijos kur kas didesnės, o maistas lėkštėse – riebesnis. Netinkamai maitinantis, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, kalkėja kraujagyslių sienelės, formuojasi aterosklerozė, didėja kraujospūdis.
Vis dėlto manoma, kad pagrindinį vaidmenį metabolinio sindromo patogenezėje vaidina rezistencija (atsparumas) insulinui. Tai – sutrikęs biologinis atsakas į endogeninio (pagaminto organizme) ir egzogeninio (pavartoto vaisto forma) insulino veikimą audiniuose taikiniuose: kepenyse, skeleto raumenyse ir riebaliniame audinyje.
Gydytoja kardiologė sako, kad diagnozuoti metabolinį sindromą pakanka, kai yra pilvinio tipo nutukimas ir dar du iš paminėtųjų požymių, be to, reikia atlikti ir įvertinti kraujo tyrimų rezultatus.
Atlikti tyrimai liudija, kad net trečdalis Lietuvos gyventojų yra nutukę.
2002–2004 m. gydytoja su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriuo siekė įvertinti metabolinio sindromo paplitimą tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų. Buvo ištirti 433 žmonės, 39 metų amžiaus (192 vyrai ir 241 moteris). Rezultatai, anot gydytojos, buvo neguodžiantys – 22 proc. vidutinio amžiaus Kauno gyventojų buvo diagnozuotas metabolinis sindromas. Tai tikrai nėra mažai.
Gydytoja pasakoja, kad Europoje, tiriant 30–89 metų asmenis, metabolinis sindromas nustatytas 15 proc. tiriamųjų: 15,7 proc. vyrų ir 14,2 proc. moterų. JAV metabolinis sindromas diagnozuojamas 24 proc. 20–70 metų asmenų ir, paskutiniais duomenimis, net 9,1 proc. 12–19 metų vaikų bei jaunuolių. Palyginti su Lietuva, tyrimų rezultatai gana panašūs, nes ir Lietuvoje jau vis daugiau vaikų diagnozuojamas metabolinis sindromas.
Tyrimų duomenimis, apie 25 proc. sveikų žmonių, 60–75 proc. tų, kuriems yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, ir 85 proc. sergančiųjų 2 tipo CD asmenų nustatyta rezistencija insulinui. Metabolinio sindromo dažnis populiacijoje svyruoja nuo 10 proc. iki 25 proc. Metams bėgant dažnis didėja ir, sulaukus daugiau nei 60 metų, pasiekia 50 proc. Prancūzų atlikto D.E.S.I.R (Data from an Epidemiological Study on the Insulin Resistance) tyrimo duomenimis, šis sindromas buvo nustatytas 17 proc. vyrų ir 10 proc. moterų.
Gyd. O. Gustienė sako, kad atpažinti ligonį, kuriam pasireiškia metabolinis sutrikimas, praktiškai galima jau šiam įžengus pro kabineto duris: matomas pilvinio tipo nutukimas, pamatavus kraujospūdį nustatoma arterinė hipertenzija.
Vienu metu sergantįjį metaboliniu sindromu, neskaitant nutukimo, vargina net keli sveikatos sutrikimai. Pats sindromas didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką 1,5–3 kartus, 2 tipo CD išsivystymą 5 kartus, padidina ankstyvų mirčių dažnį (kaip minėta, gali sutrumpinti gyvenimą net 10–20 metų), palyginti su tais, kuriems šio sindromo nėra. Tačiau, laiku diagnozavus metabolinį sindromą ir skyrus agresyvų patogenezinį bei simptominį gydymą, sėkmingai sumažinama grėsmingų komplikacijų rizika.
Gydytojai žino: jei išsivysto aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga, dažna pasekmė – širdies ir kraujagyslių komplikacijos: aritmijos, širdies nepakankamumas, trombozės epizodai. Sergantiesiems CD vėliau gali išsivystyti daugybė komplikacijų, įskaitant inkstų funkcijos nepakankamumą, diabetinę kardiomiopatiją, įvairias neuropatijas. Kai kartu yra ir širdies–kraujagyslių patologija, ir diabetas, yra labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų sukelto mirtingumo rizika.
Pacientams, kuriems išsivysto metabolinis sindromas, gali pasireikšti daugybė būklių, kurios gali komplikuoti gydymą: suriebėjusios kepenys, cholesteroliniai tulžies akmenys, miego apnėja, podagra. Keletui šių būklių pasireiškiant kartu, reikia vartoti daug vaistų. Didelis vaistų kiekis lemia įvairias šalutines vaistų sąveikas, taip pat daug kainuoja.
• X sindromas
• Rezistencijos insulinui sindromas
• „Mirtinas kvartetas“
• Širdies ir kraujagyslių metabolinis sindromas
• Metabolinių ligų sindromas
• Dismetabolinis sindromas
• Pliurimetabolinis sindromas
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau