Kad akytės būtų sveikos

Kiekvienas individualus

Mažylio akys – tai jo langas į pasaulį, leidžiantis pažinti ne tik tėvelius, bet ir jį supančio pasaulio įvairovę. Augantis vaikas tarsi Kristupas Kolumbas keliauja per pažinimo vandenynus, atrasdamas vis naujus aplinkinio pasaulio spalvų ir formų derinius. Akys – didžiausias žmogaus turtas. Tačiau kartais ir jų neaplenkia ligos. Skaudžiausia, kai jos užklumpa pačius mažiausius ir silpniausius. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas. Tai liga, kada abi akys vienu metu nebesugeba žiūrėti į tą patį tašką. Viena akytė „pabėga“ nuo kitos. Iki dviejų mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu fiziologiniu reiškiniu. Augant vaikui, jau penktą mėnesį akytės išsitiesina, ir jis pasaulį mato abiem akimis. Susirūpinti reikėtų, jei žvairumas atsirado antrą šeštą mėnesiais ar vėliau.
Dėl padidėjusio krūvio akims (skaitymo, rašymo) gali pradėti žvairuoti ir vyresnis vaikas. Jei žvairumas negydomas, pamažu „pabėgančioji“ akis silpsta, trinka vaiko regėjimas, atsiranda dvejinimasis akyse. Vaikas nebegali išmatuoti atstumo iki objekto ir dėl to patiria didelį diskomfortą.
Kartais dėl anatominių veiduko ypatybių gali tik atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Pastebėjus, kad jūsų vaikutis žvairuoja, geriausia iš karto kreiptis į medikus. Kuo ankščiau nustatoma patologija ir suteikiama tinkama pagalba, tuo greičiau jūsų vaikutis gali pasveikti. „Užleidus“ žvairumą, akis gali taip nusilpti, kad medikai bus bejėgiai ką nors padaryti. Kiekvienas vaikas individualus, todėl tik po išsamių tyrimų galima nuspręsti, kokį gydymą jam parinkti.
 

Senieji gerieji akiniai

Žvairumas pradedamas gydyti iškart nustačius patologiją. „Šiuolaikinis gydymas – tai kompleksinis gydymas“, – sako gyd. A. Zakrevskaja. Okulistai žvairuojančiam vaikui paskiria tinkamus akinius, gydomuosius pratimus. Jei tai nepadeda – ir operaciją. Žvairumas gali būti sėkmingai gydomas ir metukų nesulaukusiam vaikui. Plonučiai akinukai gaminami net šešių mėnesių vaikams. Žvairuojančiam vaikui sveikoji akis užklijuojama. Užklijavus sveikąją, didesnis krūvis tenka „tinginiaujančiai” (žvairuojančiai). Pamažu ji stiprėja, ir vaikutis pradeda žiūrėti taisyklingai.
Gydytoja ramina, kad akinių tikrai nereiks nešioti visą gyvenimą. Užsienyje vietoj akinių dažnai vaikams skiriami kontaktiniai lęšiai. Mūsų oftalmologai mieliau renkasi akinukus, nes lęšiai gali sukelti alergijas, akytės raudonuoja, sudirgsta. Juos skiria tik labai retais atvejais.
Didžiausia problema gydant žvairumą – priversti vaiką nešioti akinius. Kartais tenka imtis prievartos, o taip tik traumuojamas mažas žmogutis. Norėdami gero, jam labiau pakenksite nei padėsite. Mažieji mielai nešioja akinukus, nes su jais geriau mato. Gydytoja prisimena dvejų metų mergaitę, kuri pradėdavo verkti, kai tik jai kas nors nuimdavo akinius. Ji nenusiramindavo tol, kol jie vėl neatsirasdavo ant akių. Bet kaip priversti vyresnius? Akiniai jiems trukdo žaisti, bėgioti ir džiaugtis nerūpestingu gyvenimu. „Visai paprasta“, – sako gyd. A. Zakrevskaja. – Žvairuojančią akį galima sėkmingai gydyti, tereikia vaikus pergudrauti“. Galima vaikui pasiūlyti žaisti piratus: užrišti vieną akį skarele ar pasiūti piratišką akių raištį. Greičiausiai vaikas pabūti piratu neatsisakys. Bėgiodamas ir žaisdamas su užrišta akimi, greitai užsimirš ir nė nebepastebės, kad viena akytė užrišta. Kartais uždengtą akį reikia atidengti, kad ji galėtų pailsėti.”

Kartais vienintelė išeitis – operacija

Žvairumo gydymas – ilgas ir sunkus darbas. Gerų rezultatų pasiekiama, kai tėvai kruopščiai laikosi gydytojo nurodymo ir stropiai atlieka gydymo pratimus. Gydant žvairumą dažniausiai užtenka akinių. Nusilpusi akis stiprėja ir ilgainiui visiškai normalizuojasi jos veikla. Tačiau, jei vaikas nešioja akinius ir per metus nepastebima jokių pagerėjimo ženklų, rekomenduojama operacija. Tėveliai labai išsigąsta, kai gydytojas tai pasako. Gyd. A. Zakrevskaja skuba raminti, kad tai tikrai nepavojinga operacija. Jos metu operuojami akių raumenys. Jie arba sutrumpinami, arba pailginami (priklauso nuo patologijos tipo). Tik labai retais atvejais nepakanka vienos operacijos.
Jeigu žvairuojančios akies regėjimas normalizuojasi maždaug iki 0,5–0,6, o žvairumas išlieka, reikia operuoti iki 6–7 metų ir toliau lavinti regėjimą.
Regėjimą būtina išlavinti iki dešimties metų, nes iki šio amžiaus vystosi abiejų akių (erdvinis) matymas. Gydytoja įspėja tėvelius, kad jie turėtų kantrybės. Kartais, užuot vaikams uždėję akinukus, tėveliai skuba operuoti. Svarbiausia – ne sutvarkyti žvairumą, o atnaujinti regą. Žvairumas bus pašalintas, bet vaiko akis liks visą laiką nusilpusi.
 

Senieji gerieji akiniai

Žvairumas pradedamas gydyti iškart nustačius patologiją. „Šiuolaikinis gydymas – tai kompleksinis gydymas“, – sako gyd. A. Zakrevskaja. Okulistai žvairuojančiam vaikui paskiria tinkamus akinius, gydomuosius pratimus. Jei tai nepadeda – ir operaciją. Žvairumas gali būti sėkmingai gydomas ir metukų nesulaukusiam vaikui. Plonučiai akinukai gaminami net šešių mėnesių vaikams. Žvairuojančiam vaikui sveikoji akis užklijuojama. Užklijavus sveikąją, didesnis krūvis tenka „tinginiaujančiai” (žvairuojančiai). Pamažu ji stiprėja, ir vaikutis pradeda žiūrėti taisyklingai.
Gydytoja ramina, kad akinių tikrai nereiks nešioti visą gyvenimą. Užsienyje vietoj akinių dažnai vaikams skiriami kontaktiniai lęšiai. Mūsų oftalmologai mieliau renkasi akinukus, nes lęšiai gali sukelti alergijas, akytės raudonuoja, sudirgsta. Juos skiria tik labai retais atvejais.
Didžiausia problema gydant žvairumą – priversti vaiką nešioti akinius. Kartais tenka imtis prievartos, o taip tik traumuojamas mažas žmogutis. Norėdami gero, jam labiau pakenksite nei padėsite. Mažieji mielai nešioja akinukus, nes su jais geriau mato. Gydytoja prisimena dvejų metų mergaitę, kuri pradėdavo verkti, kai tik jai kas nors nuimdavo akinius. Ji nenusiramindavo tol, kol jie vėl neatsirasdavo ant akių. Bet kaip priversti vyresnius? Akiniai jiems trukdo žaisti, bėgioti ir džiaugtis nerūpestingu gyvenimu. „Visai paprasta“, – sako gyd. A. Zakrevskaja. – Žvairuojančią akį galima sėkmingai gydyti, tereikia vaikus pergudrauti“. Galima vaikui pasiūlyti žaisti piratus: užrišti vieną akį skarele ar pasiūti piratišką akių raištį. Greičiausiai vaikas pabūti piratu neatsisakys. Bėgiodamas ir žaisdamas su užrišta akimi, greitai užsimirš ir nė nebepastebės, kad viena akytė užrišta. Kartais uždengtą akį reikia atidengti, kad ji galėtų pailsėti.”
 

Kartais vienintelė išeitis – operacija

Žvairumo gydymas – ilgas ir sunkus darbas. Gerų rezultatų pasiekiama, kai tėvai kruopščiai laikosi gydytojo nurodymo ir stropiai atlieka gydymo pratimus. Gydant žvairumą dažniausiai užtenka akinių. Nusilpusi akis stiprėja ir ilgainiui visiškai normalizuojasi jos veikla. Tačiau, jei vaikas nešioja akinius ir per metus nepastebima jokių pagerėjimo ženklų, rekomenduojama operacija. Tėveliai labai išsigąsta, kai gydytojas tai pasako. Gyd. A. Zakrevskaja skuba raminti, kad tai tikrai nepavojinga operacija. Jos metu operuojami akių raumenys. Jie arba sutrumpinami, arba pailginami (priklauso nuo patologijos tipo). Tik labai retais atvejais nepakanka vienos operacijos.
Jeigu žvairuojančios akies regėjimas normalizuojasi maždaug iki 0,5–0,6, o žvairumas išlieka, reikia operuoti iki 6–7 metų ir toliau lavinti regėjimą.
Regėjimą būtina išlavinti iki dešimties metų, nes iki šio amžiaus vystosi abiejų akių (erdvinis) matymas. Gydytoja įspėja tėvelius, kad jie turėtų kantrybės. Kartais, užuot vaikams uždėję akinukus, tėveliai skuba operuoti. Svarbiausia – ne sutvarkyti žvairumą, o atnaujinti regą. Žvairumas bus pašalintas, bet vaiko akis liks visą laiką nusilpusi.