Hipertenzija

Izoliuota sistoline hipertenzija Iš http://www.lhl.lt Rūta Babarskienė, gyd. Irena Milvidaitė KMU Kardiologijos klinika Izoliuota sistolinė hipertenzija (ISH) apibūdinama kaip >140 mm Hg sistolinis kraujospūdis (SKS) ir 75 m. – 73 proc. asmenų. Ryšium su pagyvenusių, t.y. 65 metų ir vyresnių, žmonių daugėjimu (Lietuvoje 1977 m. jie sudarė 12,7 proc.) ISH problema tampa vis aktualesne. SKS su amžiumi pastoviai didėja; DKS didėja iki 50 m., o veliau mažėja. Disproporcija tarp SKS ir DKS išryškėja po 60-tų amžiaus metų. Patofiziologinį šių amžinų pokyčių substratą sudaro baroreceptorių jautrumo ir jų kontrolės periferinei cirkuliacijai susilpnėjimas, b2-adrenoreceptorių, atsakingų už vazodilataciją, tankio sumažėjimas, stambiųjų arterijų sienelių sukietėjimas dėl elastino, kolageno, glikozaminų, kalcio kiekio sumažėjimo. Netekę tamprumo arterijos praranda savybę sistolės metu absorbuoti pulsinės spaudimo bangos kinetinę energiją. Padidejusiu greičiu plintanti spaudimo banga atsispindi nuo sukietejusių arterijų sienelių ir velyvoje sistolėje grižta į aortą, padidindama SKS. Paskutiniais metais jau neabejotinai pripažinta, kad būtent sistolinė hipertenzija yra neabejotinas rizikos faktorius naujų kardiovaskulinių įvykių atsiradimui, lyginant su diastoline hipertenzija. Prognostiniu požiuriu informatyvesnis sumažėjęs DKS, salygojantis koronarinės perfuzijos pablogėjimą. Todėl pastaruoju metu didesnis dėmesys kreipiamas į pulsinį kraujospūdį (PKS), kuris atspindi šių dviejų hemodinaminių dydžių ryšį. PKS=SKS–DKS. Kuo didesnis PS, tuo didesnė kardiovaskulinių susirgimų rizika. Studijų duomenys nurodo, kad PS>65 mm Hg jau yra patikimai reikšmingas. Pagrindinis ISH, kaip ir kitų hipertenzijos formų, gydymo tikslas yra sumažinti bendrą sergamumo ir mirštamumo nuo širdies-kraujagyslių ligų riziką. ISH gydoma, pritaikant sveikos gyvensenos priemones ir skiriant medikamentinį gydymą. Nurodoma, kad tiek gyvensenos pakeitimas, tiek vaistai pagyvenusiems žmonėms efektyviau sureguliuoja hipertenziją, negu jauniems. Dvi didelės, dvigubai aklos, placebo kontroliuojamos studijos (SHEP ir SYST-EUR) patvirtino, kad ISH medikamentinis gydymas vyresniame amžiuje buvo gerai toleruojamas ir patikimai sumažino sergamumą ir mirštamumą nuo širdies-kraujagyslių ligų, demensijos išsivystymą. Pagrindiniai ISH gydymo principai pagyvenusiems asmenims (adaptuota pagal N.M. Kaplan, 1999); 1. Gydymo planas – pasiekti KS2. Prieš gydymą nustatyti ortostatinės hipotenzijos galimumą ir į tai atsižvelgti gydymo metu. 3. Pradėti nuo mažų tiazidinių diuretikų dozių; galimi deriniai su kalį sulaikančiais diuretikais. 4. Jei diuretikai nepakankamai efektyvūs ar netoleruojami – pridėti ar pakeisti ilgo veikimo dihidropiridinų grupės Ca antagonistais, AKF inhibitoriais. 5. Jei indikuotini b-adrenoblokatoriai (krūtinės angina, persirgtas MI), juos derinti su mažomis tiazidinių diuretikų dozėmis. 6. Skirti ilgo veikimo vaistus, vartojamus vienš kartš dienoje. 7. Vengti vaistų tarpusavio sąveikos. Ateities perspektyva – sukurti ir įdiegti vaistus, modifikuojančius senatviškai pakitusių arterijų sienelės strukturą.