){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Susiruošus pirmam deginimuisi saulutėje ir norint per vasarą gražiai įdegti bei nenukentėti nuo saulės spindulių, svarbu žinoti, kad pradėti degintis rekomenduojama išbūnant saulėje ne ilgiau kaip 30 minučių ir nesikaitinant nuo 10 iki 16 valandos, kadangi tuo metu saulė yra pati aktyviausia. Taip pat labai svarbu pasirinkti tinkamą apsauginį kremą. Jį išsirinkti reikia atsižvelgiant į savo odos tipą bei vietą, kurioje deginamasi. Pietų šalyse saulės aktyvumas yra didesnis nei Lietuvoje, todėl rekomenduojama rinktis kremą su didesniu apsauginiu filtru (SPF 30 ar 35).
Produktai, skirti apsisaugoti nuo saulės, yra žymimi parametru – SPF. Tai apsaugos nuo saulės faktorius, išreikštas skaičiais, kurie nurodo buvimo laiką saulėje, kurį galima paskaičiuoti pagal formulę: SPF x 10 min. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, pasitepus kremu, kuris turi apsaugos nuo saulės filtrą SPF 15, saugiai degintis galima apie 150 minučių.
Apsauginiai kremai nuo saulės minkština, maitina odą bei saugo ją nuo neigiamo saulės poveikio. Jais išsitepti reikia kiekvieną kartą iš anksto (20–30 minučių prieš išeinant į lauką), o ne tada, kai jau gulima prieš saulę. Apsauginiai kremai nuo saulės būna dviejų rūšių – atsparūs vandeniui ir ne. Svarbu nepamiršti, kad, naudojant pastaruosius, pakartotinai išsitepti reikia kiekvieną kartą po maudymosi.
Viena didžiausių žmonių klaidų, naudojančių apsauginius kremus, tai netinkamas kremo kiekio pasirinkimas. Per mažas priemonės kiekis tinkamai neapsaugo nuo neigiamo saulės poveikio. Suaugusiam žmogui reikia apie 30 gramų apsauginio kremo, todėl, jei tūbelėje yra 120 gramų kremo, vienu kartu reikia sunaudoti ¼ tūbelės. Veidą ir kūną galima tepti tuo pačiu apsauginiu kremu nuo saulės.
Prieš renkantis apsauginį kremą, reikia žinoti savo odos tipą:
• I tipas. Šviesūs plaukai ir oda, mėlynos akys, strazdanotas veidas. Jautri oda, neilgai pabuvus saulėje, greitai nudegama, praktiškai niekada neįdegama. Saulės filtras SPF ne mažesnis nei 25.
• II tipas. Pilkšvi plaukai, jautri oda. Pabuvus saulėje, oda parausta. Įdegis bronzinis. SPF ne mažesnis kaip 25.
• III tipas. Rusvi plaukai, oda gali būti šviesi, bet dažniausiai tamsesnio atspalvio. Oda parausta nestipriai, įdegis rudas. SPF 15–25.
• IV tipas. Plaukai tamsūs, akys taip pat. Saulėje oda įdega iš karto rudai. SPF 10–20.
Vasaros sezono pradžioje, kadangi oda dar nėra prisitaikiusi prie UV spindulių, rekomenduojama naudoti stipresnes apsaugines priemones nuo saulės (SPF 25–40). Vėliau galima pereiti prie silpnesnių, atsižvelgiant į savo odos tipą.
Kūdikių, ypač iki 3 metų, odai labai kenkia tiesioginiai saulės spinduliai, todėl juos reikia itin saugoti nuo saulės. Rekomenduojama būnant saulėje pridengti drabužiais, tepti tik daugiausiai SPF turinčiais apsauginiais kremais.
Tiems žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių negali būti saulėje (dėl ligos, atliktų procedūrų ar pan.), rekomenduojama naudoti kremą nuo saulės su SPF 50 filtru. Šis kremas visiškai nepraleidžia saulės spindulių. Lūpoms taip pat naudoti pieštukus, turinčius SPF 50.
Nesaikingas deginimasis ne tik sausina odą, ją daro mažiau elastingą, raukšlėtą, bet ir sukelia rimtas ligas. Viena iš jų – melanoma. Tai vienas pavojingiausių odos navikų. Melanoma prasideda melanocituose – ląstelėse, kurios gamina melaniną, pigmentą, kuris suteikia odai atspalvį. Melanoma atsiranda melanocitams supiktybėjus. Įrodyta, jog jos išsivystymą skatina besaikis deginimasis. Labiausia susirgti melanoma rizikuoja tie žmonės, kurie daug laiko praleidžia saulėje, kurių oda saulėje nudega labai greitai (I odos tipas) ar tie, kurie daugiausiai laiko per metus praleidžia uždarose patalpose, bet kelis kartus per metus intensyviai deginasi saulėje. Vaikystė ar paauglystėje itin ilgas laikas, pralestas saulėje, padidina riziką ateityje susirgti melanoma.
Padėti apsisaugoti nuo melanomos gali pasirinkta tinkama apranga, galvos apdangalai, apsauginius kremai nuo saulės. Itin gausiai tepti odą apsauginiais kremais reikia tada, kai ši dar neįpratusi prie saulės ar yra I odos tipo.
Vasarą odą reikia rūpestingai drėkinti, kadangi deginantis bei maudantis ji labai išsausėja. Jai drėkinti galima naudoti kremus, skirtus po deginimosi saulėje. Šie kremai savo sudėtyje taip pat turi odą raminančių bei vėsinančių savybių, kurios mažina saulės sukeltą diskomfortą.
Nestipriai nudegus, jaučiamas perštėjimas. Blogiausiu atveju, jei neturima jokio tinkamo kremo, skausmui sumažinti galima naudoti liaudiškas priemones – kefyrą ar rūgpienį. Pajutus, kad nudegimas saulėje gali būti labai stiprus, naudoti priemones, turinčias pantenolio ar bepanteno, skirtas nudegimams buityje.
Skausmingai nudegus saulėje, praėjus diskomfortui, nudegimas pamirštamas. Oda nepamiršta nieko. Dėl nudegimo metams bėgant ji greičiau sensta, atsiranda pigmentinių dėmių, galima susirgti įvairiomis ligomis. Norint to išvengti, nebūtina visą vasarą užsidaryti namuose ir nesirodyti saulėje. Svarbiausia – saikingai mėgautis saule ir naudoti tinkamus apsauginius kremus.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Vertėtų tokius straipsius rašyti atsakingiau. straipsnis neinformatyvus ir pateikia klaidingą informaciją, remiantis kuria žmonės gali nukentėti.. SPF faktorius rodo apsaugą tik nuo UVB spindulių, kurie sudaro tik 5% saulės spindulių ir įtakoja pagrinde paraudimą/nudegimą. Daug pavojingesni yra UVA spinduliai, kurie įtakoja senėjimą, navikų atsiradimą ir pan. Jie sudaro didžiąją dalį visų žemę pasiekiančių spindulių, todėl nevertėtų remtis vien SPF rodikliu.
Vertėtų atkreipti dėmesį ar kremo sudėtyje yra titano oksido ir cinko oksido - kremai su šiuo junginiu apsaugos ir nuo UVB, ir nuo UVA spindulių.
Pagarbiai,
Kristina