Nors su vasara jau seniai atsisveikinta, žalingą saulės poveikį oda dar jaučia ilgai (ypač jei įdegio buvo vaikomasi labai intensyviai arba nenaudojant specialių apsauginių kosmetinių preparatų nuo saulės).
Pleiskanojimas. Tai savotiška ir neišvengiama odos reakcija į saulės spindulius. Įdegį nulemiantys pigmentai ir epidermio raginis sluoksnis saugo odą nuo UV spindulių. Sustorėjęs raginis sluoksnis, kuris tarsi savotiškas skydas saugojo odą, turi pasišalinti, t.y. negyva odelė turi nupleiskanoti. Vieniems žmonėms šis procesas praeina lengvai, kitiems - sunkiau. Tai priklauso ne tik nuo to, kiek oda nualinta saulės, bet ir nuo žmogaus prigimties. Pvz., šviesios odos rusvaplaukiams ir strazdanotiems žmonėms užtenka visiškai nedaug pabūti saulėje, ir jie kaipmat pajaučia skaudžias pasekmes (pradedant intensyviai pleiskanojančia, sudirgusia oda ir baigiant pigmentinių dėmių bei apgamų atsiradimu).
Kad oda greičiau nupleiskanotų ir atsinaujintų ne taip skausmingai, geriausia pagalba - pilingas. Jo metu nuo odos paviršiaus pašalinamos suragėjusios ir atsilupusios odos pleiskanėlės. Jeigu pilingo priemonės, naudojamos namie, neefektyvios, patartina kreiptis į kosmetologijos kabinetą ar grožio saloną - ten bus pritaikytas gilesnius odos sluoksnius pasiekiantis pilingas.
Pigmentacija. Pigmentinių dėmių, strazdanų problema labai opi mūsų klimato juostai. Puiku, kad dabar galima pasitelkti didelę apsauginių kremų su UV spindulių nepraleidžiančiais filtrais įvairovę.
Jeigu žmogus turi polinkį į netolygų pigmento pasiskirstymą, jam saulės, kiek įmanoma reikėtų vengti. Kad oda nebūtų blyški, galima naudoti specialius kremus, suteikiančius odai pageidaujamo rusvo atspalvio. Kaip pastebi kosmetikė S. Zlatkuvienė, toms moterims, kurių oda jautri, verčiau derėtų rinktis rusvinantį kremą negu soliariumą ar natūralią intensyvią saulę.
Jautri oda. Jautraus tipo, linkusi sausėti oda gali būti paveldima iš kartos į kartą. Tokią odą reikia kruopščiai prižiūrėti ir tausoti. Odai, kurios jautrumas nėra nuolatinis, o išryškėja tik po vasaros ir yra saulės įdegio liekamasis reiškinys, taip pat būtina padėti. Labai svarbu jos nesudirginti pernelyg intensyvia priežiūra. Kai oda po vasaros dar ilgokai pleiskanoja, lupinėjasi ir pan., jaunos moterys bei mergaitės nori šį procesą pagreitinti ir ima piktnaudžiauti pilingo preparatais (odos šveitikliais). Toks intensyvus, dažnesnis negu reikia pilingas smarkiai įjautrina odą. Ji ima “pykti” netgi ant įprastų, kasdien vartojamų kosmetikos priemonių. Moterys nebesupranta, kodėl, pvz., kremai, kurie anksčiau kuo puikiausiai tiko, efektyviai gaivino ir stangrino odą, staiga ėmė erzinti ir kelia alergiją.
Vis dėlto pasitarus su kosmetike ir nustojus piktnaudžiauti pilingu, pasitelkus į pagalbą odos raminamąsias kaukes (jos paprastai dedamos porą kartų per savaitę) bei kitas procedūras, jautrios odos problemą įmanoma išspręsti.
Tinkama odos apsauga, arba kodėl būtina atsisakyti kai kurių įprastų kosmetinės priežiūros taisyklių
Įvairiuose moterų žurnaluose, populiariuose sveikatos leidiniuose dažnai pasirodo straipsnių, kuriuose patariama: “Šaltą rudenį ar žiemą dienos metu reikia naudoti maitinamuosius, riebesnės sudėties kremus, o nakčiai - drėkinamuosius. Vasarą, priešingai - drėkinamuosius preparatus patartina naudoti dieną, o maitinamuosius - vakare”. Šis principas, kaip pastebi kosmetikė S.Zlatkuvienė, teisingas tuo atveju, jeigu žmogus nemažai laiko šaltuoju metų periodu praleidžia lauke. Tačiau jei miesto moteris automobiliu važinėja į darbą, kur visą dieną išbūna šiltoje patalpoje, jos veido odos priežiūrai “žiemos taisyklė” netinka. Jeigu moteris iš ryto kaip makiažo pagrindą ant veido tepa riebios sudėties kremą, tai į dienos pabaigą atrodo gana graudžiai - makiažas nuo riebalų pertekliaus būna išskydęs ir nuvarvėjęs.
Jeigu moteris žino, kad jos dienotvarkė bus tokia, kad teks ilgokai būti šaltame ore, odą tikslinga teptis riebesniu kremu. Jis suformuoja tvirtą hidrolipidinę plėvelę, padedančią apsaugoti odą nuo šalčio ir vėjo. Tačiau jeigu, kaip minėta, šaltuoju metų periodu daug laiko praleidžiama šiltose patalpose, veido odos priežiūra turėtų išlikti tokia kaip ir vasarą, t.y. iš ryto ją reikėtų tepti drėkinamuoju kremu, o nakčiai - maitinamuoju (naktį oda geriausiai rezorbuoja visus kreme esančius maitinamuosius komponentus).
Tai signalas, kad odai ėmė stigti drėgmės. Ją sulaikyti padeda riebalai. Taigi teks naudoti riebesnės sudėties maitinamąjį kremą. Be to, būtina atidžiau peržvelgti savo gyvenseną ir pakoreguoti mitybą. Daržovės, vaisiai, pieno produktai, rupių miltų gaminiai ir pan. yra odos “draugai”. Todėl šiuos produktus būtina įtraukti į savo valgiaraštį. Patartina valgyti daug žuvies - joje esančios riebalų rūgštys lemia gerą odos išvaizdą, garantuoja gaivumą ir elastingumą.
Odą nuolat veikia žalingi aplinkos veiksniai (UV saulės spinduliai, vėjas, šaltis, oro kondicionieriai, tabako dūmai, įvairūs teršalai ir kt.). Kremo pudros sudėtyje yra apsauginių medžiagų (pigmentų, retinolio, vitamino E ir kt.). Jeigu moteris pripras kasdien naudoti kremą pudrą, odą galės patikimiau apsaugoti.
Kremo pudros ant veido odos tepama tada, kai jau yra susigėręs vadinamasis makiažo pagrindas. Atsižvelgiant į veido odą, pagrindas gali būti įvairus: ir drėkinamasis, ir maitinamasis kremas. Derėtų įsidėmėti vieną gana paprastą taisyklę: jeigu veido oda riebi, ji pati išskiria pakankamą apsauginę hidrolipidinę plėvelę. Todėl makiažo pagrindo nebereikia. Užtenka tik kremo pudros.
Birią pudrą rekomenduojama naudoti toms veido odos zonoms, kurios yra riebios ir blizga. Be birios pudros, panaikinančios blizgesį, į pagalbą galima pasitelkti dar ir kitą analogišką kosmetinę priemonę - specialų kremą, formuojantį matinį odos paviršių. Šis kremas, tepamas ant riebių veido zonų, ne tik sudrėkina odą, bet ir tuo pačiu metu suteikia jai matinį paviršių. Kad visą dieną makiažas atrodytų nepriekaištingai, galima naudoti ir birią pudrą, ir matinį odos paviršių formuojantį kremą (kam kuri priemonė labiau tinka).
Ruduo - tai metas, kai žmogaus kūnas imliausias kūno priežiūros procedūroms bei su jomis susijusioms naujovėms.
Kosmetikos salonuose galima pasinaudoti kūno priežiūrai skirtomis įvairiomis mineralinėmis kaukėmis su jūros vandeniu ir dumbliais. Juos naudojant galima padėti pačių įvairiausių problemų kamuojamai odai.
Oda, esanti dvasinių būsenų ir emocijų atspindys, taip pat patvirtina, kad ruduo - depresijų metas (tampa nelygi, blyški, sparčiau raukšlėjasi ir pan.). Todėl mineralinės kaukės šiuo metų laiku - savotiška “greitoji pagalba“. Po šių kaukių kurso išvalyta, prisotinta įvairių mineralų ir vitaminų oda greičiau atsigauna - tampa minkštesnė, švelnesnė, o nuotaika - giedresnė.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę