Ligos priežastys
Dažniausia demencijos priežastis - Alzheimerio liga. Kitos dažnesnės priežastys:
a) Kraujagyslinė demencija, kuri vystosi dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimų (aukšto kraujospūdžio pasekmės, smegenų infarktas ar kraujosrūva, ypač pakartotiniai jų epizodai).
b) Difuzinė Levi tipo degeneracinė liga (Lewy kūnelių liga).
c) Piko liga, kuomet labiausiai nukenčia kaktinės galvos smegenų sritys.
d) Hantingtono (Huntington) liga – reta, paveldima demencijos forma, kurios metu atsiranda specifinių judesių sutrikimų. Ja serga 1:20 000 gyventojų; sergančio ligonio vaikams tikimybė ja susirgti yra 1:2.
Taigi, kai kurios demencijos gali būti paveldimos. Daugeliu Alzheimerio ligos atvejų nebuvo patvirtintos prielaidos, kad liga persiduoda iš kartos į kartą, tačiau kai kuriose šeimose paveldima ankstyvos pradžios (iki 65 m.) šios ligos forma. Nustatytas šeiminis Alzheimerio ligos ryšys su Dauno (Down) sindromu, gali turėti įtakos patirtos galvos traumos, virusinės infekcijos, arterinė hipertenzija, estrogenų kiekio sumažėjimas moterims po menopauzės, apsinuodijimas aliuminiu. Apskritai, demencijos vystymuisi turi reikšmės aplinkos ir genetinių faktorių sąveika.
Demencijos simptomai gali atsirasti ir dėl vaistų, toksinų (ypač alkoholio) vartojimo, po galvos smegenų traumų, esant padidėjusiam slėgiui kaukolės viduje, t.p. dėl infekcijų, sergant medžiagų apykaitos, skydliaukės ligomis (ypač susilpnėjus jos veiklai), navikais, depresija, dėl nepilnavertės mitybos (t.p. ir alkoholikams) - laiku ir tinkamai gydant šias būkles, demencijos reiškiniai gali išnykti. Labai retai demencijos priežastimi gali būti specifinių infekcinių baltyminių veiksnių sukeltos ligos.
Paplitimas
Demencija paprastai prasideda vyresniame amžiuje, dažniausiai virš 65 metų. Jos simptomus patiria apie 5 proc. visų vyresnių nei 65 metų asmenų, o virš 80 metų jų skaičius padaugėja iki 20 proc. Alzheimerio liga gali susirgti ir jaunesni asmenys (iki 65 metų), tuomet liga greičiau progresuoja, pasireiškia kalbos, rašymo, skaitymo, veiklos sutrikimai; susirgus vyresniam žmogui, progresavimas lėtesnis, pagrindinis simptomas - blogėjanti atmintis. Tačiau tik maždaug vienas iš 1000 žmonių, jaunesnių kaip 65 metų, suserga demencija. Alzheimerio liga kiek dažniau serga moterys.
Simptomai
Ankstyvoje stadijoje silpnėja trumpalaikė atmintis (pamiršta neseniai vykusius dalykus), atsiranda pasikartojimai (ligoniai linkę kartoti tas pačias istorijas), lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus bei ne taip greitai priima sprendimus, vengia naujovių, nesistengia prisitaikyti prie pokyčių, būna pikti ar liguistai jautrūs dėl savo nesugebėjimo ką nors atlikti ar prisiminti, dažnai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos paėmė kiti, labiau kreipia dėmesį į save, mažiau domisi aplinkiniais, savo laisvalaikio pomėgiais ar veikla; atsiranda sumišimas, depresija, apatija.
Palaipsniui ryškėja orientacijos sutrikimai: pasiklysta nežinomoje, vėliau ir įprastoje vietoje, neatpažįsta aplinkos, nesiorientuoja laike, klajoja naktį.
Toliau silpnėja atmintis: pamiršta šeimos narių vardus, neseniai vykusius įvykius, o dažniausiai puikiai atsimena, kas vyko tolimoje praeityje; pamiršta verdančius ant viryklės puodus, vėliau - ir pavalgyti ar nusiprausti, nebesugeba atlikti buities ar kitų įprastų darbų. Sunkėja kalba, prarandamas sugebėjimas mokytis, skaičiuoti, skaityti. Ligoniai jaučiasi nesaugūs, palaipsniui tampa nesavarankiški.
Kinta potraukių sfera: gali pasikeisti valgymo įpročiai (pvz., atsiranda potraukis saldumynams ar poreikis jais apsivalgyti), gali dažniau siekti seksualinių santykių, seksualiai elgtis netinkamoje aplinkoje ar nukreipti potraukį į netinkamus asmenis.
Sutrinka miegas: sunkiai užmiega, dažnai pabunda, keliasi, nerimauja tamsoje, klajoja po namus, gali išeiti iš namų, paklysta.
Keičiasi elgesys (elgiasi netinkamai, patys to nesuvokdami, - išeina į gatvę su pižama, kt.), emocijos (reakcija į jaudinančią aplinką blanki, tačiau be priežasties greitai supyksta ar tampa prislėgti, agresyviai kalba ar elgiasi). Gali atsirasti kliedesių, haliucinacijų: mato ar girdi, ko iš tiesų nėra; be aiškios priežasties ima garsiai šaukti, klykti ar dejuoti. Kartais vėlesnėse stadijose išsivysto traukuliai.
Progresuojant ligai, ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių: nebeapsitarnauja, nebepažįsta artimųjų, nesuvokia, kas jam sakoma, dažnai kartoja tam tikrus garsus, nevalingus judesius, sunkiai vaikšto, pats nepavalgo, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi. Vėlyvojoje stadijoje ligonis visiškai praranda sugebėjimą galvoti, kalbėti, suvokti ir judėti.
Ne kiekvienam ligoniui pasireiškia visi nurodyti simptomai. Ligonių sugebėjimai gali keistis diena iš dienos – tai priklauso ir nuo jų fizinės sveikatos. Atskirų demencijos rūšių atveju gali dominuoti vieni ar kiti simptomai.
Ligos eiga
Ligos eiga progresuojanti, o progresavimo greitis individualus. Alzheimerio liga sergantys asmenys nuo simptomų atsiradimo vidutiniškai išgyvena 7-12 m..
Alzheimerio liga sergančio slaugos taisyklės:
- Stengtis užtikrinti pastovesnę ir pažįstamą aplinką ligoniui;
- Jei sutrikęs miegas ar sunku orientuotis naktį, padeda silpna šviesa miegamajame;
- Reikia užtikrinti saugumą: ugnies, vandens, dujų pavojų;
- Kad ir kokie būtų keisti sergančiojo veiksmai ar mintys, jie jam atrodo realūs ir nereikia juoktis;
- Jei ligonis išreiškia stiprias emocijas, kurių priežastis neįmanoma nustatyti ar paaiškinti, reikia nukreipti jo dėmesį į kitą dalyką;
- Jeigu kyla slaugomam asmeniui haliucinacijos, tokių fantazijų nereikia nei patvirtinti, nei paneigti;
- Reikia skatinti ligonį kuo ilgiau save apsitarnauti, nes tokiam žmogui izoliacija nuo paprastų darbų ir rūpesčių gali tik pakenkti;
- Kontroliuokite, kaip ligonis vartoja vaistus ar tinkamai maitinasi, nesutrikę gyvybinės funkcijos;
- Skatinti ligonį būti fiziškai aktyviu.
Patarimai ligoniui sergančiam
- Stenkitės atlikti visus kasdieninius darbus, kai jaučiatės geriausiai. Dirbkite pamažu, neskubinkite savęs ir neleiskite, kad kiti jūs skubintų;
- Jei neturite artimųjų, kurie prireikus galėtų padėti, kreipkitės į medikus ar artimiausią socialinį pagalbos skyrių, kad paskirtų žmogų, kuris jus nuolat lankytų;
- Visada nešiokitės užrašų knygutę. Joje turi būti surašyti svarbiausi telefono numeriai, žmonių vardai , darbai, kuriuos turite atlikti, planuojami susitikimai, namų adresas, bei paaiškinimai, kaip juos surasti;
- Prie telefono aparato pasikabinkite skubios pagalbos telefonų sąrašą;
- Turėkite žmonių, su kuriais susitinkate dažniausiai nuotraukas su vardais;
- Nustatykite žadintuvą ar paprašykite, kad kas paskambintų ar primintų valgyti ir gerti vaistus;
- Kad orientuotumėtės laike nuolat pieštuku kalendoriuje pažymėkite dieną;
- Atsarginius buto raktus palikite pas patikimus kaimynus ar gimines, draugus;
- Šeimos draugų ar kaimynų paprašykite, kad nuolat patikrintų jūsų elektrą, pašto dėžutę, šaldytuvą, dėl gendančių produktų;
- Jei rūkote, nuolat patikrinkite ar užgesinote cigaretę;
- Išeinant iš namų patikrinkite ar išjungta elektra, dujos ,televizorius;
- Nuolat treniruokite savo psichiką.
Ar žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...
Skaityti daugiauSenatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...
Skaityti daugiauNors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos" klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku pradėtas gydymas – išeitis ligai suvaldyti....
Skaityti daugiauNuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....
Skaityti daugiauDemencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...
Skaityti daugiauDemencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...
Skaityti daugiauAtminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauŠių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....
Skaityti daugiauVaizdingoje Kauno marių pakrantėje įsikūrė nauja moderni įstaiga – Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo slaugos namai. Simboliška, kad naujieji namai duris atvėrė pavasarį – atbundant gamtai, o iškilminga atidarymo ceremonija vyko kovo 25-ąją – Apreiškimo Marijai dieną. „Tai suteikia vilties, kad namai sėkmingai gyvuos ir taps saugia užuovėja sunkiai sergantiems žmonėms“, – atidarymo metu kalbėjo svečiai....
Skaityti daugiauTerminas demencija vartojamas norint apibūdinti įvairios kilmės smegenų sutrikimus, kurių bendrybė – mąstymo funkcijos netekimas. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, insultas – pagrindinė kraujagyslinės demencijos priežastis. Kadangi insultų daugėja, dažnėja ir po jų atsirandančių kraujagyslinių demencijų skaičius. Be to, šis skaičius kas penkerius metus padvigubėja ir dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės. Tad ar įmanoma demencijos išvengti? Kalbamės su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašiene. ...
Skaityti daugiauSergant demencija, sutrinka asmens pažintinės (kognityvinės) funkcijos, o tai lemia kasdienės veiklos sutrikimus. Labai svarbūs iš pažintinių funkcijų sutrikimų – atminties pažeidimai. Demencijos pradžioje pažintinių funkcijų sutrikimai būna nedideli (pvz., pablogėjusi dėmesio koncentracija), ligai smarkiai progresavus, ligonio atmintis sutrinka taip smarkiai, kad jis pamiršta vaikų vardus, nebepažįsta jų, praranda buitinius įgūdžius, nebežino, kaip reikia valgyti, net neprisimena, kad reikia valgyti, ir pan. Šiame straipsnyje bandysime pateikti keletą patarimų, kurie galėtų palengvinti sunkumus, susijusius su sergančio demencija valgymu. ...
Skaityti daugiauatmintis, sugebėjimas orientuotis gyvenime bei savarankiškumas - kiekvienam...
Skaityti daugiauDievai pasmerkė Sizifą ridenti į kalną didžiulį akmenį, kuris nuo viršūnės be paliovos vis risdavosi žemyn... Sakysite, beviltiška situacija? Pesimistams - taip! Ar įmanoma įsivaizduoti Sizifą laimingą? Ko gero. Nes tai, kas yra jo kančios priežastis, gali būti ir pergalė! Būtent ši mintis ir paskatino susipažinti su dviem medikais, sergančiais Parkinsono liga......
Skaityti daugiau1. diagnozę nustatyti reikia kaip galima greičiau alzheimerio liga prasideda...
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų pastebime, kad bėgant metams atmintis jau nebe ta. Ir nors, medikų teigimu, užmaršumas – natūralus procesas, bet ne tada, kai pamirštame planuotus susitikimus, datas, vardus, nerandame daiktų, sutrinka dėmesys, atsiranda irzlumas ir apatija. Tai gali būti progresuojančios Alzheimerio ligos simptomai. Kada ir kam reikėtų susirūpinti dėl užmaršumo?...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga (AL) nepagydoma, o žmonės, jų būklei blogėjant, gali gyventi dešimt ir daugiau metų. Ligai progresuojant, po truputį nyksta daugelio sričių funkcijos, tarp jų atmintis, protavimas, bendravimas ir gebėjimas atlikti kasdienius darbus. Dėl to labai sunki našta gula ant pacientų artimųjų, kurie, beje, patys neretai būna seni ir silpni, daugelis jų serga depresija, kitomis ligomis. Padėti tiek sergantiesiems AL, tiek jų artimiesiems pasirengęs Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas....
Skaityti daugiauVyrai nėra linkę kalbėti apie depresiją su sveikatos priežiūros specialistu, juo labiau ieškoti pagalbos, todėl daugumai vyrų depresija nėra diagnozuojama ir, žinoma, negydoma. Todėl svarbu ir naudinga, kai artimieji pastebi pirmuosius galimus vyrų depresijos simptomus ir yra užkertamas kelias galimiems nemaloniems įvykiams ar atsitikimams. ...
Skaityti daugiauIlgėjant žmonių gyvenimo trukmei, vis daugėja sergančiųjų įvairiais senatviniais psichikos sutrikimais, tačiau didelė mūsų visuomenės dalis vis dar neteisingai mano, kad jų nereikia gydyti, ir sieja tai tik su amžiaus pokyčiais. Atmintina ir svarbi taisyklė gydant bet kurią ligą – gydyti užleistą, labai progresavusią ligą visada daug sunkiau. ...
Skaityti daugiauŽmogaus amžius tarpsniais skirstomas tiriant dideles populiacijų grupes. Įvertinus laiko atžvilgiu audinių struktūros, fiziologinės ir psichikos veiklos pokyčius, galima išskirti tam tikrą amžių, nuo kurio reikšmingai pakinta didžiosios dalies individų biologinis ir psichologinis funkcionavimas. ...
Skaityti daugiauBeveik kas dešimtam vyresniam nei 65 metų amžiaus asmeniui pasireiškia pažintinės veiklos sutrikimų, peržengiančių normos ribas. Daugiau nei 50 proc. asmenų šie sutrikimai progresuoja, ir jiems diagnozuojama Alzheimerio liga. Nors dar nėra visiškai aišku, kaip ji vystosi, atlikti moksliniai tyrimai rodo kai kuriuos dėsningumus. ...
Skaityti daugiauĮvertinant faktus, kad vidutinė gyvenimo trukmė prailgėjo nuo 50 iki 70 m. ir kad ateinantį dešimtmetį ji turėtų siekti 80-85 m., žmonių autonomiškumas ir savarankiškumas tampa rimta socialine problema. Per kitus 20 metų autonomiškumo netekusių žmonių skaičius padidės apie 1,5 karto. Mažiausiai viena iš penkių šeimų turės globoti autonomijos netekusį, demencijos paliestą asmenį....
Skaityti daugiau