){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Atmintis gali pablogėti bet kokiame amžiuje dėl bet kurios smegenų kraujotaką ar medžiagų apykaitą paveikiančios ligos ar būklės (piktnaudžiavimo alkoholiu, depresijos, šizofrenijos, skydliaukės, kepenų, širdies ar plaučių ligų, galvos traumų, auglių, aukštos temperatūros, blogos mitybos, kai kurių vaistų vartojimo), tačiau šie atminties sutrikimai dažniausiai yra laikini. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonių atminties sutrikimai yra progresuojantys, ir patys žmonės tampa nekritiški savo ligos atžvilgiu. Jiems atrodo, kad jų atmintis esanti ne blogesnė negu kitų to amžiaus žmonių, tuo tarpu jų elgesys aplinkiniams atrodo mažiausiai keistas… To labiausiai ir bijomasi – ar mano užmaršumas netaps progresuojančio atminties sutrikimo pradžia, kai aš pats jau nieko nebesuprasiu?
Demencija (lot. dementia: de – be, mens, mentis – protas) – tai įgyta silpnaprotystė, intelekto nykimas. O intelektas gali būti apibrėžiamas kaip individo sugebėjimas mąstyti ir adekvačiai elgtis savo aplinkoje.
Demenciją vyresniame amžiuje dažniausiai sukelia Alzheimerio liga arba kraujotakos sutrikimai (vadinamoji kraujagyslinė demencija).
Alzheimerio liga yra pamažu progresuojanti, retai pasireiškia jaunesniems nei 65 metų asmenims, tuo tarpu metams bėgant ji dažnėja. Kas ketvirtas penktas 80–90 metų žmogus serga Alzheimerio liga, o vyresniems nei 90-ties ji nustatoma kas trečiam.
Kraujagyslinė demencija atsiranda staiga po pakartotinių insultų, arba atmintis blogėja „laipteliais“ sergantiems kraujagyslių ligomis (pvz., arterine hipertenzija) žmonėms.
Susirgusiems Alzheimerio liga atminties sutrikimai progresuoja pamažu, ir pradžioje sergantysis dar dažnai suvokia, kad su juo kažkas vyksta, bei leidžiasi įkalbamas ir nuvedamas pas gydytoją.
Manoma, kad didelę reikšmę Alzheimerio ligos išsivystymui turi genai. Liga vystosi jau daug metų iki jos klinikinio pasireiškimo, tik simptomai pasireiškia tada, kai smegenų tūris yra sumažėjęs ne mažiau kaip 100 ml. Ligos vystymąsi paskatina galvos traumos, operacijos atliekant bendrinę nejautrą ir visi veiksniai, pabloginantys smegenų mitybą.
Alzheimerio liga pirmiausia pakenkia trumpalaikei atminčiui – dėl to žmogus neprisimena, ką ryte valgė ar kur padėjo akinius, bet puikiausiai gali papasakoti, ką veikė vaikystėje. Sutrinka ne tik trumpalaikė atmintis, bet ir atpažinimas, kalba (nebemoka atlikti paprastų nurodymų, kalbant dažnai trūksta žodžių), orientacija erdvėje (nebegali nukopijuoti paprastų figūrų, nupiešti laikrodžio, pasiklysta žinomose gatvėse ar bute), tikslinga veikla. Ligonis nebemoka parduotuvėje elgtis su pinigais, pamiršta, kai reikia nupirkti keletą produktų, nebesugeba sumokėti mokesčių, naudotis miesto transportu, pamiršta išgerti vaistų arba išgeria jų pakartotinai. Dažnai keičiasi charakteris, tampa ūmus, emocijos greitai keičiasi, prarandami interesai, domėjimasis anksčiau pamėgtais dalykais, sunku pasirinkti elementariose situacijose (pvz., ką rengtis). Naujai ko nors išmokti tampa praktiškai neįmanoma, tuo tarpu seniai įgyti įgūdžiai (vairavimo, valgio gaminimo) išlieka gana ilgai.
Yra daug įrodymų, kad asmenims, kurie turi aukštesnį išsilavinimą ir didesnius intelektualinius gabumus, liga pasireiškia vėliau, t.y. pakyla ligos pasireiškimo slenkstis. Tam sukurtos metodikos, padedančios treniruoti dėmesį ir atmintį, tai veiksminga ne tik siekiant nutolinti galimus atminties sutrikimus, bet ir esant pradinėms Alzheimerio ligos stadijoms. Iš paprastesnių – tai kryžiažodžių sprendimas, skaičiavimas mintinai, senų nuotraukų peržiūrėjimas, siekiant prisiminti seniai matytų žmonių vardus, pavardes, vietovių pavadinimus.
Yra manoma, kad ligą gali nutolinti ir ilgą laiką vartojami vaistai bei maisto papildai (ginkmedžių preparatai, omega – 3 nesočių riebalų rūgštys, vitaminas E, pakeičiamoji hormonų terapija).
Svarbu ir pakankamas fizinis aktyvumas, visavertė mityba, laiku koreguoti kraujotakos ligas ir jų rizikos veiksnius (padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, dislipidemiją).
Artimieji, pastebėję šeimos nario atminties ar elgesio pakitimus, turėtų paskatinti jį kuo greičiau kreiptis pas gydytoją bei jį palydėti, nes šiuo metu yra veiksmingų vaistų, kurių vartojant ligos pradžioje įmanoma sulėtinti jos progresavimą ir išlaikyti šviesią atmintį.
• Ligoniui reikalinga kantrybė, neskubėkite ir neskubinkite jo
• Nekelkite ligoniui pernelyg didelių reikalavimų
• Kalbėkite trumpais, aiškiais sakiniais
• Naudokite didelėmis raidėmis užrašytus priminimus
• Nesiginčykite: ligonis visada teisus
• Palaikykite įprastas taisykles ir įpročius, leiskite užsiimti įprasta veikla. Nekeiskite daiktų vietos
• Jei ligonis išeina iš namų vienas – dėl visa ko įdėkite į jo kišenę raštelį su vardu, pavarde, gyvenamosios vietos adresu ir savo telefonu
• Nesistenkite tenkinti visų įgeidžių – darykite tai, kas jums atrodo protinga, o ligonį pasistenkite „nukalbinti“. Pavyzdžiui, nusidėvėjusius jo mėgstamus rūbus pakeiskite naujais, pasakę, kad tik padėjote skalbti
• Duokite pakankamai skysčių ir pasirūpinkite visaverte mityba. Jei ligonis pamėgo saldumynus ir cukrų, nelaikykite jų matomoje vietoje.
• Stenkitės visada palaikyti gerą nuotaiką – ligoniai tuo „užsikrečia“, ir jų susierzinimas praeina lyg nebuvęs. Tik pats jokiu būdu nepasiduokite ligonio nuotaikoms…
• Būklę gali pabloginti vietos pakeitimas – stenkitės be būtino reikalo neguldyti į ligoninę ir nekeisti gyvenamosios vietos
• Pakankamai ilsėkitės, rūpinkitės savo kūno ir psichikos sveikata: Alzheimerio liga sergančiųjų artimieji daug dažniau serga depresija. Prisiminkite, kad, jei jūs susirgsite, artimuoju niekas kitas taip nepasirūpins…
Ar žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...
Skaityti daugiauSenatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...
Skaityti daugiauNors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos" klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku pradėtas gydymas – išeitis ligai suvaldyti....
Skaityti daugiauNuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....
Skaityti daugiauDemencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...
Skaityti daugiauDemencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...
Skaityti daugiauAtminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauŠių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....
Skaityti daugiauVaizdingoje Kauno marių pakrantėje įsikūrė nauja moderni įstaiga – Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo slaugos namai. Simboliška, kad naujieji namai duris atvėrė pavasarį – atbundant gamtai, o iškilminga atidarymo ceremonija vyko kovo 25-ąją – Apreiškimo Marijai dieną. „Tai suteikia vilties, kad namai sėkmingai gyvuos ir taps saugia užuovėja sunkiai sergantiems žmonėms“, – atidarymo metu kalbėjo svečiai....
Skaityti daugiauTerminas demencija vartojamas norint apibūdinti įvairios kilmės smegenų sutrikimus, kurių bendrybė – mąstymo funkcijos netekimas. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, insultas – pagrindinė kraujagyslinės demencijos priežastis. Kadangi insultų daugėja, dažnėja ir po jų atsirandančių kraujagyslinių demencijų skaičius. Be to, šis skaičius kas penkerius metus padvigubėja ir dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės. Tad ar įmanoma demencijos išvengti? Kalbamės su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašiene. ...
Skaityti daugiauSergant demencija, sutrinka asmens pažintinės (kognityvinės) funkcijos, o tai lemia kasdienės veiklos sutrikimus. Labai svarbūs iš pažintinių funkcijų sutrikimų – atminties pažeidimai. Demencijos pradžioje pažintinių funkcijų sutrikimai būna nedideli (pvz., pablogėjusi dėmesio koncentracija), ligai smarkiai progresavus, ligonio atmintis sutrinka taip smarkiai, kad jis pamiršta vaikų vardus, nebepažįsta jų, praranda buitinius įgūdžius, nebežino, kaip reikia valgyti, net neprisimena, kad reikia valgyti, ir pan. Šiame straipsnyje bandysime pateikti keletą patarimų, kurie galėtų palengvinti sunkumus, susijusius su sergančio demencija valgymu. ...
Skaityti daugiauatmintis, sugebėjimas orientuotis gyvenime bei savarankiškumas - kiekvienam...
Skaityti daugiauDievai pasmerkė Sizifą ridenti į kalną didžiulį akmenį, kuris nuo viršūnės be paliovos vis risdavosi žemyn... Sakysite, beviltiška situacija? Pesimistams - taip! Ar įmanoma įsivaizduoti Sizifą laimingą? Ko gero. Nes tai, kas yra jo kančios priežastis, gali būti ir pergalė! Būtent ši mintis ir paskatino susipažinti su dviem medikais, sergančiais Parkinsono liga......
Skaityti daugiau1. diagnozę nustatyti reikia kaip galima greičiau alzheimerio liga prasideda...
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų pastebime, kad bėgant metams atmintis jau nebe ta. Ir nors, medikų teigimu, užmaršumas – natūralus procesas, bet ne tada, kai pamirštame planuotus susitikimus, datas, vardus, nerandame daiktų, sutrinka dėmesys, atsiranda irzlumas ir apatija. Tai gali būti progresuojančios Alzheimerio ligos simptomai. Kada ir kam reikėtų susirūpinti dėl užmaršumo?...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga (AL) nepagydoma, o žmonės, jų būklei blogėjant, gali gyventi dešimt ir daugiau metų. Ligai progresuojant, po truputį nyksta daugelio sričių funkcijos, tarp jų atmintis, protavimas, bendravimas ir gebėjimas atlikti kasdienius darbus. Dėl to labai sunki našta gula ant pacientų artimųjų, kurie, beje, patys neretai būna seni ir silpni, daugelis jų serga depresija, kitomis ligomis. Padėti tiek sergantiesiems AL, tiek jų artimiesiems pasirengęs Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas....
Skaityti daugiauVyrai nėra linkę kalbėti apie depresiją su sveikatos priežiūros specialistu, juo labiau ieškoti pagalbos, todėl daugumai vyrų depresija nėra diagnozuojama ir, žinoma, negydoma. Todėl svarbu ir naudinga, kai artimieji pastebi pirmuosius galimus vyrų depresijos simptomus ir yra užkertamas kelias galimiems nemaloniems įvykiams ar atsitikimams. ...
Skaityti daugiauIlgėjant žmonių gyvenimo trukmei, vis daugėja sergančiųjų įvairiais senatviniais psichikos sutrikimais, tačiau didelė mūsų visuomenės dalis vis dar neteisingai mano, kad jų nereikia gydyti, ir sieja tai tik su amžiaus pokyčiais. Atmintina ir svarbi taisyklė gydant bet kurią ligą – gydyti užleistą, labai progresavusią ligą visada daug sunkiau. ...
Skaityti daugiauŽmogaus amžius tarpsniais skirstomas tiriant dideles populiacijų grupes. Įvertinus laiko atžvilgiu audinių struktūros, fiziologinės ir psichikos veiklos pokyčius, galima išskirti tam tikrą amžių, nuo kurio reikšmingai pakinta didžiosios dalies individų biologinis ir psichologinis funkcionavimas. ...
Skaityti daugiauBeveik kas dešimtam vyresniam nei 65 metų amžiaus asmeniui pasireiškia pažintinės veiklos sutrikimų, peržengiančių normos ribas. Daugiau nei 50 proc. asmenų šie sutrikimai progresuoja, ir jiems diagnozuojama Alzheimerio liga. Nors dar nėra visiškai aišku, kaip ji vystosi, atlikti moksliniai tyrimai rodo kai kuriuos dėsningumus. ...
Skaityti daugiauĮvertinant faktus, kad vidutinė gyvenimo trukmė prailgėjo nuo 50 iki 70 m. ir kad ateinantį dešimtmetį ji turėtų siekti 80-85 m., žmonių autonomiškumas ir savarankiškumas tampa rimta socialine problema. Per kitus 20 metų autonomiškumo netekusių žmonių skaičius padidės apie 1,5 karto. Mažiausiai viena iš penkių šeimų turės globoti autonomijos netekusį, demencijos paliestą asmenį....
Skaityti daugiau
