Kad nebūtų vilties žudikų
Pasidžiaugti ir pasveikinti su naujos veiklos pradžia, apžiūrėti sergantiesiems Alzheimerio liga (AL) ir kitomis demencijos formomis skirtus namus atvyko Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo (toliau – Fondo) kolegos, globos ir slaugos namų atstovai iš kitų šalies miestų (Klaipėdos, Ukmergės r., Vilniaus, Kauno ir t.t.). Tarp garbių svečių – sergančiųjų AL klubų, asociacijų nariai, medikai ir artimiausi kaimynai – Pažaislio vienuolės kazimierietės.
Simbolišką namų atidarymo juostelę perkirpo Fondo patikėtinių tarybos pirmininkas dr. Juozas Parnarauskas ir Kauno m. savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė. Namus pašventino Petrašiūnų parapijos kunigas Tomas Pilchas.
„Kartais su kaimynais sekasi sutarti geriau negu su gimine. Tad smagu, kad turėsime dar vienus kaimynus. Ką vieni kitiems duosime? Šiais laikais žmonės dovanoja tai, kas yra brangiausia, t.y. savo laiką. Mes savo kaimynams kažkiek laiko tikrai dovanosim. Bet kokiu būdu ir kaip, parodys gyvenimas. Sergantieji AL turi specialių poreikių, todėl bendravimas su jais bus mokykla ir mums. Šie namai tik pradeda savo pirmuosius žingsnius. Svarbiausia, kad mažiausiai šiame kelyje būtų vilties žudikų, nes šiais laikais žmonių, kurie žudo viltį, yra labai daug“, – linkėjo sesuo Lidija.
Priežiūra – 36 val. per parą
Visuomenės senėjimas – vienas iš aktualiausių ne tik šalies, bet ir visos Europos socialinių klausimų. Kaip užtikrinti aukštos kokybės ir prieinamą socialinę globą ir slaugą senyvo amžiaus asmenims, o kartu ir pagalbą juos prižiūrintiems šeimos nariams, yra viena iš opiausių problemų. O ypač tai aktualu sergant AL ar kitomis demencijos formomis. Juk AL nepagydoma, o žmonės, jų būklei blogėjant, gali gyventi dešimt ir daugiau metų. Ligai progresuojant, po truputį nyksta daugelio sričių funkcijos, tarp jų atmintis, protavimas, bendravimas ir gebėjimas atlikti kasdienius darbus. Dėl to labai sunki našta gula ant pacientų artimųjų. Pradžioje jų priežiūra mažesnė, tačiau vėlesnėse ligos stadijose šie žmonės tampa visiškai priklausomi nuo jų slaugančių asmenų ir išgyvena tik prižiūrimi. Sakoma, kad AL sergantis ligonis reikalauja priežiūros 36 val. per parą. Iš tiesų, šie žmonės negali būti nė minutei palikti vieni, nes jie gali palikti įjungt1 bet kokį aparatą, išeiti ir pasiklysti ir t.t. Kas geriausiai galėtų pasirūpinti tokiu ligoniu?
Keisti mentalitetą
Lietuvoje ne tik trūksta kokybiškų slaugos namų, bet ir vyrauja klaidingas požiūris į juos: atiduoti į slaugos namus gėda, nepadoru, geri vaikai taip nesielgia. Kad šis požiūris nėra teisingas ir kad slaugos namai gali tapti tikraisiais namais, o priežiūra juose yra netgi geresnė, nes čia nuolat dirba kvalifikuoto personalo brigada, ketina įrodyti ir naujieji Fondo namai. „Sieksime, kad mūsų namai taptų tikraisiais namais. Stengsimės patenkinti kiekvieno globotinio poreikius. Tapsime tokiais namais, į kuriuos atvežti savo artimuosius bus ne gėda, o garbė“, – pabrėžė Fondo valdybos pirmininkas Kęstutis Mozeris.
„Kiekvienas metų laikas – tarsi žmogaus gyvenimo tarpsnis: pavasaris – vaikystė, vasara – jaunystė, ruduo – branda, žiema – senatvė. Tad šie namai nepaprastai svarbūs tiems žmonėms, kurie išgyvena žiemą. Namai įsikūrę nuostabioje vietoje – pušyno ir Kauno marių apsuptyje. Namo prabanga, patogūs, jaukūs kambariai, dušai, baseinas, poilsio ir laisvalaikio praleidimo vietos – absoliučiai viskas, ko tik gali prireikti sergančiajam žmogui“, – pažymi Fondo patikėtinių tarybos pirmininkas dr. Juozas Parnarauskas.
Nuo pat įkūrimo pradžios Fondas nuolat rėmė įstaigas ir asmenis, prižiūrinčius ir gydančius sergančiuosius AL. „Šių dienų bėda – specializuotų AL sergantiesiems skirtų slaugos namų trūkumas. Tad džiugu, kad tęsiant L.Pimonovo valią pavyko išpildyti jo svajonę – įsigyti nuosavybėn šį buvusį Romo viešbutį, kurį pertvarkėme ir pritaikėme pagal sergančiųjų AL poreikius“, – teigia K.Mozeris.
Anot K.Mozerio, slaugos namų paieška vyko ne vienerius metus. „Norėjome, kad jie būtų išskirtiniai, kitokie. Kad skirtųsi galbūt ne prabanga (o jei prabanga – tai gamtos), o kitais, svarbesniais dalykais – šiluma, jaukumu, kad ši vieta jo gyventojams taptų tikraisiais namais. Suprantu, kad tai labai sunki užduotis, nes kiekvienas namų aplinką supranta savaip: vienam tai galbūt kaimo trobelė su gyvulėliais ir augalėliais, kitam – prašmatn8s apartamentai. Bet mes stengsimės, kad tą namų aplinką kiekvienam sukurtų ir užpildytų žmonės. Juk pirmiausia namai – tai šeima. Tad mūsų žmonių nuoširdus susirūpinimas globotiniais ir su meile atliekama jų priežiūra neabejotinai padės jiems jaustis saugiai, jaukiai, žodžiu, kaip namuose“, – įsitikinęs K.Mozeris.
Pradžioje nauji namai galės priimti apie 25 globotinių, vėliau – apie 40. „Stengsimės, kad gyventojų nebūtų labai daug, nes tada bus sunku sukurti namų aplinką“, – sako pašnekovas.
Europietiškas modelis
Naujieji slaugos namai įrengti pagal visus šiuolaikinius reikalavimus. Dauguma kambarių vienviečiai, dalis – dviviečių. Visi kambariai turi atskirus komunalinius patogumus, ventiliacijos sistemas, aprūpinti naujais baldais – moderniomis funkcinėmis lovomis ir kita specialia įranga, skirta visapusiškai ligonių priežiūrai užtikrinti.
„Ateityje namuose veiks ir koplytėlė, ir biblioteka, galbūt turėsime ir sodelį ar darželį, nes gyventojų laisvalaikio ir užimtumo organizavimas – taip pat labai svarbi jų gyvenimo dalis“, – teigia K.Mozeris.
Įstaigoje dirbs kvalifikuoti medicinos, socialiniai darbuotojai, kurie padės gyventojams integruotis į naują socialinę aplinką, stengsis sudaryti tinkamiausias gyvenimo sąlygas, išaiškinant kiekvieno poreikius (socialinius, emocinius).
***
Fondo patikėtinių tarybos narys prof. Valmantas Budrys:
„Tokių namų labai reikia, ir tai vienas iš prasmingiausių Fondo darbų. Linkiu, kad šie namai gyvuotų, turėtų gerą vardą, kad globotiniai jaustų jų šilumą, kad visi būtų patenkinti jų veikla.“
Kauno m. savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė:
„Aplinka nuostabi: galimybė kvėpuoti tyru oru ir gėrėtis nuostabaus grožio apylinkėmis turbūt irgi turės daug įtakos gerai savijautai. Tačiau, mano nuomone, didžiausią įtaką tam turės personalas, kuris čia dirbs. O Kauno miesto savivaldybė pasižada bendradarbiauti.“
Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacijos prezidentas dr. Edmundas Jonynas-Koževnikovas:
„Daugelis žino, kokia sunki Alzheimerio liga, bet, kaip padėti šios negalios kamuojamam žmogui,. žino toli gražu ne visi arba net žinodami negali užtikrinti reikiamos priežiūros. Todėl šie namai nepaprastai reikalingi.“
Jasiuliškių (Ukmergės r.) socialinės globos namų direktorius Vilius Petrauskas:
„Kai valstybė į žmogaus poreikius pradeda žiūrėti tik per lėšų prizmę ir nori kuo labiau sutaupyti, kokybiškos pagalbos būti negali. Pirmiausia reikia žmoniškumo, bendravimo, supratimo. Tikiu, kad šia namai – taps tikraisiais namais.“
***
Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo steigėjas – akademikas Prancūzijos ir Lietuvos pilietis Leonidas Pimonovas (1908–2000). 1937 m. jis baigė Vilniaus universitetą, po karo pasitraukė į Prancūziją, kur padarė puikią mokslinę karjerą. Jo žmona Eugenija sirgo Alzheimerio liga. 1998 m. jos garbei ir atminimui L.Pimonovas ir įsteigė šį fondą, kurio veikla vykdoma vien tik jo lėšomis. Per daugiau nei dešimtmetį gyvavimo metu Fondas neprašė jokios paramos nei iš valstybės, nei iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.
***
Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas:
Tilto g. 35/4-7, Vilnius
tel.: +370 5 260 9492; +370 685 23 513
el. paštas: alzheimer@takas.lt
Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo globos namai:
R.Kalantos g. 199 (buvęs Romo viešbutis), Kaunas
Ar žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...
Skaityti daugiauSenatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...
Skaityti daugiauNors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos" klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku pradėtas gydymas – išeitis ligai suvaldyti....
Skaityti daugiauNuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....
Skaityti daugiauDemencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...
Skaityti daugiauDemencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...
Skaityti daugiauAtminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauŠių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....
Skaityti daugiauVaizdingoje Kauno marių pakrantėje įsikūrė nauja moderni įstaiga – Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo slaugos namai. Simboliška, kad naujieji namai duris atvėrė pavasarį – atbundant gamtai, o iškilminga atidarymo ceremonija vyko kovo 25-ąją – Apreiškimo Marijai dieną. „Tai suteikia vilties, kad namai sėkmingai gyvuos ir taps saugia užuovėja sunkiai sergantiems žmonėms“, – atidarymo metu kalbėjo svečiai....
Skaityti daugiauTerminas demencija vartojamas norint apibūdinti įvairios kilmės smegenų sutrikimus, kurių bendrybė – mąstymo funkcijos netekimas. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, insultas – pagrindinė kraujagyslinės demencijos priežastis. Kadangi insultų daugėja, dažnėja ir po jų atsirandančių kraujagyslinių demencijų skaičius. Be to, šis skaičius kas penkerius metus padvigubėja ir dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės. Tad ar įmanoma demencijos išvengti? Kalbamės su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašiene. ...
Skaityti daugiauSergant demencija, sutrinka asmens pažintinės (kognityvinės) funkcijos, o tai lemia kasdienės veiklos sutrikimus. Labai svarbūs iš pažintinių funkcijų sutrikimų – atminties pažeidimai. Demencijos pradžioje pažintinių funkcijų sutrikimai būna nedideli (pvz., pablogėjusi dėmesio koncentracija), ligai smarkiai progresavus, ligonio atmintis sutrinka taip smarkiai, kad jis pamiršta vaikų vardus, nebepažįsta jų, praranda buitinius įgūdžius, nebežino, kaip reikia valgyti, net neprisimena, kad reikia valgyti, ir pan. Šiame straipsnyje bandysime pateikti keletą patarimų, kurie galėtų palengvinti sunkumus, susijusius su sergančio demencija valgymu. ...
Skaityti daugiauatmintis, sugebėjimas orientuotis gyvenime bei savarankiškumas - kiekvienam...
Skaityti daugiauDievai pasmerkė Sizifą ridenti į kalną didžiulį akmenį, kuris nuo viršūnės be paliovos vis risdavosi žemyn... Sakysite, beviltiška situacija? Pesimistams - taip! Ar įmanoma įsivaizduoti Sizifą laimingą? Ko gero. Nes tai, kas yra jo kančios priežastis, gali būti ir pergalė! Būtent ši mintis ir paskatino susipažinti su dviem medikais, sergančiais Parkinsono liga......
Skaityti daugiau1. diagnozę nustatyti reikia kaip galima greičiau alzheimerio liga prasideda...
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų pastebime, kad bėgant metams atmintis jau nebe ta. Ir nors, medikų teigimu, užmaršumas – natūralus procesas, bet ne tada, kai pamirštame planuotus susitikimus, datas, vardus, nerandame daiktų, sutrinka dėmesys, atsiranda irzlumas ir apatija. Tai gali būti progresuojančios Alzheimerio ligos simptomai. Kada ir kam reikėtų susirūpinti dėl užmaršumo?...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga (AL) nepagydoma, o žmonės, jų būklei blogėjant, gali gyventi dešimt ir daugiau metų. Ligai progresuojant, po truputį nyksta daugelio sričių funkcijos, tarp jų atmintis, protavimas, bendravimas ir gebėjimas atlikti kasdienius darbus. Dėl to labai sunki našta gula ant pacientų artimųjų, kurie, beje, patys neretai būna seni ir silpni, daugelis jų serga depresija, kitomis ligomis. Padėti tiek sergantiesiems AL, tiek jų artimiesiems pasirengęs Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas....
Skaityti daugiauVyrai nėra linkę kalbėti apie depresiją su sveikatos priežiūros specialistu, juo labiau ieškoti pagalbos, todėl daugumai vyrų depresija nėra diagnozuojama ir, žinoma, negydoma. Todėl svarbu ir naudinga, kai artimieji pastebi pirmuosius galimus vyrų depresijos simptomus ir yra užkertamas kelias galimiems nemaloniems įvykiams ar atsitikimams. ...
Skaityti daugiauIlgėjant žmonių gyvenimo trukmei, vis daugėja sergančiųjų įvairiais senatviniais psichikos sutrikimais, tačiau didelė mūsų visuomenės dalis vis dar neteisingai mano, kad jų nereikia gydyti, ir sieja tai tik su amžiaus pokyčiais. Atmintina ir svarbi taisyklė gydant bet kurią ligą – gydyti užleistą, labai progresavusią ligą visada daug sunkiau. ...
Skaityti daugiauŽmogaus amžius tarpsniais skirstomas tiriant dideles populiacijų grupes. Įvertinus laiko atžvilgiu audinių struktūros, fiziologinės ir psichikos veiklos pokyčius, galima išskirti tam tikrą amžių, nuo kurio reikšmingai pakinta didžiosios dalies individų biologinis ir psichologinis funkcionavimas. ...
Skaityti daugiauBeveik kas dešimtam vyresniam nei 65 metų amžiaus asmeniui pasireiškia pažintinės veiklos sutrikimų, peržengiančių normos ribas. Daugiau nei 50 proc. asmenų šie sutrikimai progresuoja, ir jiems diagnozuojama Alzheimerio liga. Nors dar nėra visiškai aišku, kaip ji vystosi, atlikti moksliniai tyrimai rodo kai kuriuos dėsningumus. ...
Skaityti daugiauĮvertinant faktus, kad vidutinė gyvenimo trukmė prailgėjo nuo 50 iki 70 m. ir kad ateinantį dešimtmetį ji turėtų siekti 80-85 m., žmonių autonomiškumas ir savarankiškumas tampa rimta socialine problema. Per kitus 20 metų autonomiškumo netekusių žmonių skaičius padidės apie 1,5 karto. Mažiausiai viena iš penkių šeimų turės globoti autonomijos netekusį, demencijos paliestą asmenį....
Skaityti daugiau