){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Valgymas dažnai mums suteikia malonią galimybę pabendrauti su šeima, artimaisiais, draugais. Prie stalo susiburiame ne tik pasisotinti, bet pasidalinti įspūdžiais, prisiminimais; kartais – aptarti reikalus. Daug smagių akimirkų suteikia bendra maisto gamyba ar naujų patiekalų išbandymas. Deja, kartais valgis ir valgymo procesas kelia didelių sunkumų. Taip gali nutikti, jei šeimoje yra sergantysis demencija. Kylantys valgymo sunkumai kelia stresą ne tik jiems patiems, bet ir slaugantiems artimiesiems. Apetito sumažėjimas ar jo visiškas praradimas, atminties sutrikimai, sprendimo priėmimo funkcijų sutrikimai kelia sunkumų parenkant maistą, valgant bei maistui pasisavinti. Būna, kad sergantieji demencija tiesiog pamiršta, kaip reikia kramtyti ir nuryti. Dažnai jie nuolat reikalauja saldumynų. Taigi tokiu atveju tenka svarstyti, kaip įveikti kylančius sunkumus, mokytis tam tikrų įgūdžių.
Demencija sergantis asmuo gali tiesiog pamiršti, kaip reikia kramtyti ar ryti maistą, būna, kad žmogus netgi nebesupranta, kad reikia valgyti, pamiršta, koks yra alkio jausmas. Reikia turėti galvoje ir tai, kad asmuo gali turėti problemų su dantimis, dantų protezais ar sirgti dantenų ligomis, – tai sukelia papildomų nepatogumų valgant.
Apetitas sumažėja ir tuomet, jei ligonis nuolat guli. Kartais sergantysis demencija tiesiog vengia valgyti, nes šis procesas sukelia daug rūpesčio, kelia papildomą nerimą ir pan.
• Pirmiausia reiktų pasitarti su gydytoju apie sumažėjusį apetitą, kad įsitinkintume, jog pacientas neserga ligomis, kurių metu sumažėja apetitas (pvz., skrandžio vėžiu ar depresija).
• Pacientui duoti valgyti kasdien tuo pačiu metu.
• Leisti valgyti, kai sakosi esąs alkanas. Pasiūlyti užkandžių tarp pagrindinių patiekalų – tai naudinga dėl to, kad demencija sergantys vyresni pacientai dažnai labai greitai pasisotina pagrindinio valgymo metu, tad suvalgo nedaug.
• Skatinti fizinį aktyvumą.
• Parinkti maistą, kuris padėtų išvengti vidurių užkietėjimo.
• Prieš valgį duoti apetitą skatinančių gėrimų (pvz., sulčių stiklinę, apetitą skatinančios arbatos ir pan.).
• Parinkti mėgstamą, visavertį maistą (vaisius, daržoves, patiekalus su visu grūdu, liesą mėsą ir kt.). Verta duoti ledų, pieno kokteilių.
• Ruošti paprastus patiekalus ir tokius, kuriuos pacientas labiausiai mėgsta.
• Paraginti, kad suvalgytų visą pateiktą patiekalą, ir tik tada pasiūlyti kitą – kai kuriuos pacientus sutrikdo skonio ar valgio struktūros pasikeitimas.
• Valgymo metas turėtų būti ramus. Pacientas ir jį slaugantis asmuo turėtų būti atsipalaidavę, neskubėti. Visada reikia turėti galvoje, kad asmens su negalia maitinimas užtruks ilgai (būna, kad prireikia apie valandos).
• Būtina pasitarti su gydytoju, jei paciento svoris smarkiai krinta.
• Pasiteirauti gydytojo dėl papildų/vitaminų vartojimo.
Kai kurie sergantieji demencija linkę persivalgyti arba turi nenumaldomą apetitą.
• Maitinkite 5–6 kartus per dieną.
• Jei reikia užkandžių, tebūna mažai kaloringi, pvz., obuolys, morka.
• Bandykite sudominti kitais užsiėmimais vietoj valgio (pvz., eiti pasivaikščioti).
• Galbūt reikia paslėpti ar užrakinti maistą.
• Palikite sveikų, nekaloringų užkandžių matomoje vietoje.
Kai kurie sergantieji demencija nuolat reikalauja saldumynų.
• Reiktų peržiūrėti šalutinius vartojamų vaistų poveikius. Pavyzdžiui, yra antidepresantų, vaistų nuo psichozės, didinančių apetitą.
• Bandykite numalšinti saldumynų poreikį sveiku ir naudingu maistu, pvz., pieno kokteiliu, mažai kaloringais ledais.
Kartais valgymo sunkumai susiję su burnos problemomis, pvz., burnos džiūvimu ar seilėtekiu (kartais tokius šalutinius poveikius sukelia ir vartojami vaistai), dantenų ligomis, netinkamais dantų protezais ir pan.
• Pasvarstyti, ar nereiktų apsilankyti pas odontologą.
• Maistas turėtų būti skystesnis, pagardintas padažais (jei problema – burnoje sausumas).
• Jei pacientas nebemoka kramtyti, reikia bandyti pajudinti/pakilnoti apatinį žandikaulį (imituojant/primenant kramtymo judesius), pasakyti, kada reikia kramtyti, parodyti, kaip vyksta kramtymas, maistą susmulkinti.
• Esant rijimo sutrikimams, po kiekvieno kąsnio priminti, kad reikia nuryti, atsargiai patikrinti burną, ar maistas nurytas.
• Neduoti sunkiai nuryjamo maisto, maistą susmulkinti, sutrinti, duoti košių, tyrelių.
• Jei pacientas vis springsta, pasitarkite su gydytoju.
Progresuojant demencijai, pacientas pamiršta, kaip valgomas vienas ar kitas patiekalas, tad gali susipilti sultis į sriubos lėkštę, bandyti košę valgyti peiliu ir pan.
• Pateikite ant stalo po vieną patiekalą ir nuimkite nuo jo viską kas nereikalinga ar gali blaškyti dėmesį (net vazelę su gėlėmis ar kitus stalo papuošimus).
• Indai turėtų būti paprasti, patogūs, o jų spalva gerai išsiskirtų staltiesė fone (kontrastuotų su staltiese). Betgi spalvos turėtų būti švelnios, nes labai ryškios gali trikdyti pacientą.
• Nereikia paciento skubinti. Laiko pavalgyti visada turi būti pakankamai, t.y. tiek, kad nereiktų skubėti nei pacientui, nei slaugančiajam.
• Aplinka turėtų būti rami, vengti bet kokių papildomų dirgiklių (išjungti radiją, televizorių, geriau, kad patalpoje nebūtų daugiau asmenų, ypač rečiau matomų).
• Turėtų būti pakankamai geras apšvietimas.
• Pateikite įprastą pacientui maistą, patiekalus.
• Valgykite kartu su sergančiuoju demencija taip, kad jis galėtų stebėti ir kartoti paskui jus.
• Ženklai, kad reikia pagalbos. Nuolat sugedęs maistas šaldytuve, maisto slapstymas, nepakankama mityba (svorio mažėjimas) rodo, kad pacientui šioje srityje reikia paramos.
• Maistas turėtų būti paprastas ir nesudėtingai valgomas. Jei asmeniui tampa sunku naudotis bet kokiais stalo įrankiais, reiktų pateikti maistą, kurį galima valgyti rankomis (pvz., sumuštinis). Gal bus patogiau maistą patiekti dubenyje ar inde su snapeliu
• Maisto temperatūra. Turėkite omenyje, kad vėlesnėse demencijos stadijose pacientas gali nesuprasti, ar maistas šaltas, ar karštas, taigi būkite atsargūs, kad nenusidegintų!
• Nepamirškite pasiūlyti skysčių. Reikia, kad sergantysis gauti pakankamai skysčių (vandens, sulčių), kad neišsivystytų dehidratacija. Daug sergančiųjų demencija vartoja per mažai skysčių, nes tiesiog pamiršta atsigerti, o vėlesnėse stadijose netgi nebesupranta troškulio pojūčio.
• Būkite pasirengę pokyčiams. Demencija – progresuojanti liga, tad, jei aprašytų sutrikimų nėra, jie gali išsivystyti, o jau esantys gali pasikeisti.
Ar žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...
Skaityti daugiauSenatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...
Skaityti daugiauNors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos" klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku pradėtas gydymas – išeitis ligai suvaldyti....
Skaityti daugiauNuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....
Skaityti daugiauDemencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...
Skaityti daugiauDemencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...
Skaityti daugiauAtminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauŠių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....
Skaityti daugiauVaizdingoje Kauno marių pakrantėje įsikūrė nauja moderni įstaiga – Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo slaugos namai. Simboliška, kad naujieji namai duris atvėrė pavasarį – atbundant gamtai, o iškilminga atidarymo ceremonija vyko kovo 25-ąją – Apreiškimo Marijai dieną. „Tai suteikia vilties, kad namai sėkmingai gyvuos ir taps saugia užuovėja sunkiai sergantiems žmonėms“, – atidarymo metu kalbėjo svečiai....
Skaityti daugiauTerminas demencija vartojamas norint apibūdinti įvairios kilmės smegenų sutrikimus, kurių bendrybė – mąstymo funkcijos netekimas. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, insultas – pagrindinė kraujagyslinės demencijos priežastis. Kadangi insultų daugėja, dažnėja ir po jų atsirandančių kraujagyslinių demencijų skaičius. Be to, šis skaičius kas penkerius metus padvigubėja ir dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės. Tad ar įmanoma demencijos išvengti? Kalbamės su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašiene. ...
Skaityti daugiauSergant demencija, sutrinka asmens pažintinės (kognityvinės) funkcijos, o tai lemia kasdienės veiklos sutrikimus. Labai svarbūs iš pažintinių funkcijų sutrikimų – atminties pažeidimai. Demencijos pradžioje pažintinių funkcijų sutrikimai būna nedideli (pvz., pablogėjusi dėmesio koncentracija), ligai smarkiai progresavus, ligonio atmintis sutrinka taip smarkiai, kad jis pamiršta vaikų vardus, nebepažįsta jų, praranda buitinius įgūdžius, nebežino, kaip reikia valgyti, net neprisimena, kad reikia valgyti, ir pan. Šiame straipsnyje bandysime pateikti keletą patarimų, kurie galėtų palengvinti sunkumus, susijusius su sergančio demencija valgymu. ...
Skaityti daugiauatmintis, sugebėjimas orientuotis gyvenime bei savarankiškumas - kiekvienam...
Skaityti daugiauDievai pasmerkė Sizifą ridenti į kalną didžiulį akmenį, kuris nuo viršūnės be paliovos vis risdavosi žemyn... Sakysite, beviltiška situacija? Pesimistams - taip! Ar įmanoma įsivaizduoti Sizifą laimingą? Ko gero. Nes tai, kas yra jo kančios priežastis, gali būti ir pergalė! Būtent ši mintis ir paskatino susipažinti su dviem medikais, sergančiais Parkinsono liga......
Skaityti daugiau1. diagnozę nustatyti reikia kaip galima greičiau alzheimerio liga prasideda...
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų pastebime, kad bėgant metams atmintis jau nebe ta. Ir nors, medikų teigimu, užmaršumas – natūralus procesas, bet ne tada, kai pamirštame planuotus susitikimus, datas, vardus, nerandame daiktų, sutrinka dėmesys, atsiranda irzlumas ir apatija. Tai gali būti progresuojančios Alzheimerio ligos simptomai. Kada ir kam reikėtų susirūpinti dėl užmaršumo?...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga (AL) nepagydoma, o žmonės, jų būklei blogėjant, gali gyventi dešimt ir daugiau metų. Ligai progresuojant, po truputį nyksta daugelio sričių funkcijos, tarp jų atmintis, protavimas, bendravimas ir gebėjimas atlikti kasdienius darbus. Dėl to labai sunki našta gula ant pacientų artimųjų, kurie, beje, patys neretai būna seni ir silpni, daugelis jų serga depresija, kitomis ligomis. Padėti tiek sergantiesiems AL, tiek jų artimiesiems pasirengęs Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas....
Skaityti daugiauVyrai nėra linkę kalbėti apie depresiją su sveikatos priežiūros specialistu, juo labiau ieškoti pagalbos, todėl daugumai vyrų depresija nėra diagnozuojama ir, žinoma, negydoma. Todėl svarbu ir naudinga, kai artimieji pastebi pirmuosius galimus vyrų depresijos simptomus ir yra užkertamas kelias galimiems nemaloniems įvykiams ar atsitikimams. ...
Skaityti daugiauIlgėjant žmonių gyvenimo trukmei, vis daugėja sergančiųjų įvairiais senatviniais psichikos sutrikimais, tačiau didelė mūsų visuomenės dalis vis dar neteisingai mano, kad jų nereikia gydyti, ir sieja tai tik su amžiaus pokyčiais. Atmintina ir svarbi taisyklė gydant bet kurią ligą – gydyti užleistą, labai progresavusią ligą visada daug sunkiau. ...
Skaityti daugiauŽmogaus amžius tarpsniais skirstomas tiriant dideles populiacijų grupes. Įvertinus laiko atžvilgiu audinių struktūros, fiziologinės ir psichikos veiklos pokyčius, galima išskirti tam tikrą amžių, nuo kurio reikšmingai pakinta didžiosios dalies individų biologinis ir psichologinis funkcionavimas. ...
Skaityti daugiauBeveik kas dešimtam vyresniam nei 65 metų amžiaus asmeniui pasireiškia pažintinės veiklos sutrikimų, peržengiančių normos ribas. Daugiau nei 50 proc. asmenų šie sutrikimai progresuoja, ir jiems diagnozuojama Alzheimerio liga. Nors dar nėra visiškai aišku, kaip ji vystosi, atlikti moksliniai tyrimai rodo kai kuriuos dėsningumus. ...
Skaityti daugiauĮvertinant faktus, kad vidutinė gyvenimo trukmė prailgėjo nuo 50 iki 70 m. ir kad ateinantį dešimtmetį ji turėtų siekti 80-85 m., žmonių autonomiškumas ir savarankiškumas tampa rimta socialine problema. Per kitus 20 metų autonomiškumo netekusių žmonių skaičius padidės apie 1,5 karto. Mažiausiai viena iš penkių šeimų turės globoti autonomijos netekusį, demencijos paliestą asmenį....
Skaityti daugiau
