){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Daugelis dabartinių stebėjimų paremia nuostatą, kad maždaug nuo 65 m. organizmo audiniuose ląstelių nykimas tampa intensyvesnis negu ląstelių dauginimasis. Šiame amžiuje daugelis individų susimąsto apie nueitą gyvenimo kelią, pabaigia savo visuomeninę bei darbinę veiklą, aktualus tampa savo vertės klausimas. Todėl žmogaus amžius nuo 65 m. vadinamas involiuciniu, arba vėlyvuoju. Nuo 75 m. prasideda senatvė, o daugiau kaip 90 m. sulaukę asmenys vadinami ilgaamžiais. Įvairių organizmo audinių ląstelių nykimas vėlyvuoju amžiaus periodu yra skirtingo intensyvumo. Centrinės nervų sistemos (CNS) neuronai yra palyginti atsparūs su senėjimu susijusiam ląstelių žuvimui. Dabartiniai moksliniai tyrimai parodė, kad nauji neuronai gali susiformuoti vyresniems negu 70 m. asmenims. Todėl intensyvus CNS nervinių ląstelių žuvimas (pvz., sergant Alzheimerio liga (AL)) yra patologinis procesas, o ne normalaus senėjimo požymis. Lygiai taip pat yra neteisinga manyti, kad depresijos link vedantys apmąstymai vėlyvajame amžiuje yra normali nugyventų metų pasekmė.
Kaip ir visų psichikos sutrikimų, skiriamos biologinės ir psichologinės-socialinės vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimų priežastys.
Biologinės vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimų priežastys – tai patologiškai intensyvus CNS ląstelių žuvimas, arba degeneracija.
CNS degeneracija pasireiškia įvairaus sunkumo pažintinių funkcijų sutrikimais – nuo lengvo pažintinių funkcijų sutrikimo iki visišką negalią sukeliančios demencijos. Lengvais pažintinių funkcijų sutrikimo atvejais sutrinka atmintis, sunku susikaupti, suskaičiuoti pinigus, orientuotis nepažįstamose vietose. Dėl pablogėjusios atminties ir orientacijos šie asmenys tampa dirglūs ir įtarūs. Neretai, pamiršę, kur padėjo savo daiktus, jie apkaltina vagyste ir noru pakenkti savo artimuosius. Degeneracijai pažeidžiant vis daugiau smegenų audinio, pažintinių funkcijų sutrikimas pasiekia demencijos lygį. Sergantysis demencija negali pasakyti savo buvimo vietos, datos, išėjęs į gatvę nebesuranda namų, nebepažįsta artimųjų, nebesugeba surasti tinkamo žodžio, todėl jo kalba tampa sunkiai suprantama, nebesugeba tinkamai pasinaudoti kasdienės ruošos priemonėmis (virykle, ryšio priemonėmis, elektros prietaisais, stalo įrankiais). Sutrinka miego ir būdravimo ciklas: pacientai vaikšto naktimis ir trukdo kitiems miegoti. Galiausiai išnyksta bet kokia pažintinių funkcijų veikla, ir tada demencijos varginamas žmogus nebesugeba pavalgyti, apsirengti, atlieka betikslius judesius, šlapinasi ir tuštinasi į lovą.
Dėl organinės kito spektro (pvz., depresijos, nerimo, kliedesių nesant demencijos) psichikos sutrikimų kilmės vėlyvajame amžiuje psichikos specialistai neturi vieningos nuomonės. Dabartiniai mokslinių tyrimų duomenys neparemia nuostatos, kad visi vėlyvajame amžiuje pasireiškę psichikos sutrikimai iki šio amžiaus tarpsnio buvusiam sveikam žmogui yra organinės kilmės. Neabejojama, kad šių sutrikimų pasireiškimui ypač reikšmingi psichologiniai ir socialiniai veiksniai.
Gana didelė visuomenės bei medicinos specialistų dalis neteisingai mano, kad involiucinio amžiaus psichikos sutrikimai yra nepagydomi. Todėl prižiūrintieji senyvo amžiaus asmenis, pastebėję artimojo psichikos sutrikimus, neskuba kreiptis į medicinos specialistus. Gydant vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimus galioja universali, visiems amžiaus tarpsniams tinkama taisyklė – neįmanoma pagydyti užleistų, labai progresavusių sveikatos sutrikimų. Šiuolaikiškos gydymo priemonės gali reikšmingai pagerinti demencija ar depresija sergančio senyvo žmogaus sveikatos būklę. Netgi ir sunkiais vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimų atvejais yra gydymo priemonių, kurios užkerta kelią tolimesniam psichikos sutrikimo progresavimui ir taip smarkiai palengvina sergančiojo žmogaus priežiūrą. Demencijai gydyti skirtų vaistų veikimas yra įvairus: vieni jų aktyvina degeneracijos pažeistas ląsteles ir sugrąžina jų funkciją, kiti – slopina degeneracijos procesą. Kartu su demencija pasireiškiantiems elgesio sutrikimams gydyti skiriama antipsichotikų grupei priklausančių vaistų. Dabartinėje klinikinėje praktikoje vartojami antidepresantai veiksmingai gydo visų amžiaus periodų depresiją. Tačiau labai svarbus šiuolaikinių antidepresantų privalumas gydant vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimus – puikus vaisto toleravimas ir minimali sąveika su kitais vaistais.
Vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimai – tai ne normalaus senėjimo proceso dalis. Šiuolaikinės gydymo priemonės leidžia veiksmingai gydyti vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimus. Gydymo rezultatai yra reikšmingai geresni, jeigu pradedama gydyti esant ankstyvai sutrikimo stadijai. Sunkiems vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimams gydyti skirti vaistai palengvina sergančiojo asmens slaugą. Tačiau svarbiausia – prasmingai nueitas gyvenimo kelias suteikia žmogui ir jo artimiesiems džiaugsmo šiuo amžiaus tarpsniu. Apie tai pamąstyti niekada nevėlu.
Ar žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...
Skaityti daugiauSenatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...
Skaityti daugiauNors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos" klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku pradėtas gydymas – išeitis ligai suvaldyti....
Skaityti daugiauNuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....
Skaityti daugiauDemencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...
Skaityti daugiauDemencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...
Skaityti daugiauAtminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauŠių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....
Skaityti daugiauVaizdingoje Kauno marių pakrantėje įsikūrė nauja moderni įstaiga – Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo slaugos namai. Simboliška, kad naujieji namai duris atvėrė pavasarį – atbundant gamtai, o iškilminga atidarymo ceremonija vyko kovo 25-ąją – Apreiškimo Marijai dieną. „Tai suteikia vilties, kad namai sėkmingai gyvuos ir taps saugia užuovėja sunkiai sergantiems žmonėms“, – atidarymo metu kalbėjo svečiai....
Skaityti daugiauTerminas demencija vartojamas norint apibūdinti įvairios kilmės smegenų sutrikimus, kurių bendrybė – mąstymo funkcijos netekimas. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, insultas – pagrindinė kraujagyslinės demencijos priežastis. Kadangi insultų daugėja, dažnėja ir po jų atsirandančių kraujagyslinių demencijų skaičius. Be to, šis skaičius kas penkerius metus padvigubėja ir dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės. Tad ar įmanoma demencijos išvengti? Kalbamės su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašiene. ...
Skaityti daugiauSergant demencija, sutrinka asmens pažintinės (kognityvinės) funkcijos, o tai lemia kasdienės veiklos sutrikimus. Labai svarbūs iš pažintinių funkcijų sutrikimų – atminties pažeidimai. Demencijos pradžioje pažintinių funkcijų sutrikimai būna nedideli (pvz., pablogėjusi dėmesio koncentracija), ligai smarkiai progresavus, ligonio atmintis sutrinka taip smarkiai, kad jis pamiršta vaikų vardus, nebepažįsta jų, praranda buitinius įgūdžius, nebežino, kaip reikia valgyti, net neprisimena, kad reikia valgyti, ir pan. Šiame straipsnyje bandysime pateikti keletą patarimų, kurie galėtų palengvinti sunkumus, susijusius su sergančio demencija valgymu. ...
Skaityti daugiauatmintis, sugebėjimas orientuotis gyvenime bei savarankiškumas - kiekvienam...
Skaityti daugiauDievai pasmerkė Sizifą ridenti į kalną didžiulį akmenį, kuris nuo viršūnės be paliovos vis risdavosi žemyn... Sakysite, beviltiška situacija? Pesimistams - taip! Ar įmanoma įsivaizduoti Sizifą laimingą? Ko gero. Nes tai, kas yra jo kančios priežastis, gali būti ir pergalė! Būtent ši mintis ir paskatino susipažinti su dviem medikais, sergančiais Parkinsono liga......
Skaityti daugiau1. diagnozę nustatyti reikia kaip galima greičiau alzheimerio liga prasideda...
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų pastebime, kad bėgant metams atmintis jau nebe ta. Ir nors, medikų teigimu, užmaršumas – natūralus procesas, bet ne tada, kai pamirštame planuotus susitikimus, datas, vardus, nerandame daiktų, sutrinka dėmesys, atsiranda irzlumas ir apatija. Tai gali būti progresuojančios Alzheimerio ligos simptomai. Kada ir kam reikėtų susirūpinti dėl užmaršumo?...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga (AL) nepagydoma, o žmonės, jų būklei blogėjant, gali gyventi dešimt ir daugiau metų. Ligai progresuojant, po truputį nyksta daugelio sričių funkcijos, tarp jų atmintis, protavimas, bendravimas ir gebėjimas atlikti kasdienius darbus. Dėl to labai sunki našta gula ant pacientų artimųjų, kurie, beje, patys neretai būna seni ir silpni, daugelis jų serga depresija, kitomis ligomis. Padėti tiek sergantiesiems AL, tiek jų artimiesiems pasirengęs Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas....
Skaityti daugiauVyrai nėra linkę kalbėti apie depresiją su sveikatos priežiūros specialistu, juo labiau ieškoti pagalbos, todėl daugumai vyrų depresija nėra diagnozuojama ir, žinoma, negydoma. Todėl svarbu ir naudinga, kai artimieji pastebi pirmuosius galimus vyrų depresijos simptomus ir yra užkertamas kelias galimiems nemaloniems įvykiams ar atsitikimams. ...
Skaityti daugiauIlgėjant žmonių gyvenimo trukmei, vis daugėja sergančiųjų įvairiais senatviniais psichikos sutrikimais, tačiau didelė mūsų visuomenės dalis vis dar neteisingai mano, kad jų nereikia gydyti, ir sieja tai tik su amžiaus pokyčiais. Atmintina ir svarbi taisyklė gydant bet kurią ligą – gydyti užleistą, labai progresavusią ligą visada daug sunkiau. ...
Skaityti daugiauŽmogaus amžius tarpsniais skirstomas tiriant dideles populiacijų grupes. Įvertinus laiko atžvilgiu audinių struktūros, fiziologinės ir psichikos veiklos pokyčius, galima išskirti tam tikrą amžių, nuo kurio reikšmingai pakinta didžiosios dalies individų biologinis ir psichologinis funkcionavimas. ...
Skaityti daugiauBeveik kas dešimtam vyresniam nei 65 metų amžiaus asmeniui pasireiškia pažintinės veiklos sutrikimų, peržengiančių normos ribas. Daugiau nei 50 proc. asmenų šie sutrikimai progresuoja, ir jiems diagnozuojama Alzheimerio liga. Nors dar nėra visiškai aišku, kaip ji vystosi, atlikti moksliniai tyrimai rodo kai kuriuos dėsningumus. ...
Skaityti daugiauĮvertinant faktus, kad vidutinė gyvenimo trukmė prailgėjo nuo 50 iki 70 m. ir kad ateinantį dešimtmetį ji turėtų siekti 80-85 m., žmonių autonomiškumas ir savarankiškumas tampa rimta socialine problema. Per kitus 20 metų autonomiškumo netekusių žmonių skaičius padidės apie 1,5 karto. Mažiausiai viena iš penkių šeimų turės globoti autonomijos netekusį, demencijos paliestą asmenį....
Skaityti daugiau
