Gydytojai ir slaugytojai turėtų skirti pakankamai laiko pacientams paaiškinti, kaip išvengti alergenų ir nespecifinių dirgiklių, kaip tinkamai prižiūrėti namus ir darbo aplinką. Mokymas apie ligą sukeliančius alergenus, jų šalinimą bei gydytojo nurodymų laikymąsi ir tinkamą vaistų vartojimą leidžia veiksmingiau valdyti ligą.
Sergant alerginiu rinitu, būtina vengti kontaktų su žiedadulkėmis (ypač sergant šienlige): nebūti gamtoje žydint pievoms, medžiams ir krūmams, ypač – vėjuotomis dienomis, nenaudoti kosmetikos priemonių su augalinės kilmės komponentais.
Antra, namuose reikia atsisakyti kilimų, pūkinės patalynės, minkštų žaislų ir kitų dulkes bei jų erkes (Dermatophagoides pteronyssinus, Dermatophagoides farinae) kaupiančių daiktų.
Užuolaidas patartina pakeisti žaliuzėmis – jas lengviau valyti.
Siekti, kad namuose nebūtų dulkes kaupiančių daiktų, pelėsių, tarakonų.
Nerūkyti ir nebūti patalpose, kur rūkoma ar yra kitų aštrių kvapų.
Nelaikyti namie kačių, šunų ir kitų naminių gyvūnų.
Kontakto su alergenu vengimas turi būti sudedamoji gydymo plano dalis. Tačiau dažnai to nepakanka veiksmingai alerginio rinito simptomų kontrolei, tuomet gydoma medikamentais.
PSO nurodo, kad daugiau kaip 70 proc. sergančiųjų astma būna ir alerginio rinito simptomų. Taigi astma ir alerginis rinitas – „vieninga kvėpavimo takų liga“ arba dvi vienos ligos fenotipinės išraiškos.
Alerginis rinitas, kaip ir kitos atopinės ligos (atopinis dermatitas, alerginė ast-ma), pasireiškia nuo imunoglobulino (Ig)E priklausomu „alerginės kaskados“ mechanizmu ir yra vadinamojo „alerginio maršo“ dalis. Prasidėjus alerginei reakcijai, išbalansuojama imuninė sistema. Dažnai, jei negydoma, viena alergijos forma gali virsti kita arba išprovokuoti ir kitą alerginę ligą. Tokie pacientai vienu metu gali sirgti keliomis alerginėmis ligomis.
Alerginis rinitas skatina astmos išsivystymą. Be to, sunkios eigos alerginis rinitas gali pasunkinti ir pačios astmos eigą.
Kai vargina alerginio rinito simptomai, pablogėja gyvenimo kokybė, gali sutrikti miegas, sumažėti darbingumas, gebėjimas susikaupti bei išmokti naujas žinias (ypač tai svarbu vaikams), atlikti tikslų darbą.
Nemažai pacientų serga abiem šiomis ligomis. Svarbu tinkamai gydyti astmą (vadovaujantis tarptautinėmis bronchų astmos gydymo rekomendacijomis (GINA). Reikia vieningos viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų gydymo strategijos, t.y., gydant astmą, reikia skirti ir adekvatų ilgalaikį alerginio rinito gydymą pakopomis. Jeigu taip nėra, gali pasunkėti astmos eiga.
Alerginis rinitas gydomas vadovaujantis ARIA rekomendacijomis. Dažniausiai skiriami medikamentai – antihistamininiai vaistai, hormoniniai vaistai – gliukokortikosteroidai (GK) ir antileukotrienų grupės preparatai.
Sergant epizodiniu lengvos eigos alerginiu rinitu, pirmiausia pasirenkami yra II kartos antihistamininiai vaistai.
Esant epizodiniam vidutinio sunkumo ir sunkiam alerginiam rinitui bei nuolatiniam (nepriklausomam nuo sunkumo laipsnio) alerginiam rinitui, pirmiausia pasirenkami vaistai – nosies GK arba vaistų deriniai – GK ir antihistamininiai vaistai.
Kai kuriais ligos atvejais (pirmiausia – kai kartu pasireiškia ir astma) gali būti skiriama ir leukotrienų receptorių antagonistų. Klinikiniai tyrimai parodė, kad leukotrienų antagonistai, skiriami kartu su antihistamininiais vaistais, pasižymi sinerginiu (vienas kitą papildančiu) poveikiu mažinant alerginio rinito simptomus.
Optimali alerginio rinito ar kitos alergijos išraiškos kontrolė pagerina ir kartu esančios astmos kontrolę bei pacientų gyvenimo kokybę.
Šiuolaikinės farmakoterapijos siekis – tai vaistų saugumas, veiksmingumas ir patogumas vartoti. Ar yra visus šiuos kriterijus tenkinančių antihistamininių vaistų?
Taip, yra vaistų, kurie ne tik šalina ligos simptomus, bet ir keičia natūralią ligos eigą, stabdo jos progresavimą. Naujausi antihistamininiai vaistai (desloratadinas, feksofenadinas, levocetirizinas) sąlyginai vadinami trečiąja antihistamininių vaistų karta. Iš tiesų tai yra modifikuoti antrosios kartos antihistamininiai vaistai, jų metabolitai, kurių poveikis H1 receptoriams yra stipresnis. Labai svarbu, kad šie vaistai nebeturi nepageidaujamo poveikio (klinikinių tyrimų duomenimis, jis toks pat, kaip ir gydant placebu).
Minėti vaistai skiriami tiek lengvoms ligos stadijoms gydyti (kai skiriama (rekomenduojama skirti) tik vieno vaisto), tiek ir sunkioms stadijoms (dozė didinama ir (ar) papildomai skiriama kitų cheminių grupių vaistų).
Pabrėžtinas šių vaistų privalumas – saugumas ir veiksmingumas. Palyginti su nosies GK, jie pradeda veikti greitai, gali būti vartojami ir „pagal poreikį“.
Dekongestantai palyginti greitai lengvina kvėpavimą, mažina nosies užburkimą. Tačiau jie neveikia alerginio rinito patogenezinio mechanizmo ir skirtini ne ilgiau kaip vieną savaitę. Vartojant ilgiau, pasireiškia ir nepageidaujamas poveikis.
Specifinė imunoterapija – tai žinomo alergeno (kuriam nustatomas organizmo įsijautrinimas) skyrimas, pamažu didinant dozę. Taip siekiama sukelti imuninę toleranciją – nejautrumą nustatytam alergenui. Tačiau dėl galimų anafilaksinių reakcijų reikia būti atsargiems; metodas taikytinas tik specializuotuose centruose, kuriuose yra intensyviosios terapijos sąlygos.
Pirma, skirti pakankamai dėmesio anamnezei.
Būtina diagnozuoti ir gydyti gretutines ligas, galinčias sunkinti alerginio rinito eigą (tai nosies polipai, sinusitas ir kt.).
Labai svarbu nustatyti alergenus, kuriems yra įsijautrinimas. Tam atliekami alerginiai odos dūrio mėginiai ir/ar įvertinami specifinių imunoglobulino (Ig)E klasės antikūnų titrai (šiuos tyrimus atlieka gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas).
5–7 d. prieš planuojamus atlikti odos mėginius alergenui nustatyti neskirtina geriamųjų antihistamininių vaistų.
Nustačius alergenus, galima išvengti ligos paūmėjimų (koreguojant mitybą, nebūnant specifinėje aplinkoje ir pan.), skirti specifinę imunoterapiją, sukeliant imuninę toleranciją (nejautrumą) konkrečiam alergenui.
Kartais dėl pavėluoto diagnozavimo liga pradedama gydyti pavėluotai. Sergant šienlige, gydymą jau reikia pradėti likus iki vadinamojo ligos sezono 2–4 sav.
Gydant būtina atsižvelgti į ligos eigą ir sunkumą, laikytis reguliaraus gydymo principų.
Gydoma pakopomis. Gydymo intensyvumas turi būti siejamas su ligos sunkumu, didinant vaistų dozę arba skiriant kelių vaistų derinius (vadovaujantis Tarptautinėmis alerginio rinito diagnostikos ir gydymo rekomendacijomis (ARIA).
Reikia įvertinti, kad antihistamininių vaistų poveikis pasireiškia greičiau nei nosies gliukokortikosteroidų (GK), kurių stipresnis poveikis juntamas po 3–7 dienų nepertraukiamo vartojimo. Kai sergama nuolatiniu alerginiu rinitu, gydymą GK rekomenduojama tęsti 3 mėn., atsižvelgiant į ligos simptomus, po to galima nutraukti, bet ne trumpiau kaip 1 mėn., o, simptomams atsinaujinus, – vėl pradėti.
Šiuo metu GK – veiksmingiausi vaistai alerginiam (alergenų sukeltam) uždegimui slopinti.
Kai simptomai vargina nuolat, dažniausiai reikia palaikomojo gydymo.
Negalima piktnaudžiauti į nosį purškiamais vietinio poveikio dekongestantais, neįvertinant jų šalutinio nepageidaujamo poveikio. Šių preparatų, kaip ir kitų nosies purškalų, galima skirti ne ilgiau kaip vieną savaitę.
Būtina pacientams patarti, kaip tinkamai vartoti nosies purškalus (nepurkšti į pilną sekreto ar visiškai „užblokuotą“ nosį, purškimo kryptis neturi būti nukreipiama į nosies pertvarą ir pan.).
Nebereiktų gydyti I kartos antihistamininiais vaistais. Jie turi nepageidaujamą centrinę nervų sistemą slopinantį poveikį, be to, jų terapinis antihistamininis poveikis yra silpnesnis nei II kartos ar naujausių („III kartos“) antihistamininių vaistų.
Tinkamas gydymas yra tiesiogiai susijęs su pacientų gyvenimo kokybe ir gydymo sąnaudomis. Anksti diagnozavus ligą ir gydant tinkamai, ligos prognozė geresnė, išvengiama viršutinių kvėpavimo takų ligų (sinusitų, otitų ir kt.), kurios yra vienos iš rinito komplikacijų.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauNosies plovimo nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Kuo gali būti plaunama nosis? Kokia nosies plovimo nauda? Apie tai sužinosite šiame straipsnyje, kuriame nosies higienos nauda aptarta trumpai ir aiškiai. ...
Skaityti daugiauAlerginių susirgimų visame pasaulyje nepaliaujamai daugėja. Pavydžiui, dar prieš 100 metų šienlige (sezoniniu alerginiu rinitu arba polinoze) sirgo daugiausiai 10 procentų Europos gyventojų, tačiau šiandien šis skaičius išaugęs apie pusantro karto arba netgi dvigubai. Tai reiškia, kad šiandien polinozės paplitimas Europoje itin didelis ir ja sirgti gali net iki 20 procentų asmenų (maždaug kas penktas gyventojas). Vis dėlto jei ši liga diagnozuojama laiku ir ji tinkamai kontroliuojama, tikrai galima gyventi pilnavertį gyvenimą, išvengti gyvenimo kokybės suprastėjimo ir sunkesnių komplikacijų išsivystymo. Pakalbėkime apie alerginio rinito žalą vaikams, nosies plovimo naudą ir specifinę imunoterapiją....
Skaityti daugiauKeletas pagrindinių simptomų - vandeninga sloga, užburkusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, paraudusios ir niežtinčios akys, čiaudulys ir kiti panašūs sveikatos sutrikimai gali pranešti apie tai, kad organizmas alergiškas įkvepiamiesiems alergenams. Tokios alergijos gali prasidėti ir vaikystėje, ir bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Gana sudėtinga tai, kad įkvepiamųjų alergenų spektras yra labai platus ir ne visuomet įmanoma atsekti, kam alergiškas pacientas. Vis dėlto alergija įkvepiamiesiems alergenams gali kamuoti tik šiltuoju sezonu, maždaug balandžio – spalio mėnesiais, kai žydi ir žiedadulkes į orą paskleidžia tam tikri augalai, pavyzdžiui, beržai. Tačiau ji gali varginti ištisus metus - tuomet tikėtina, kad paciento imuninę sistemą papildomai „įjautrina“ namų dulkių erkutės, gyvūnų, tokių kaip katės, šunys, net karvės ir arkliai, epidermis bei pleiskanos, kai kurie vabzdžiai, pelėsiai, plunksnos ir kiti alergenai, kurie aplinkoje būna nuolatos, o ne tik šiltuoju metų laiku. Tad tam, kad įtariamų alergenų spektras bent kiek susiaurėtų, pacientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuriuo metų ar paros laiku jį kamuoja patys stipriausi simptomai. ...
Skaityti daugiauŠiltojo sezono alergijos – bene dažniausiai pasitaikantys alerginiai susirgimai, kuriais skundžiasi pacientai. Vienas stipriausių gamtos antigenų, sukeliančių imunologines reakcijas akių junginėje ir nosies gleivinėje yra augalų žiedadulkės. Pakalbėkime apie gana plačiai paplitusią ligą – alerginį rinokonjunktyvitą arba alerginę slogą, kuriuos plačioji visuomenė dažniausiai vadina šienlige. Kokios šių susirgimų priežastys? Kaip jie diagnozuojami? Ką daryti, kad gyventi su šia liga būtų lengviau?...
Skaityti daugiauIr vėl pavasaris. Ir vėl kamuoja akių niežulys, čiaudulys, padidėjusi nosies išskyrų sekrecija ir kiti nemalonūs simptomai? O galbūt alerginis rinokonjunktyvitas vargina ištisus metus ir dėl to labai kenčia Jūsų gyvenimo kokybė? Ar žinojote, kad dieninį mieguistumą, nuovargį ir silpnumą gali sukelti ne tik pati alergija, bet ir jos gydymui skirti vaistai? Tad pakalbėkime apie tai, kas svarbu – kas yra alerginis rinokonjunktyvitas, kokie įprasčiausi jo simptomai, kas galėtų padėti su juo kovoti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis vaistus, skirtus palengvinti simptomus....
Skaityti daugiauKartais gali atrodyti, kad mažylį užklupo tik nekalta slogytė, tačiau ar kada susimąstėme, kad jam tai gali būti bene didžiausia bėda? Ir kuo vaikas mažesnis, tuo jam sloga gali būti „didesnė“, mat visai maži vaikai dar nemoka kvėpuoti per burną. Įsivaizduokite, jei negalėtume kvėpuoti nei per burną, nei laisvai kvėpuoti per nosį – kaip dėl to jaustumėtės? Tad pakalbėkime apie rinitą ir tai, kaip reikėtų jį gydyti. ...
Skaityti daugiaupavasariui atėjus ne vienam žmogui šis metų laikas tampa periodu, kuris, norisi, ...
Skaityti daugiauŠiandien apie alergijas kalbame dažnai – anksčiau ne taip dažnai pasitaikantis reiškinys jau tapo kasdienybe. Apie alergijas imame galvoti dažniau – parduotuvėse renkamės ne tik tai, ką mėgstame, bet tai, ką galime vartoti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45-iems pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija. Alergija maistui pasižymėjo vienas žmogus iš 1000. Manoma, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų....
Skaityti daugiauPrieš porą šimtų metų pirmą kartą aprašytas alerginio rinito atvejis buvo reta liga. Šiandien jau kalbama apie jos epidemiją. Kiekvienais metais milijonai žmonių visame pasaulyje, užuot laukę ateinančio orų atšilimo, rengiasi kovoti su kankinančiais ligos simptomais: nosies ir akių niežėjimu, sloga, čiauduliu. Ką daryti? Neiti į lauką ir taip vengti alergenų – žydinčių augalų? Medikų teigimu, yra daug geresnė išeitis – naujas nosies purškalas....
Skaityti daugiauKas vieniems gražu, kitiems – pavojinga. Taip jau yra, kad net ir tokie nekalti grožį ir kvapą skleidžiantys žiedai kai kuriems žmonėms kelia rimtus sveikatos sutrikimus. Vieni juos skina, o kiti nuo jų slepiasi. Priežastis – alergija. Alergija – pavasario palydovas...
Skaityti daugiauBundanti gamta džiugina ne visus: tie, kurie pavasarį ima čiaudėti ar ašaroti, laukia jo su nerimu. Alergija šalčiui, šienligė, astma – daugelį varginančios ligos, todėl alergologiją ir pasirinkome mūsų tradicinės rubrikos klausimai-atsakymai tema. O į skaitytojų klausimus, patektus interneto svetainėje www.sveikaszmogus.lt, mūsų Facebook‘o puslapyje, paštu atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauVaikų alergijų maistui atvejų sparčiai daugėja, o gydytojus stebina 4–6 mėnesių kūdikiai, kurie jau yra alergiški daugeliui maisto produktų. Ką daryti tėveliams, kad sumažintų maisto sukeliamų alergijų riziką savo atžaloms?...
Skaityti daugiauEuropos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos. Alergiški pacientai serga ne tik sekinančiomis alerginėmis ligomis, turinčiomis neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei, karjerai, asmeniniam tobulėjimui, gyvenimo būdui, bet ir yra didžiulė našta šalies sveikatos ekonomikai bei makroekonomikai dėl milijardų nedarbo dienų ir darbo našumo kritimo. ...
Skaityti daugiauAkys – vienas svarbiausių žmogaus organų. Jos – mūsų langas į pasaulį. Tačiau kasdien akis veikia įvairūs žalingą poveikį turintys veiksniai: ilgas žiūrėjimas į televizoriaus ar kompiuterio ekraną, užterštas oras, ultravioletiniai saulės spinduliai. Šie ir kiti veiksniai dažnai sukelia tokias nemalonias problemas, kaip akių sausumas, sudirgimas ar paraudimas. ...
Skaityti daugiauGalva ūžia ir tokia sunki, kad,atrodo, pamesi, nosis teka (tik spėk gaudyti!), akys ašaroja… Tokia „fantastiška“ savijauta žinoma daugeliui, kai papučia žvarbesnis vėjas, o mes nesuspėjame tinkamai apsirengti, apsiauti ir apskritai pamirštame svarbiausią Jos Didenybės Sveikatos priesaką: „Tausok!“. Bet paprastai tausoti sveikatą jau būna per vėlu ir reikia imtis priemonių, kad sloga nevirstų lėtine liga – sinusitu. Kaip atskirti sinusitą nuo paprastos slogos ir kada kreiptis į gydytoją?...
Skaityti daugiauIšlindus pavasarinei saulutei ir atšilus orams, pražydus augalams, vėjas po orą nešioja žiedadulkes, kurios, patekusios į kvėpavimo takus ar akių jungines, gali sukelti alergiją. Ore sklandančios kai kurių augalų žiedadulkės alergiškiems žmonėms sukelia alerginę reakciją. Lietuvoje alergiją dažniausiai sukelia motiejukų, miglės, eraičino, beržo, alksnio, lazdyno, pelyno žiedadulkės. Ligos požymių atsiranda patekus šių medžiagų į kvėpavimo takus ar ant akių junginės....
Skaityti daugiauDaugeliui sužydėjusios pievos ir medžiai kelia baimę ir reiškia alerginio sezoninio konjunktyvito pradžią. „Norint apsisaugoti nuo konjunktyvito, galima bandyti išvengti kontakto su žiedadulkėmis, bet tai ne visada būna veiksminga. Pirmiausia ligonis turėtų išsiaiškinti, kokioms žiedadulkėms yra jautrus, ir vengti kontakto su jomis“, – sako profesorė habil. dr. Rūta DUBAKIENĖ....
Skaityti daugiauKasdieniame gyvenime daugiau vartojame įvairių medžiagų, kurios sukelia alergiją, valgome maistą, kuriame daug įvairių konservantų, reikia ar nereikia vartojame antibiotikus. Alergiją gali sukelti ir įvairūs odos kremai, šampūnai plaukams, kosmetikos priemonės. Jeigu alergin´ reakcija pasireiøkia odos paraudimu, nieæ´jimu ar b´rimais, tai alergijai paæeidus akis, vystosi alerginis konjunktyvitas (konjunktyvitas - akies junginiŗ uædegimas). ...
Skaityti daugiauJau pavasaris. Akį ima džiuginti žibutės, „kačiukai“, kurie neretą žiedadulkėms jautresnį pilietį ima ir pravirkdo, slogą sukelia, o kai kuriuos net raudonom dėmėm išmėto. Tai – alergija, o su ja kovojančių, kaip žinoma, šiltuoju metų laiku padaugėja. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau močiutės žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi? ...
Skaityti daugiauAlergija yra neadekvati organizmo reakcija į įvairias medžiagas (dirgiklius). Ši disfunkcija iš dalies yra įgimta, iš dalies – įgyta. Kasmet, žydint tam tikros rūšies augalams, jeigu jų žiedadulkėms žmogus yra jautrus, kartojasi ir alerginės reakcijos. Pasak Biologinės medicinos ir diagnostikos centro „Natura munda” gydytojos reabilitologės-homeopatės Jadvygos KOLAITIENĖS, reikėtų įsidėmėti, kokiu laiku alergija prasideda. Žinant, kada liga kartojasi, galima lengviau nustatyti sukėlėją, tiksliai diagnozuoti ir gydyti. ...
Skaityti daugiaukas sukelia akių alergiją? alergija - tai viena iš padidėjusio jautrumo...
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad šis amžius – alerginių ligų epidemijos amžius. Alergologai yra paskelbę, kad po 10 metų kas trečias ketvirtas vaikas sirgs kokia nors alergine liga. Manoma, kad 2015–2020 m. pasaulyje 50 proc. suaugusiųjų bus alergiški. Pastebėta, kad kuo šalis labiau į Vakarus, tuo sergančiųjų alergijomis daugiau. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad alergiškų vaikų ir pas mus vis daugėja. Vieni jau gimsta alergiški, įsijautrinę dar motinos įsčiose, kiti tampa alergiški gimę. Kas tai lemia ir ką galima padaryti, kad kūdikio alergijos tikimybė būtų kuo mažesnė?...
Skaityti daugiauKonsultuoja KMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Jūratė Staikūnienė...
Skaityti daugiau