Veiksminga alerginio rinito kontrolė stabdo ligos progresavimą

Alerginėmis ligomis serga nemažai žmonių – apie 10–20 proc., o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių būna net 20–40 proc. žmonių. Dažniausios alerginės ligos yra bronchų astma, alerginis rinitas, atopinis dermatitas, alergijos vaistams, cheminėms medžiagoms, maisto produktams, vabzdžių įkandimams. Dažnai ligoniai labai ilgai kenčia nuo čiaudulio, kosulio, dusulio ar niežulio. Tai gali būti alerginio rinito (slogos) bei alerginės astmos simptomai. Alerginis rinitas – tai alerginis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingas nosies užburkimas, rinorėja („bėgimas“ iš no-sies), čiaudulys, niežulys. Kodėl šiuo atveju negalima taikstytis su posakiu „sloga – ne bėda“, pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos docentė dr. Brigita ŠITKAUSKIENĖ
 

Ką apie ligos kontrolę reikia paaiškinti pacientams?


Gydytojai ir slaugytojai turėtų skirti pakankamai laiko pacientams paaiškinti, kaip išvengti alergenų ir nespecifinių dirgiklių, kaip tinkamai prižiūrėti namus ir darbo aplinką. Mokymas apie ligą sukeliančius alergenus, jų šalinimą bei gydytojo nurodymų laikymąsi ir tinkamą vaistų vartojimą leidžia veiksmingiau valdyti ligą.
Sergant alerginiu rinitu, būtina vengti kontaktų su žiedadulkėmis (ypač sergant šienlige): nebūti gamtoje žydint pievoms, medžiams ir krūmams, ypač – vėjuotomis dienomis, nenaudoti kosmetikos priemonių su augalinės kilmės komponentais.
Antra, namuose reikia atsisakyti kilimų, pūkinės patalynės, minkštų žaislų ir kitų dulkes bei jų erkes (Dermatophagoides pteronyssinus, Dermatophagoides farinae) kaupiančių daiktų.
Užuolaidas patartina pakeisti žaliuzėmis – jas lengviau valyti.
Siekti, kad namuose nebūtų dulkes kaupiančių daiktų, pelėsių, tarakonų.
Nerūkyti ir nebūti patalpose, kur rūkoma ar yra kitų aštrių kvapų.
Nelaikyti namie kačių, šunų ir kitų naminių gyvūnų.
Kontakto su alergenu vengimas turi būti sudedamoji gydymo plano dalis. Tačiau dažnai to nepakanka veiksmingai alerginio rinito simptomų kontrolei, tuomet gydoma medikamentais.
 

Kokios galimos negydomo ar neveiksmingai gydomo bei valdomo alerginio rinito komplikacijos?


PSO nurodo, kad daugiau kaip 70 proc. sergančiųjų astma būna ir alerginio rinito simptomų. Taigi astma ir alerginis rinitas – „vieninga kvėpavimo takų liga“ arba dvi vienos ligos fenotipinės išraiškos.
Alerginis rinitas, kaip ir kitos atopinės ligos (atopinis dermatitas, alerginė ast-ma), pasireiškia nuo imunoglobulino (Ig)E priklausomu „alerginės kaskados“ mechanizmu ir yra vadinamojo „alerginio maršo“ dalis. Prasidėjus alerginei reakcijai, išbalansuojama imuninė sistema. Dažnai, jei negydoma, viena alergijos forma gali virsti kita arba išprovokuoti ir kitą alerginę ligą. Tokie pacientai vienu metu gali sirgti keliomis alerginėmis ligomis.
Alerginis rinitas skatina astmos išsivystymą. Be to, sunkios eigos alerginis rinitas gali pasunkinti ir pačios astmos eigą.
Kai vargina alerginio rinito simptomai, pablogėja gyvenimo kokybė, gali sutrikti miegas, sumažėti darbingumas, gebėjimas susikaupti bei išmokti naujas žinias (ypač tai svarbu vaikams), atlikti tikslų darbą.
 

Kaip gydomi sergantieji astma ir vėliau susirgę alerginiu rinitu pacientai?


Nemažai pacientų serga abiem šiomis ligomis. Svarbu tinkamai gydyti astmą (vadovaujantis tarptautinėmis bronchų astmos gydymo rekomendacijomis (GINA). Reikia vieningos viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų gydymo strategijos, t.y., gydant astmą, reikia skirti ir adekvatų ilgalaikį alerginio rinito gydymą pakopomis. Jeigu taip nėra, gali pasunkėti astmos eiga.
Alerginis rinitas gydomas vadovaujantis ARIA rekomendacijomis. Dažniausiai skiriami medikamentai – antihistamininiai vaistai, hormoniniai vaistai – gliukokortikosteroidai (GK) ir antileukotrienų grupės preparatai.
Sergant epizodiniu lengvos eigos alerginiu rinitu, pirmiausia pasirenkami yra II kartos antihistamininiai vaistai.
Esant epizodiniam vidutinio sunkumo ir sunkiam alerginiam rinitui bei nuolatiniam (nepriklausomam nuo sunkumo laipsnio) alerginiam rinitui, pirmiausia pasirenkami vaistai – nosies GK arba vaistų deriniai – GK ir antihistamininiai vaistai.
Kai kuriais ligos atvejais (pirmiausia – kai kartu pasireiškia ir astma) gali būti skiriama ir leukotrienų receptorių antagonistų. Klinikiniai tyrimai parodė, kad leukotrienų antagonistai, skiriami kartu su antihistamininiais vaistais, pasižymi sinerginiu (vienas kitą papildančiu) poveikiu mažinant alerginio rinito simptomus.
Optimali alerginio rinito ar kitos alergijos išraiškos kontrolė pagerina ir kartu esančios astmos kontrolę bei pacientų gyvenimo kokybę.
Šiuolaikinės farmakoterapijos siekis – tai vaistų saugumas, veiksmingumas ir patogumas vartoti. Ar yra visus šiuos kriterijus tenkinančių antihistamininių vaistų?
Taip, yra vaistų, kurie ne tik šalina ligos simptomus, bet ir keičia natūralią ligos eigą, stabdo jos progresavimą. Naujausi antihistamininiai vaistai (desloratadinas, feksofenadinas, levocetirizinas) sąlyginai vadinami trečiąja antihistamininių vaistų karta. Iš tiesų tai yra modifikuoti antrosios kartos antihistamininiai vaistai, jų metabolitai, kurių poveikis H1 receptoriams yra stipresnis. Labai svarbu, kad šie vaistai nebeturi nepageidaujamo poveikio (klinikinių tyrimų duomenimis, jis toks pat, kaip ir gydant placebu).
Minėti vaistai skiriami tiek lengvoms ligos stadijoms gydyti (kai skiriama (rekomenduojama skirti) tik vieno vaisto), tiek ir sunkioms stadijoms (dozė didinama ir (ar) papildomai skiriama kitų cheminių grupių vaistų).
Pabrėžtinas šių vaistų privalumas – saugumas ir veiksmingumas. Palyginti su nosies GK, jie pradeda veikti greitai, gali būti vartojami ir „pagal poreikį“.
 

Dažnai pacientai savarankiškai vartoja dekongestantų pernelyg ilgai. Ką reikėtų jiems akcentuoti šiuo klausimu?


Dekongestantai palyginti greitai lengvina kvėpavimą, mažina nosies užburkimą. Tačiau jie neveikia alerginio rinito patogenezinio mechanizmo ir skirtini ne ilgiau kaip vieną savaitę. Vartojant ilgiau, pasireiškia ir nepageidaujamas poveikis.
 

Kas pasakytina apie specifinę imunoterapiją?


Specifinė imunoterapija – tai žinomo alergeno (kuriam nustatomas organizmo įsijautrinimas) skyrimas, pamažu didinant dozę. Taip siekiama sukelti imuninę toleranciją – nejautrumą nustatytam alergenui. Tačiau dėl galimų anafilaksinių reakcijų reikia būti atsargiems; metodas taikytinas tik specializuotuose centruose, kuriuose yra intensyviosios terapijos sąlygos.
 

Ką patartumėte šeimos gydytojams diagnozuojant ir gydant alergines ligas, taip pat – ir alerginį rinitą?


Pirma, skirti pakankamai dėmesio anamnezei.
Būtina diagnozuoti ir gydyti gretutines ligas, galinčias sunkinti alerginio rinito eigą (tai nosies polipai, sinusitas ir kt.).
Labai svarbu nustatyti alergenus, kuriems yra įsijautrinimas. Tam atliekami alerginiai odos dūrio mėginiai ir/ar įvertinami specifinių imunoglobulino (Ig)E klasės antikūnų titrai (šiuos tyrimus atlieka gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas).
5–7 d. prieš planuojamus atlikti odos mėginius alergenui nustatyti neskirtina geriamųjų antihistamininių vaistų.
Nustačius alergenus, galima išvengti ligos paūmėjimų (koreguojant mitybą, nebūnant specifinėje aplinkoje ir pan.), skirti specifinę imunoterapiją, sukeliant imuninę toleranciją (nejautrumą) konkrečiam alergenui.
Kartais dėl pavėluoto diagnozavimo liga pradedama gydyti pavėluotai. Sergant šienlige, gydymą jau reikia pradėti likus iki vadinamojo ligos sezono 2–4 sav.
Gydant būtina atsižvelgti į ligos eigą ir sunkumą, laikytis reguliaraus gydymo principų.
Gydoma pakopomis. Gydymo intensyvumas turi būti siejamas su ligos sunkumu, didinant vaistų dozę arba skiriant kelių vaistų derinius (vadovaujantis Tarptautinėmis alerginio rinito diagnostikos ir gydymo rekomendacijomis (ARIA).
Reikia įvertinti, kad antihistamininių vaistų poveikis pasireiškia greičiau nei nosies gliukokortikosteroidų (GK), kurių stipresnis poveikis juntamas po 3–7 dienų nepertraukiamo vartojimo. Kai sergama nuolatiniu alerginiu rinitu, gydymą GK rekomenduojama tęsti 3 mėn., atsižvelgiant į ligos simptomus, po to galima nutraukti, bet ne trumpiau kaip 1 mėn., o, simptomams atsinaujinus, – vėl pradėti.
Šiuo metu GK – veiksmingiausi vaistai alerginiam (alergenų sukeltam) uždegimui slopinti.
Kai simptomai vargina nuolat, dažniausiai reikia palaikomojo gydymo.
Negalima piktnaudžiauti į nosį purškiamais vietinio poveikio dekongestantais, neįvertinant jų šalutinio nepageidaujamo poveikio. Šių preparatų, kaip ir kitų nosies purškalų, galima skirti ne ilgiau kaip vieną savaitę.
Būtina pacientams patarti, kaip tinkamai vartoti nosies purškalus (nepurkšti į pilną sekreto ar visiškai „užblokuotą“ nosį, purškimo kryptis neturi būti nukreipiama į nosies pertvarą ir pan.).
Nebereiktų gydyti I kartos antihistamininiais vaistais. Jie turi nepageidaujamą centrinę nervų sistemą slopinantį poveikį, be to, jų terapinis antihistamininis poveikis yra silpnesnis nei II kartos ar naujausių („III kartos“) antihistamininių vaistų.
Tinkamas gydymas yra tiesiogiai susijęs su pacientų gyvenimo kokybe ir gydymo sąnaudomis. Anksti diagnozavus ligą ir gydant tinkamai, ligos prognozė geresnė, išvengiama viršutinių kvėpavimo takų ligų (sinusitų, otitų ir kt.), kurios yra vienos iš rinito komplikacijų.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai