Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Alerginės ligos  » Mityba ir alergija

Mityba ir alergija

Alergija maistui yra gana dažna odos, virškinamojo trakto, kvėpavimo organų, nervų, šlapimo sistemos ir kitų alerginių ligų priežastis. Tarp maisto ir alergijos yra glaudus ryšys. Alergija gali prasidėti ne tik suvalgius atitinkamo maisto produkto, kartais pakanka įkvėpti jo garų, kurie, patekę į organizmą, gali sukelti dusulį, alerginę slogą. Labai jautrūs asmenys, vos prisilietę prie alergiją sukeliančio produkto, gali būti išberti raudonomis, niežtinčiomis pūkšlėmis.
 

Alergijos simptomai


Odos simptomai. Jų būna 50 proc. maisto alergijos atvejų. Pagrindiniai odos alergijos simptomai yra pasikartojantys bėrimai. Ir toliau vartojant alergiją sukėlusį produktą, bėrimai plečiasi, odos plotai pradeda šlapiuoti, stiprėja niežulys, gali sutrikti miegas.
Virškinamojo trakto simptomai. Tai pasikartojantys spazminiai pilvo skausmai, atpylinėjimai (kūdikiams), vėmimas, viduriavimas, gleivingos, kartais kraujingos išmatos, lūpų ir gomurio niežulys. Būtina atsisakyti alergiją sukeliančių produktų. Virškinamojo trakto simptomų būna 20 proc. alergijos maistui atvejų.
Kvėpavimo takų simptomai. Jie panašūs kaip sergant peršalimo ligomis, tai dažnos slogos, kosulys, karkalai plaučiuose, pasunkėjęs įkvėpimas ar iškvėpimas. Sunkiausia liga, kurią gali sukelti alergija maistui, yra bronchų astma. Kvėpavimo takų simptomai sudaro 20 proc. Kraujotakos simptomai (jie sudaro 5 proc.) yra tachikardija, kraujo spaudimo kritimas, anafilaksinis šokas.
Papildomi alergijos simptomai. Užsitęsusi subfebrili temperatūra (keletą savaičių, mėnesių temperatūra būna 37,2–37,5° C), limfinių liaukų (kaklo, pažandinių, pažastų ar kt.) padidėjimas, tonzilių hipertrofija (pasunkinanti kvėpavimą pro burną), adenoidų hipertrofija (pasunkinanti kvėpavimą pro nosį).
Dažniausiai alergijas sukeliantys maisto produktai. Dažniausias vaikų (rečiau suaugusiųjų) alergenas yra karvės pienas ir jo produktai. Piene yra apie 10–14 junginių, galinčių įjautrinti organizmą. Tai alfa ir beta laktoglobulinas, kazeinas, lipoproteidai ir albumozių bei peptonų mišiniai.
Apie 50 proc. visų alergijos pienui atvejų sukelia stiprus alergenas laktoglobulinas, nors jis tesudaro 2 proc. visų pieno baltymų. Trečdalį pienui alergiškų asmenų įjautrina kazeinas. Beje, laktoglobulinas lengvai suirsta virintame ar raugintame piene, todėl jis rečiau sukelia alergijas. Dėl tos pačios priežasties rečiau organizmą įjautrina ir pieno milteliai. Motinos piene laktoglobulino nėra. Dėl terminio poveikio reikšmės pieno alergiškumui kol kas nėra vieningos nuomonės. Varškė, sūris, sviestas, ledai, šokoladas, tortai ir kiti produktai, kuriuos gaminant vartojamas pienas (taip pat ir ožkos pienas), gali sukelti alergijos simptomų.
Neretai alergiją sukelia ir kiaušiniai. Didesnis antigeniškumas yra anties kiaušinių. Beje, kietai virtas kiaušinis yra silpnesnis alergenas negu minkštai virtas ar žalias. Kadangi įvairių paukščių kiaušinių baltymai skiriasi, tai organizmas gali būti jautrus tik kai kuriems iš jų. Kiaušinio baltymas vitelinas gali sukelti alergiją, tačiau trynys, ypač kietai virto arba džiovinto (kiaušinių milteliai) kiaušinio, įjautrina rečiau. Įdomu tai, kad kiaušiniams alergiški žmonės neretai visiškai nejautrūs vištienai.
Maisto alergiją sukelia ir žuvis bei jos produktai – sriubos, marinatai, užpilai, ikrai, taukai. Dažniausiai alergiją sukelia jūros žuvys – menkės, jūros lydekos, rečiau – silkės, pikšos, plekšnės. Kartais organizmas būna jautrus austrėms, krabams, vėžiams, omarams. Retesni alergenai yra sazanas, sterkas ir gėlųjų vandenų žuvys. Beje, verdamos žuvies vandens garuose taip pat yra alergenų, tik jų antigeniškumas šiek tiek silpnesnis.
Kur kas rečiau pasireiškia alergija mėsai. Dažniau įsijautrinama arklienai, retai – kiaulienai, žąsienai, antienai, rečiausiai – triušienai, jautienai, veršienai ir avienai. Laukinių gyvulių mėsa alergiją sukelia itin retai.
Yra žmonių, alergiškų žirniams, pupoms, žaliesiems pipirams, žemės riešutams, rečiau – grikiams ir ryžių kruopoms. Šiuos maisto produktus verdant ar kepant jų antigeniškumas susilpnėja.
Duonos ir pyrago gaminiuose taip pat yra alergenų: pieno, kiaušinių, mielių, prieskonių.
Žinoma alergija vaisiams, uogoms ir daržovėms. Dažniau įjautrina citrusiniai vaisiai, ypač apelsinai, rečiau – mandarinai, bananai, abrikosai, figos, citrinos ir greipfrutai. Palyginti retai įjautrina obuoliai, slyvos, kriaušės, persikai, avietės, gervuogės, serbentai. Dažniau pasitaiko alergija žemuogėms ir braškėms.
Iš daržovių dažniausiai pasitaiko alergija pernokusiems pomidorams ir geltonosioms morkoms, rečiau – melionams, bulvėms, salotoms, šparagams, porams, pastarnokams, petražolėms, salierams, kopūstams, ridikams, svogūnams, česnakams. Abrikosuose, avietėse, braškėse, persikuose, slyvose, vynuogėse, vyšniose ir kitose uogose yra acetilsalicilio rūgšties, kuri taip pat gali įjautrinti organizmą.
Maisto alergija dažnai yra polivalentė, t.y. žmogus, alergiškas vienam kuriam maisto produktui, paprastai jautrus ir kitam. Pavyzdžiui, yra ligonių, kurie jautrūs vištos kiaušiniams ir braškėms bei pieno produktams, ankstyviesiems šiltadaržyje augintiems agurkams, vištienai, apelsinams ir obuoliams.
Nustatyta, kad ligoniai, kuriems rabarbarai ir braškės sukelia alergodermiją, šių produktų kompotus toleruoja gerai.
Alergiją gali sukelti grybai, šampanas, konjakas.
Alergijos simptomų atsiranda, kai alergenas patenka į plonąją žarną. Pienas alergiją sukelia po 1–2, mišrus maistas – po 3, o riebus maistas – po 5 valandų. Alergijos kavai, arbatai, alkoholiui simptomai prasideda po pusės valandos.

 

Profilaktika ir gydymas


Svarbiausia profilaktinė bei gydomoji priemonė – vengti alergenų. Jei alergeno neįmanoma identifikuoti ir pašalinti, rekomenduojama atsisakyti šių patiekalų: žalio maisto ir tik trumpai pakaitintų patiekalų; egzotinių vaisių salotų; alkoholinių gėrimų, vaisių sulčių; šalto maisto ir gausaus valgymo. Metus vengiant alergeno, alergija gali išnykti (vaikams – 50 proc. atvejų, suaugusiesiems – 30 proc. atvejų).
Moteris, turinti polinkį sirgti ar serganti alergine liga, iki nėštumo ir jo metu turi atsisakyti visų produktų, dažniausiai sukeliančių alergiją, vengti kontakto su cheminėmis medžiagomis buityje ir darbe, nevartoti vaistų, ypač dažniausiai sukeliančių alergijas (penicilino ar kitų antibiotikų, polivitaminų ir kt.), kontroliuoti namų aplinką (mažinti dulkių kiekį, nelaikyti naminių gyvūnėlių ir kt.), nes ji labai susijusi su alergija maistui.
Esant anafilaksinei reakcijai į maisto produktus, skiriama skubios pagalbos priemonių – aerozolinio adrenalino, vandenyje tirpių kortikosteroidų, antihistamininių vaistų.
Po paūmėjimo skiriami nepertraukiami ir ilgalaikiai profilaktinio gydymo kursai (antihistamininių preparatų, putliųjų ląstelių stabilizatorių), ypač rudenį ir pavasarį ar vasarą. Vaistų kiekis ir gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio ir nepalankių veiksnių (paveldėjimo, alergijos požymių praeityje, gretutinių ligų).

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS