Kiekvienas ligos atvejis individualus, tačiau sergantieji ta pačia liga nesunkiai randa bendrą kalbą. Nuolat gydantis - ligoninėse, sanatorijose, lūkuriuojant prie gydytojų kabinetų - atsiranda progų susipažinti, pasidalinti patirtimi ir informacija. Išgyvenimų bendrumas susieja ligi tol visiškai svetimus žmones, užsimezga ir ilgalaikės bičiulystės. Nepalūžti netekus sveikatos ir išmokti gyventi su savo liga padeda šeima, gydytojai, tikėjimas, tačiau ypač įkvepia sėkmingos panašaus likimo žmonių pastangos įveikiant kasdienio gyvenimo sunkumus. Vienas ar keli aktyvesni pacientai tampa grupės branduoliu, ir tokie susitikimai tęsiasi ne vienerius metus. Be žinių ir įgūdžių, daugeliui tai teikia dvasinę paguodą bei paspirtį. Tai aplinka, kurioje nereikia slėptis, bet negalima ir per daug dejuoti, nes kitiems - tas pats ir dar blogiau. Daugelyje pasaulio šalių ligonių grupės jungiasi į stambesnes, įtakingas nacionalines draugijas, asociacijas. Buriasi ne tiktai sergantieji ta pačia liga (sąnarių uždegimais, astma, diabetu, krūties vėžiu ir kt.), bet ir jų šeimos nariai, nemažai yra mišrių organizacijų, kurių veikloje lygiomis teisėmis dalyvauja pacientai, jų artimieji ir medikai. Nors ligonių grupės ir bendrijos skiriasi dydžiu bei sudėtimi, jų veiklą iš esmės skatina panašūs poreikiai - galimybė kuo daugiau sužinoti apie savo ligą ir išmokti ją kontroliuoti, bendravimas su panašaus likimo žmonėmis, taip pat noras atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į savo problemas ir poreikius, t.y. būti “išgirstiems ir pastebėtiems”.
Patikimų žinių apie savo ligą, jos gydymo galimybes ir reabilitaciją poreikį skatina ir medicinos pažanga - naujesni bei sudėtingesni gydymo būdai didina pacientų lūkesčius ir pasirinkimo galimybes. Sveikatos apsaugos sistemoje - vienose šalyse anksčiau, kitose vėliau - atsiranda naujų paslaugų ir naujų specialybių. Pacientai vis labiau įsitikina, kad pasinaudoti šiuolaikinėmis medicinos galimybėmis gali tik gerai informuotas, sugebantis lygiaverčiai bendrauti su savo gydytoju žmogus. Iš pasyvaus gydymo “vartotojų” pacientai virsta aktyviais gydymo dalyviais, kurie daug ką sprendžia patys. Juk geriausia, ką gali padaryti daug ką išbandęs ir sveikatos neatgavęs pacientas, - tai pakeisti savo nuostatą: atsisakyti netekusio prasmės pasirinkimo “sveikata arba liga” (kitaip tariant, “viskas arba nieko!”) ir išsikelti naują tikslą: mokytis vertingai ir prasmingai gyventi su liga, racionaliai priimant su ja susijusius nepatogumus.
Sveiki sergantys žmonės - taip Helmut’as Milz’as (1992) pavadino tuos, kurie ieško kelių į “naująją sveikatą”. Panašiai mąstantys pacientai, jų šeimos nariai, gydytojai, psichologai ir medicinos seserys tampa savipagalbos grupės ar organizacijos kūrimo entuziastais. Greta pasidalijimo asmenine patirtimi, reguliariai rengiamos paskaitos apie medicininius ir nemedicininius ligos aspektus, susitinkama su kompetentingais sveikatos specialistais, valdžios atstovais, juristais ir pan., nes liga, ypač lėtinė, apima visas žmogaus gyvenimo sritis ir iškelia daug naujų problemų. Ligonių organizacijos rūpinasi, kad informacija pasiektų visus jos narius - leidžiami lankstinukai, bukletai, knygelės, telefonu konsultuojama apie įvairias tarnybas ir pagalbos galimybes (“karšta linija”).
Žinios apie ligą bevertės, jei neišmokstama jų praktiškai pritaikyti. Ligonių organizacijos rengia specialius kursus ir net mokyklas, kur mokomasi gyventi su savo liga. Antai slaugos daktarė Kate Lorig iš Stenfordo universiteto 1979 m. sukūrė artrito savipagalbos programą, kuri greitai paplito JAV ir kitose šalyse. Šios programos esmė - ligoniai moko kitus ligonius (tiktai pirmuosius kursų vadovus paruošia specialistai). Kursų dalyviai mokosi geriau kontroliuoti savo gyvenimą ir ligą, išsiaiškinti ir tinkamai pasinaudoti medikų patarimais, efektyviai išnaudoti savo ligos patirtį. Suprantama, kad panaši veikla papildo, o ne pavaduoja gydymą. Per mokymus įgytos žinios ir įgūdžiai sustiprina tokį svarbų kiekvienam sergančiajam įsitikinimą, kad tam tikroje situacijoje jis sugebės imtis veiksmų, kurių pasekmės bus pageidautinos.
Žmones, kurių sutrikimai panašūs, sieja ypatingas ryšys. Daugeliui grupė tampa atramos sistema, padedančia gyti ar suprasti, kad jų būklė dar nėra pati blogiausia. Susidūrus su sunkia situacija, labiau nei užuojauta ar gailestis reikalingas supratimas ir rūpestis. Kai kitas ligonis sako: “Suprantu, ką jauti”, gali neabejoti jo nuoširdumu. Saugioje aplinkoje lengviau pasidalinti savo baimėmis, rūpesčiais ir tuomet kiek atlėgsta - ypač matant kitus, gyvenančius visavertį gyvenimą su savo liga. Galima tik remtis į kitus, o galima pasiūlyti ir savo paramą.
Bendravimo ir emocinės paramos poreikis svarbus ne tik neseniai susirgusiesiems, kad jie nesijaustų vieniši. Ilgai sergant, nutrūksta ryšiai, susiaurėja bendravimo ratas, todėl ligonių grupių nariai mielai kartu praleidžia laisvalaikį, užsiima mėgstama veikla, iškylauja.
Ilgai sergantys žmonės tiek daug sužino apie ligą ir jos gydymą, apie vaistų poveikį, kad savo žiniomis kartais stebina ar net trikdo medikus. Derindami gydymą su gyvenimu, jie nuolat mokosi ir tampa savotiškais ekspertais. Tačiau tik sujungę savo patirtį ir pajėgas, pacientai tampa visuomenine jėga - tuomet jų balsas gali būti išgirstas. Bendraudamos su vyriausybe ir teikdamos pasiūlymus - pritaikyti aplinką neįgaliesiems, parengti daugiau kurios nors specialybės gydytojų, sudaryti galimybes reabilitacijai, kompensuoti vaistus ir pan. - pacientų organizacijos atstovauja pavieniams ligoniams. Turėdamos galimybę pažvelgti į pacientų problemas iš vidaus, jos gali ir turi informuoti tiek vyriausybę, kuri atsako už socialinę rūpybą ir sveikatos apsaugą, tiek visuomenę. Todėl į renginius kviečiami ir sveiki žmonės, jiems dalijama rašytinė informacija, kad jie geriau suprastų ir paremtų savo sergančius šeimos narius, bendradarbius, bendramokslius, kaimynus bei sužinotų apie riziką susirgti.
Pacientų organizacijos prisideda ir prie medikų parengimo - kai kuriose šalyse jų atstovai kviečiami į universitetų auditorijas ir specialistų simpoziumus papasakoti, ką reiškia gyventi su viena ar kita liga.
Savo ruožtu, gydytojams ligonių organizacijos suteikia puikią progą pateikti adekvačią informaciją, išsklaidyti įvairiausius mitus ir klaidingus įsitikinimus, mokyti pacientus ir gauti grįžtamąjį ryšį. Be to, ligonių organizacijos visame pasaulyje keičia gydytojų požiūrį į pacientus. Medikai visuomet stengėsi padėti sergantiems žmonėms kiek galima geriau, tačiau sėkmė buvo matuojama statistiniais rodikliais, t.y. išgyvenimu. Dabar į pirmą vietą iškyla gyvenimo kokybė ir dėmesys pacientui. Juk iš esmės pacientas sprendžia - gerai jam ar blogai, todėl ir pats turėtų dalyvauti sveikatos priežiūros organizavime.
Bet kuri susibūrusi ligonių grupė netrukus pajunta, kad
veiklai plėtoti, organizacijos narių ir kitų sergančiųjų reikmėms reikalingos lėšos: simbolinio nario mokesčio toli gražu nepakanka gyvenimo kokybę gerinantiems projektams. Tenka ieškoti rėmėjų, o tai - aktyvus ir kūrybingas procesas, ne visuomet atnešantis greitą sėkmę.
Ligonių bendrijoms, kaip ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijomis, įvairūs fondai, vyriausybė ir savivaldybės lėšas dažniausiai skirsto konkurso tvarka - projektams ir programoms vykdyti. Nemažai pastangų reikalaujančios finansavimo paieškos skatina rimtai apmąstyti organizacijos tikslus ir prioritetus, kad pinigai tarnautų pažangai, netaptų tarpusavio nesutarimų ar susiskaldymo priežastimi.
Kaupdamos lėšas, ligonių organizacijos Vakarų šalyse parodo didelį atkaklumą ir išradingumą. Be rinkliavų ir aukų, lėšos renkamos: organizuojant informacines kampanijas, rengiant muges ir aukcionus, prekiaujant pačių išaugintomis gėlėmis ar rankdarbiais, Kalėdiniais atvirukais ir pan. Reikia neužmiršti abipuse nauda pagrįsto rėmimo, pvz., ypač perspektyvus bendradarbiavimas su farmacijos kampanijomis, kurios, paremdamos pacientų renginius, leidinius ir kitokią veiklą, skleidžia informaciją apie save.
Dalyvavimas ligonių organizacijose, rūpinimasis kitais ir savimi tampa vis didesnio žmonių būrio gyvenimo dalimi, savotiška kūrybine veikla ir saviraiškos priemone.
Pacientų judėjimas pasaulyje yra toks platus, kad 1998 m. buvo nutarta įkurti Tarptautinę sergančių žmonių asociaciją, kurios tikslas - įtraukti pacientus į sveikatos apsaugos sistemos kūrimą, kad viso pasaulio ligoniai atsidurtų sveikatos apsaugos sistemos centre. Jos centras - Didžiojoje Britanijoje.
Sergantieji įvairiomis ligomis Lietuvoje pradėjo burtis apie 1990-tuosius. Tačiau šimtametes tradicijas turinti medicina naujoves priima kiek atsargiau. Gydytojams puikiai žinoma, kad vieno “žinovo” dėka palatoje kartais įsigali tokia psichologinė atmosfera, jog atsisakoma tyrimo ir gydymo procedūrų! Skeptikams gali pasirodyti, kad pacientų organizacijos kuriamos PRIEŠ kažką - prieš gydytojus ar prieš valdžią. Kas be ko, susiėję draugėn, ligoniai neslepia savo nuoskaudų ir gydymosi nesėkmių, aptarinėja gydymo būdus ir pažįstamus gydytojus, bet tai juk nuolat vyksta ir kitur - ligoninių palatose, poliklinikų koridoriuose. Visgi ligonių organizacijos yra UŽ - už geresnę medicinos pagalbą, už supratingą ir aktyvų pacientą, už kuo geresnį gydytojų parengimą, už mokslinius tyrimus.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę