Profesinis gydytojų tobulinamsis: būti ar nebūti

Esu gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Utenos ligoninėje dirbu jau 17 metų. Visada maniau, kad gydytojai turi apibrėžtas teises ir pareigas, kurių viena iš jų – nuolatinis gydytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimas. Profesinio tobulumo siekis – tai sveikintinas gydytojų profesinės karjeros tikslas, todėl šiam tikslui neturi būti jokių kliūčių. Taigi visą šį laiką mano profesinių žinių tobulinimui Utenos ligoninėje nebuvo jokių kliūčių, kol iš pareigų nebuvo atleistas ilgametis šios ligoninės direktorius G. Griškevičius. Vadovaujant šiam direktoriui, gydytojai galėjo laisvai ir nevaržomai dalyvauti įvairiose mokslinėse konferencijose ir kursuose. Beje, įstaigos lėšomis būdavo dengiama net 50 proc. universitetinių tobulinimosi kursų išlaidų, o tai palengvindavo sunkią finansinę tobulinimosi kursų naštą. Prisipažinsiu, gyvenome tikrai neblogai, kol į direktoriaus pareigas nebuvo paskirtas partinės koalicijos statytinis – D. Drunga. Jis panaikino šią dešimtmečiais gyvavusią gydytojų kursų kompensavimo nuostatą. Į viską dar būtų galima užmerkti akis, jei ne mano noras nuolatos tobulinti savo žinias ir siekti profesinių aukštumų. Kiekvienos specialybės gydytojo profesinę veiklą reglamentuoja medicinos norma (anesteziologų – MN 25:2009) ir pareigybinės instrukcijos, kurios ruošiamos įstaigoje, vadovaujantis jau minėta norma. Antai šios normos V skyriaus 10.10 ir 10.12 punktuose yra nurodytos gydytojų teisės: „<...> dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje,
taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinines ir informacines technologijas; dalyvauti pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, mokslinėse draugijose, kur nagrinėjami su profesine kvalifikacija susiję klausimai <...>“. O normos VI skyriaus 11.13 punkte yra nurodytos gyd. anesteziologo pareigos: „<...> nuolat
tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka <...>“. Išvada peršasi viena: nuolatinis gydytojo profesinės kvalifikacijos tobulinimas yra ne tik kiekvieno Lietuvos gydytojo teisė, bet ir profesinė pareiga, kurios trikdyti niekam nevalia. Taip pat medicinos normoje yra nurodytos ir sertifikuojamos specialybės. Antai VII skyriuje nurodyta gydytojo kompetencija, 17 punktas: Gydytojas anesteziologas-reanimatologas, baigęs atitinkamus profesinės kvalifikacijos tobulinimosi kursus, gali atlikti:
• 17.1. vidaus organų ultragarsinį tyrimą su kraujotakos dvigubu skenavimu;
• 17.2. širdies ultragarsinį tyrimą su kraujotakos dvigubu skenavimu;
• 17.3. kraujagyslių dvigubą skenavimą.
Gydytojas anesteziologas gali taikyti ir pakaitinės inkstų terapijos metodus, t. y. dirbti hemodializės skyriuose. Taigi, po 16-os darbo metų reanimacijos skyriuje, nusprendžiau įsigyti šias specialybes
ir, baigęs kursus, įsidarbinau Utenos ligoninėje 0,25 etato krūviu gyd. echoskopuotoju ir 0,5 etato hemodializės gydytoju, o darbą reanimacijos skyriuje mečiau. Eilinis skaitytojas galėtų pagalvoti – kodėl šis žmogus skundžiasi? Visos problemos prasidėjo tuomet, kai nusprendžiau gilintis toliau į gydytojo echoskopuotojo profesijos subtilybes, po kursų baigimo praėjus beveik metams. Gydytojas anesteziologas privalo surinkti per penkerius metus ne mažiau nei 120 pagrindinės specialybės valandų, o sertifikuojamų specialybių po 80 val. kiekvienos specialybės. Pagrindinės savo anesteziologo specialybės valandas jau turiu surinkęs, o kai nusprendžiau kelti savo profesinę kvalifikaciją sertifikuojamų specialybių srityse, mane darbdavys verčia tobulintis savo asmeninių kasmetinių atostogų sąskaita. Beje, tobulinimosi kursų išlaidas įsipareigojau padengti iš savo asmeninių lėšų. Kai pernai studijavau gydytojo echoskopuotojo specialybę, likusias dvi kursų savaites darbdavys mane privertė naudoti savo kasmetines atostogas studijų laikotarpiui padengti.

Darbdavio motyvacija neišleisti manęs tobulintis labai paprasta:
1. Aš jau išnaudojau savo tobulinimosi valandų ir pinigų, skirtų mano tobulinimui, limitą, todėl pagrindinės anesteziologo-reanimatologo specialybės licencijos pratęsimui turiu surinkęs pakankamai valandų.
2. Įstaiga taupo lėšas, todėl neturi galimybės darbuotojų siųsti tobulintis pagal jų individualius pageidavimus.
3. Darbdavys nedraudžia man kelti savo kvalifikacijos laisvu nuo darbo metu (kasmetinių atostogų arba nemokamų atostogų sąskaita).
4. Reikiamas 80 val. gyd. echoskopuotojo ir 80 hemodializės gydytojo valandų aš galėsiu surinkti per 4 metus, bet tik ne šiuo metu.

Mano argumentai:
1. Už kursus susimokėsiu iš savo asmeninių lėšų, darbdaviui telieka mane komandiruoti 3 savaitėms į kursus.
2. Darbdavys mane diskriminuoja, versdamas tobulintis savo kasmetinių atostogų sąskaita (tai darė pernai, taip verčia mane elgtis ir šiemet).
3. Keldamas profesinę kvalifikaciją savo kasmetinių atostogų sąskaita, aš prarandu teisę į poilsį, o tai sukels nuovargį ir pablogėjusią darbo atmosferą bei bendravimą su pacientais.
4. Ateityje dėl nepilnaverčio poilsio gali sutrikti mano sveikata, nes anesteziologo darbas yra stresinis.
5. Baigus kaklo organų echoskopijų kursą, bus praplėsta mano profesinė kompetencija, o tai yra sveikintinas dalykas, kadangi už paslaugas įstaigai iš teritorinių ligonių kasų bus mokamos lėšos, taigi įstaiga gaus papildomas pajamas (darbdavys nesuinteresuotas rentabiliu įstaigos darbu?).
6. Padidės mano asmeninės pajamos, kadangi šioje ligoninėje gydytojo echoskopuotojo atlyginimas priklauso nuo atliktų konsultacijų skaičiaus.
7. LR teisės aktai nenumato, kokiu laiku gydytojas privalo kelti savo profesinę kvalifikaciją. Vadinasi, reikiamą tobulinimosi valandų skaičių galiu susirinkti per 1 metus, o vėliau nevykti į kursus.
8. Manau, kad taip elgdamasis darbdavys nusižengia, nes riboja mano profesinės karjeros galimybes, yra nesuinteresuotas tuo, kad įstaiga gautų už paslaugas papildomas lėšas bei žlugdo mano motyvaciją.
9. Buvęs Sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis ne kartą viešai piktinosi, kodėl gydytojai nevažiuoja dirbti į provincijos ligonines. Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl jauni gydytojai nevažiuoja dirbti į provincijos ligonines yra ta, kad sudaromi dirbtiniai trikdžiai tobulinti gydytojams savo profesines žinias. Todėl provincijoje jų laukia neišvengiama profesinė degradacija.
10. Mano pusėje yra LR sveikatos ministro įsakymu patvirtintos medicinos normos ir pareigybinių instrukcijų nuostatos ir SAM ministro įsakymu Nr. 132 2002 metais patvirtintos nuostatos (III skyriaus 15 ir 16 nuostatos). Pagal šias nuostatas, darbdavys privalo sudaryti sąlygas privalomam specialisto tobulinimuisi, beje, terminai nėra nurodyti.
11. Manau, kad, neišleisdamas manęs tobulintis, ligoninės direktorius D. Drunga man kerštauja, kadangi ilgą laiką nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų dėl mano įdarbinimo. Todėl aš buvau priverstas kreiptis į ligoninės steigėją – Utenos savivaldybės administraciją, kuri įpareigojo direktorių vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

P. s. Galvoju, kad LGS ir vyr. gydytojų sąjungos nuogąstavimai dėl ligoninių direktorių rotacijos pasitvirtino, kadangi daugelyje rajonų įstaigų vadovai buvo pakeisti lojaliais steigėjui bendrapartiečiais, iš postų šalinant profesionalius vadovus, neatsižvelgiant į kompetenciją, paliekant įstaigų vadovų skyrimo klausimą spręsti siaurame politinių partijų bičiulių rate.

Gyd. Jurijus Blakunovas

Populiariausi straipsniai

Apipjaustymas. Apie tai, kas tabu, – garsiai

Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Išsaugoti pradėtą gyvybę

Vaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiau
Pirmosios žindymo savaitės: krūtų priežiūros ypatumai

Tyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiau
Pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės centro vadovu prof. Eugenijumi Lesinsku

ką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiau
Vyrų klimaksas: kaip jį palengvinti?

Statistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiau
Jūsų išrinktasis Simonas: myliu Lietuvą ir noriu ją matyti sveikesnę

Žurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiau
Pagrindiniai atsakymai į klausimusapie momenėlį

Vieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau
Netaisyklingas kvėpavimas – ligų priežastis

„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiau
Net įprastais vaistais galima apsinuodyti

Šiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiau
Reabilitacinis gydymas: kas naujo?

Ne vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiau
Ką reikėtų žinoti tėvams apie augantį berniuką?

Bendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau
Gyd. Zita Alseikienė, gyd. Dalia Vedeckienė, psichologė Ilona Kajokienė

[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiau
2013-ieji – Sveikatos metai

Sveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiau
Žmogaus genetikos centras Vilniuje

Istorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiau
Nanomedicina: kaip gydysimės ateityje?

Kalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau